Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-20 · Byla Nr. ATP-316-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
ATP-316-485/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00184-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Byla Nr. ATP-316-485/2016
Proceso Nr. 4-13-3-00184-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu R. S. pripa­žintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), 2016 m. vasario 1 d. 6 val.35 min, Alytuje, Normandijos – Nemuno gatvėje, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį I. G., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 p. reikalavimus. R. S., taikant ATPK 30¹ str., paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Institucija skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-249-448/2016 ir priimti naują nutarimą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.

Institucijos nuomone, apylinkės teismas R. S. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. reikalavimais, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelnint paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. R. S. atveju komplekso faktinių aplinkybių, išskirtinai liudijančių jo naudai, nenustatyta. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesuteikia jokios esminės pirmenybės svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Atsiliepimas

R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­traukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹str. 1 d. R. S. paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, t.y. neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas teisingai įvertino R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog R. S. yra nustatytas neįgalumas. R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko nuomone, R. S. administracinėje byloje nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹str. nuostatas ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kaip numatyta ATPK 126 str. 1 d. Mano, kad netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui R. S. paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas.

Vis tik apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas R. S. paskyrė pernelyg švelnią bausmę, kuri nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).

Nagrinėjamu atveju R. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės (b.l.4). R. S. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,52 promilės, kuris nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. S. sveikatos būklė nėra gera, jam, kaip įrodo byloje esantys medicininiai išrašai, yra diagnozuoti keli nuolatinio pobūdžio susirgimai (hipertenzija, cukrinis diabetas, sąnarių ligos, b.l.20-26), jo sutuoktinė taip pat turi sveikatos sutrikimų (b. l 27-36) ir jai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas( b. l. 19), taip pat įvertinus tai, jog R. S. gyvena su sutuoktine SB „.(duomenys neskelbtini)“ esančiame .(duomenys neskelbtini) (b. l. 18), teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 126 str. 1 d. nustatytu terminu itin apsunkintų jo ir jo sutuoktinės padėtį, taip pat galimybę lankytis pas gydytojus. Taip pat pažymėtina, kad R. S. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas anksčiau tik vieną kartą ir prieš devynis metus, t.y. 2007 m (b. l. 9). Minėta aplinkybė rodo, kad R. S. nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,52 promilės, kuris tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau vis tik sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Todėl šioje situacijoje atsižvelgtina ir į tai, kad R. S. ir jo sutuoktinės sveikatos būklė reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros ir jie gyvena kaime, kas apsunkina galimybę vykti į medicinos įstaigas, į tai kad R. S. nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, anksčiau panašaus pobūdžio pažeidimo nėra padaręs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsakomybės nevengė ir kaltę pripažino, bei gailisi dėl padaryto pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau kita apimtimi nei sprendė pirmosios instancijos teismas - paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei nustatyta ATPK 126 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti, R. S. paskyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Apygardos teismo vertinimu, visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo, nes padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir skirta minimalaus dydžio piniginė bauda - nuobauda adekvati ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes ir siekiant auklėti, kad R. S. laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą pakeisti.

R. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika