Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-31 · Administracinė byla Nr. A-146-884-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-31
Bylos Nr.
A-146-884-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
Trečiasis asmuo
S. S.
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Vilniaus savivaldybės administracijos Lazdynų
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
Administracinė byla Nr. A146-884/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant atsakovo atstovei Irenai Stasei Kuzmickienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. ir jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovei Vilniaus savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja T. M. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (I t., b. l. 3), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. A204-801-(10.4-SEN-6).

Pareiškėja paaiškino, jog skundžiamu sprendimu jai buvo panaikintas gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimas, buto savininkės S. S. (pareiškėjos motinos) prašymu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas), sprendimui dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo priimti reikia, kad asmuo būtų pakeitęs gyvenamąją vietą. Nurodė, kad nuo 1976 m. ji gyvena minėtu adresu (duomenys neskelbtini) ir savo noru šios gyvenamosios vietos nebuvo pakeitusi. 2007 m. lapkričio 21 d. buvo pakeista durų spyna nuo buto, kuriame ji gyveno ir kuriame yra jos turtas.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 17) paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo 4 d. į Lazdynų seniūniją kreipėsi S. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini) dėl savo dukters T. P. – M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo minėtu adresu. 2007 m. rugsėjo 5 d. T. M. buvo išsiųstas pranešimas - kvietimas dėl gauto prašymo atvykti į Seniūniją. Pareiškėja neatvyko. Tą pačią dieną raštu bei pakartotinai Seniūnija kreipėsi į Vilniaus miesto VPK 7-ojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovadą, prašydama pateikti informaciją, ar (duomenys neskelbtini)gyvena T. M. 2007 m. spalio 30 d. buvo gautas Lazdynų policijos nuovados tarnybinio patikrinimo pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog T. M. (duomenys neskelbtini) negyvena, tačiau dažnai tame bute lankosi. Remiantis minėtu tarnybiniu pranešimu, (duomenys neskelbtini) buto savininkės S. S. prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtintų gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70.3 punktu, buvo priimtas sprendimas panaikinti T. P. (M.) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 27-28) paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jai nuosavybės teise. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Paaiškino, kad T. P. (M.) yra jos duktė, kuri kartu su ja gyveno jai (S. S.) nuosavybės teise priklausančiame minėtame bute, tačiau 1997 metų rugpjūčio mėnesį išvyko ir grįžo tik 2000 metų lapkritį; 2002 metų sausio ar vasario mėnesį išvyko ir grįžo 2005 metų sausį; 2005 metų balandį išvyko ir grįžo 2006 metų liepos mėnesį. 2007 metų balandžio mėnesį pareiškėja pasakė, kad daugiau čia nebegyvens ir susirinkusi savo daiktus išėjo. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai tikrino, ar iš tiesų T. M. nebegyvena nurodytu adresu ir tik po to pateikė savo išvadas Seniūnijai. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. sprendimu T. P. (M.) neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. E. P. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskiriant ją (S. S.) ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja. Akcentavo, kad Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis numato teisinius tėvų valdžios ribojimo padarinius. Apribojus tėvų valdžią tėvai netenka asmeninių teisių, viena iš kurių – teisė gyventi su vaiku.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu T. M. skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

1. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. S., buto (duomenys neskelbtini) savininkė, pateikė Seniūnijai prašymą panaikinti T. M. (P.) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis šiame bute (I t., b. l. 18, 29) .

2. Vilniaus m. VPK 7 policijos komisariato viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados tyrėjos E. V. 2007 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkė S. S. paaiškino, kad T. P. (M.) jos bute negyvena jau pusė metų. Apklausti kaimynai paaiškino, jog T. P. (M.) šiame bute negyvena, tačiau dažnai ateina (I t., b. l. 23).

3. Lazdynų seniūnijos seniūno 2007 m. spalio 31 d. sprendimu Nr.A204-801-(10.4-SEN-6), vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vidaus reikalų ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr.1V-48 patvirtintų gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70.3 punktu, atsižvelgus į S. S. prašymą, T. P. (M.) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti (I t., b. l. 24).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Taisyklių 73 punkto normas, priėjo prie išvados, kad asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas deklaravimo įstaigos sprendimu galimas tik nustačius, kad asmuo deklaruotoje vietoje faktiškai negyvena.

Teismas apklausė liudytoją E. V., kuri paaiškino, jog nuvykusi patikrinti T. P. – M. gyvenamąją (duomenys neskelbtini), apklausė S. S., kuri nurodė, kad gyvena viena. Pasak liudytojos, apklausti kaimynai patvirtino, jog pareiškėja jau kuris laikas čia negyvena (I t., b. l. 173).

Teismas posėdyje apklausė liudytojus. Liudytoja N. K. nurodė esanti S. S. kaimynė, patvirtino, jog pareiškėja šiame bute negyveno 2007 metais visą žiemą. Taip pat paaiškino, jog T. M. pas ją užeidavusi bei prašydavusi perduoti vaikui vaisius, nes S. S. jos neįsileisdavo. Liudytoja V. S. A. paaiškino, kad anksčiau pareiškėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau išvyko į Daniją, o namo sugrįždavo tik kartą per metus. Nurodė dabar jos nematanti, nes nurodytu adresu pareiškėja negyvena (I t., b. l. 184). Liudytoja R. K. paaiškino, kad lankosi pas S. S., tačiau 2007 m. pareiškėjos niekada nebuvo nesutikusi. Nurodė, kad T. M. vieną kartą buvo pas ją užėjusi bei pareiškusi norą išsinuomoti butą kur nors netoliese (I t., b. l. 185). Liudytojas M. G. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, nes gyvena gretimame bute. Liudytojas negalėjo nurodyti ar T. M. nuo 2007 m. gyvena S. S. priklausančiame bute, tačiau teigė matęs, jog ši čia kartais lankydavosi (I t. , b. l. 185). Liudytojas V. J. paaiškino, kad T. M. yra jo buvusios sutuoktinės draugė. Patvirtino žinąs, kad pareiškėja dėl kažkokių priežasčių negali gyventi namuose (I t., b. l. 206).

Apklausęs liudytojus teismas priėjo prie išvados, kad liudytojų parodymai patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėja bute (duomenys neskelbtini), trečiojo suinteresuoto asmens S. S. nurodytu laikotarpiu negyveno ir lankydavosi tik kartais. Pažymėjo, kad šio fakto neginčija ir pati pareiškėja, kuri aiškina, kad gyventi bute negali dėl tam tikrų priežasčių (pakeistos durų spynos, dėl asmeninių nesutarimų ir kt. (I t., b. l. 3, 6, 45, 52-57, 108, 166, 172, 206)). Teismas vertino, jog pareiškėja S. S. priklausančiame bute iki skundžiamo Seniūnijos sprendimo priėmimo faktiškai negyveno ilgą laiką, todėl buto savininkei pateikus prašymą, nagrinėjamu atveju buvo visi Gyvenamosios vietos deklaravimo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai panaikinti T. M. (P.) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini).

Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Seniūnijos 2007 m. spalio 31 d. sprendimas Nr.A204-801-(10.4-SEN-6), kuriuo T. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti yra pagrįstas ir teisėtas.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 9-13), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir patenkinti jos skundo reikalavimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. A204-801-(10.4-SEN-6).

Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuo gimimo. Yra ne kartą atlikusi šiame bute remontą, investavusi lėšas į šį butą ir kitais būdais. Privatizuodama butą S. S. panaudojo jos investicinius čekius.

Pasak apeliantės, S. S. nepagrįstai teigia, kad ji ilga laiką negyveno šiame bute. Paaiškina, kad 1997 m. ji mokėsi neakivaizdžiai Buivydiškių aukštesnėje žemės ūkio mokykloje, prekiavo Gariūnų turgavietėje, lankė anglų kalbos kursus, vairavo nuosavą automobilį, kas vakarą sportuodavo Lazdynų baseino sporto salėje. Nuo 1999 m. kas 2-3 mėnesiai grįždavo į Lietuvą, nuo 2000 m. spalio iki 2002 m. balandžio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) (buvo nėščia, pati augino savo dukrą nuo jos gimimo 2001 m. birželio 3 d. iki 2002 m. balandžio mėn.). Nuo 2002 m. balandžio mėn. važiuodavo dirbti į užsienį, į Lietuvą grįždavo kas 2-3 mėnesiai, persiųsdavo pinigus iš užsienio S. S. savo dukters išlaikymui. Nuo 2005m. balandžio mėn. 4 d. iki 2006 m. liepos 27 d. į Vilnių buvo grįžusi 6 kartus. Nuo 2007 m. lapkričio 4 d. dirbo UAB „Rimi" parduotuvėje „Erfutas", esančioje netoli nuo jos deklaruotos gyvenamosios vietos.

Apeliantė teigia, kad tarp jos ir jos motinos S. S. dažnai kildavo konfliktai ir pastaroji grasindavo ją uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Todėl ji negalėdavusi nakvoti namuose, nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio buvusi priversta ieškoti nakvynės kur nors kitur (kurį laiką nakvodavusi lengvosios pramonės mokyklos bendrabutyje). Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas, kuriuo jai nuo 2004 m. kovo 31 d. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia jos dukrai E. M. (P.), gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo priimtas už akių, jai nedalyvaujant (dirbat Danijoje legaliai). Nurodo, kad išdeklaravusi ją iš buto S. S. neleidžia jai matytis su dukra, neįsileidžia į butą.

2. Nors panaikinant jos gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini) buvo vadovaujamasi Vilniaus miesto VPK 7-ojo policijos komisariato viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados tarnybiniu pranešimu, kurį surašė tyrėja E. V., nė vienas kaimynas asmeniniuose pokalbiuose jai nepatvirtino, kad būtų buvęs apklaustas policijos pareigūnų. Apeliantės teigimu, kai kurie namo Architektų g. 80 kaimynai, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais, yra nusiteikę prieš ją dėl jos religinių įsitikinimų.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos prašymus dėl bylos sustabdymo, bylų sujungimo, taip pat S. S. įpareigojimo išmokėti jos investicijas į butą (duomenys neskelbtini) bei sugrąžinti šiame bute esantį jos turtą bei asmeninius daiktus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 2007 metų balandžio mėnesio faktiškai negyveno ir lankydavosi tik kartais, patvirtina 2007 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto VPK 7-ojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados tarnybinis pranešimas, taip pat teismo posėdžio metu apklausti pareiškėjos kviesti liudytojai E. V., N. K., bei jos (S. S.) kviesti liudytojai V. S. A. ir R. K. Mano, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja jai (S. S.) priklausančiame bute faktiškai negyveno ilgą laiką iki skundžiamo Lazdynų seniūnijos 2007 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo, todėl buvo visi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai panaikinti T. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo išmokėti jos investicijas į šį butą bei imtis priemonių jos turtui šiame bute apsaugoti nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir turėtų būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. A204-801-(10.4-SEN-6), kuriuo nuspręsta panaikinti T. P. (M.), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo bei teisėtumo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.) 1 straipsnis apibrėžia, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų. Šio įstatymo prasme gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai; gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (GVDĮ 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Aptariamo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas. Deklaravimo duomenys yra sudėtinė informacijos apie Lietuvos Respublikos gyventojus dalis (GVDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą, sąrašas nurodytas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Pagal šios įstatymo normos nuostatas šio įstatymo taikymo prasme deklaravimo duomenys yra šie: informacija apie deklarantą (asmens kodas, vardas, pavardė, ankstesnė pavardė, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys); deklaranto gyvenamosios vietos duomenys; duomenys apie gyvenamosios patalpos savininką (bendraturčius) (jei tai fizinis asmuo – jo vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo ir gyvenamoji vieta); deklaranto ankstesnės gyvenamosios vietos adresas; atvykimo į tą gyvenamąją vietą data; išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, GVDĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas deklaruojant gyvenamąją vietą deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Aptariamo įstatymo 8 straipsnis nustato atvejus kada deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis taiso, keičia ir naikina, t. y. :1) gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) prašymu jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) prašymu pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Be to, deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys naikinami Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Taigi asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina. Jei tarp gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ir asmens, kuris jam (jiems) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje yra (buvo) deklaravęs gyvenamąją vietą kyla ginčų dėl nuosavybės, ar kitų civilinio pobūdžio ginčų, jie gali būti sprendžiami kreipiantis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Spręsti tokio pobūdžio ginčus, tarp jų ir pareiškėjos keliamais klausimais (dėl jos galimai investuotos į butą dalies priteisimo iš S. S., taip pat dėl jos įpareigojimo grąžinti pareiškėjai atitinkamą turtą) administraciniams teismams kompetencija nesuteikta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15-20 straipsniai, 130 straipsnio 5 dalis).

Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) apeliacinės instancijos administracinio teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo (I t., b. l. 3) turinį bei jame pateiktą reikalavimą (panaikinti Seniūnijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. A204-801-(10.4-SEN-6), administracinio ginčo ribas nagrinėjamoje byloje nustatė teisingai (Sprendimo Nr. A204-801-(10.4-SEN-6 pagrįstumas ir teisėtumas), ginčą pagal administraciniam teismui įstatymų suteiktą kompetenciją šiose ribose išnagrinėjo pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nevaržo pareiškėjos teisės kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jei pareiškėja turi faktinį ir teisinį pagrindą teigti, jog jos deklaruotos gyvenamosios vietos (buto (duomenys neskelbtini)) savininkė pažeidė jos turtines ar atitinkamas neturtines teises, kurios gali būti ginamos taikant Civilinio kodekso normas.

Nagrinėdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto – deklaravimo įstaigos (šiuo atveju – Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijos) sprendimo, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenys, teismas turėjo nustatyti, ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, ar buvo įstatymu nustatytos sąlygos panaikinti pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsniu seniūnijoms yra pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkcijas. Taigi skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad priimdama šį sprendimą atsakovė rėmėsi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Šio punkto taikymui reikalingos sąlygos: 1) prašymas deklaravimo įstaigai panaikinti asmens deklaravimo duomenis; 2) prašymą dėl šios įstatymo normos taikymo gali pateikti įstatyme numatytas subjektas - gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai); 3) asmuo turi būti pakeitęs savo gyvenamąją vietą, t.y. nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota.

Byloje esančiame Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime, išduotame 2006 m. gruodžio 14 d., nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso vienam fiziniam asmeniui - S. S. (įgijimo pagrindas -1992 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr.5-1041). 2007 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų šiuo adresu panaikinimo Lazdynų seniūnijai pateikė šio buto savininkė – S. S., t. y. įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas, ar nagrinėjamu atveju buvo trečioji Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlyga (asmuo pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą), teismo posėdyje apklausė tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus liudytojus (dauguma jų – asmenys, kurie gyvena greta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos), taip pat policijos pareigūnę E. V., tikrinusią, ar pareiškėja gyvena savo gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog iki atsakovei priimant 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. A204-801-(10.4-SEN-6) pareiškėja gyvenamosios vietos deklaravimo adresu ((duomenys neskelbtini) 2007 metais) negyveno, tačiau čia lankydavosi. Tokio pobūdžio asmens ryšys su deklaruota gyvenamąją vieta (epizodiškas lankymasis) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo taikymo prasme suteikia pagrindą išvadai, jog asmuo deklaruotą gyvenamąją vietą (GVPĮ 3 straipsnio 2 dalis) yra pakeitęs, t.y. deklaruota gyvenamoji vieta nėra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl galimų jos investicijų į gyvenamosios vietos deklaravimo butą, šiame bute galimai likusių jos asmeninių daiktų, darbo teisinių santykių su atitinkama Lietuvos Respublikos įmone Vilniaus mieste, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens (buto savininkės S. S.) galimai blogų tarpusavio santykių, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens elgesio po skundžiamo šioje byloje atsakovės sprendimo (2007 m. spalio 30 d.) priėmimo (pasak pareiškėjos, 2007 m. lapkričio 21 d. buto savininkė S. S. pakeitė buto (duomenys neskelbtini) durų spyną, neįleidžia jos į butą), sprendžiant ginčą dėl atsakovės 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. A204-801-(10.4-SEN-6) pagrįstumo ir teisėtumo (GVPĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo) nėra reikšmingi ir jie nėra pagrindas pakeisti, ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantės argumentai, jog kai kurie liudytojai jos atžvilgiu yra priešiškai nusiteikę, o kaimynai nepatvirtino buvę apklausti policijos pareigūnų, yra abstraktaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalių prašymai teismui nėra privalomi. Teismas gali patenkinti tik tuos prašymus, kurie yra pagrįsti ir iš esmės susiję su nagrinėjamu ginču. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino bylos šalies atitinkamo prašymo apeliacinės instancijos teismui galėtų būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog tai yra procesinės teisės normų pažeidimas, ar netinkamas jų taikymas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų sujungimas ir sustabdymas galimas tik esant Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodytiems pagrindams (ABTĮ 69, 98 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas