- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-266-30/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Edmundas Jaras (pran.)
- Atsakovas
- D. K., R. G.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4301-198/2006 pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. G. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovių 4990,22 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 149,71 Lt žyminį mokestį ir priteisti iš bendraatsakovių penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodo, kad 2004-06-16 Panevėžyje dėl R. G., vairavusio D. K. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. G. vairuojama, J. G. priklausanti transporto priemonė FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu R. G. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau –LRTPVCAPD) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo J. G. kreipėsi į ieškovą. UAB DK „Baltic Polis“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio FORD MONDEO sugadinimo ir atlygino J. G. transporto priemone AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdama 4990,22 Lt dydžio draudimo išmoką.
Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „Baltic Polis“ naudai kompensavo išmokėtą 4990,22 Lt draudimo išmoką. Pagal LR CK 6.280 str. bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba į jos savininką. Ieškovas, kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, 2004-12-28, 2005-03-31, 2005-11-29 ir 2006-03-27 pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo, tačiau bendraatsakoviai ieškovui padarytų nuostolių neatlygino iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir šiuo metu ieškovui solidariai yra skolingi 4990,22 Lt.
Atsiliepimas
Bendraatsakoviai R. G. ir D. K. 2006-08-09 teismo nutartimi buvo įpareigoti per 14 dienų nuo teismo dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismo dokumentai bendraatsakoviams įteikti 2006-08-18, tačiau atsiliepimo į ieškinį bendraatsakoviai nepateikė, todėl teismas 2006-09-12 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš R. G. ir D. K. 4990,22 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, tai yra, iš kiekvieno bendraatsakovio po 74,86 Lt žyminio mokesčio ir po 55,55 Lt už teismo dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. 2006-09-22 pateikė teismui pareiškimą dėl 2006-09-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-12 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškime atsakovas nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį pateikti neturėjo galimybių, nes teismo procesinių dokumentų negavo, teismo procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu jo atžvilgiu buvo taikytas nepagrįstai. CPK 123 str. nurodyta, jei dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Ieškovas šioje byloje turėjo tiksliai nurodyti jo, atsakovo, gyvenamąją vietą, nes tai yra ieškovo, kaip bylos šalies, pareiga. Ieškovas teismui neteisingai nurodė jo, atsakovo D. K., adresą, todėl jam procesiniai dokumentai ir nebuvo įteikti. Nurodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ne byloje nurodytu adresu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu taikomas, kai nežinoma adresato gyvenamoji ir darbo vietos, ir jei nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu atsakovas nežinojo, nes paskelbimo metu buvo išvykęs. Mano, jog netinkamas informavimas apie procesą yra svarbi priežastis, dėl kurios negalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas dar nurodo, kad teismas neatliko formalaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Nurodo, jog jis, D. K., nėra transporto priemonės AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nes šį automobilį 2002 m. balandžio mėnesį jis pardavė N. M., tačiau tai nėra (nebuvo) įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, o šis – dar kitiems naujiems įgijėjams. Jis šio automobilio po jo pardavimo nevaldė, jis pats šios transporto priemonės neperdavė valdyti eismo įvykio kaltininkui R. G., kuris dėl savo kaltės, įvykus eismo įvykiui, padarė žalą trečiajam asmeniui, o todėl jis už pastarojo veiksmus nėra atsakingas. Ieškovas dėl nurodytų aplinkybių turi regreso teisę dėl iš mokėtos žalos atlyginimo tik į kaltą asmenį, tai yra, į R. G. , bet ne į jį, kaip transporto priemonės savininką, kuriuo jis nebėra (CK 6.280 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-04-05 nutartimi atsakovo D. K. pareiškimo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad iš gyventojų registro tarnybos 2006-02-07 pažymos Nr. (29)9R-490 matyti, kad bendraatsakovis D. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Šuo adresu šiam bendraatsakoviui buvo išsiųstas ieškinys ir jo priedai. Dokumentai grįžo neįteikti, nes minėtu adresu bendraatsakovis nerastas, tačiau bendraatsakovis D. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nedeklaravo. Bendraatsakovis D. K. deklaruotu adresu, (duomenys neskelbtini) ir buvo užregistravęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatant bendraatsakovio D. K. gyvenamąją vietą, ieškovas vadovavosi dviejų oficialių valstybinių registrų kaupiamais duomenimis. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių nustatyti bendraatsakovio D. K. gyvenamąją vietą ir teismo procesinių dokumentų įteikimas jam viešo paskelbimo būdu buvo taikytas pagrįstai (CPK 130 str.). Bendraatsakovis savo argumento, kad apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu nežinojo, nes buvo išvykęs, nepagrindė įrodymais. CPK 287 str. 2 d. 4 p. nurodyta, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes. Bendraatsakovis D. K., nurodydamas, kad eismo įvykio 2004 m. birželio 16 d. jis nebuvo transporto priemonės AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, kad pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nėra. Todėl bendraatsakovio D. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 str. 3 d. l p.)
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-12 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduoti pirmos instancijos teismui. Atsakovas skunde nurodo tokius nesutikimo su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-05 nutartimi motyvus.
1. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas D. K. nurodė svarbias ir pateisinamas priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas teismui atsiliepimas į ieškovo ieškinį, taip pat nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 3, 4 p.). Netinkamas procesinių dokumentų atsakovui teikimas ir jų neįteikimas turėjo įtakos, jog atsakovas D. K. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti asmeniškai (CPK 123 str.). Ieškovas šioje byloje turėjo įgyvendinti vieną iš ieškovo procesinių pareigų – procesiniame dokumente ieškinyje tiksliai nurodyti atsakovo D. K. gyvenamąją vietą (CK 135 str.). Tačiau ieškovas teismui neteisingai nurodė atsakovo D. K. adresą, remdamasis 1993 m. Gyventojų registro prie LR VRM duomenimis, todėl procesiniai dokumentai D. K. ir nebuvo įteikti. Atsakovas nuodo, kad esant duomenims apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ir šis įteikimas laikytinas tinkamu įteikimu. CPK 130 str. nustato procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tvarką, kuri gali būti taikoma, jei adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jei nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Taigi pirmiausia ieškovas turėjo nurodyti teismui atsakovo gyvenamąją vietą arba įrodyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir ieškovo lėšomis turėjo būti skiriamas kuratorius. Tačiau galimybė paskirti atsakovui kuratorių, kuris būtų tinkamai atstovavęs atsakovą, byloje nebuvo svarstoma. Atsakovas teigia, kad pasirinktas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu pažeidžia jo teisėtus interesus. Jis apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu nežinojo, nes paskelbimo metu buvo išvykęs. Taigi, atsakovui teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir nebuvo sudarytos galimybės pateikti teismui atsiliepimą, todėl teismo taikyta procesinė sankcija - sprendimo priėmimas už akių visiškai nepagrįsta.
2. Remiantis CPK 258 str. 2 d., priimdamas sprendimą už akių teismas turi atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tačiau šioje byloje teismas neatliko formalaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Atsakovas nurodo, jog pagal pareikštą ieškinį jis negali atsakyti, kadangi nėra transporto priemonės AUDI 80 valst., Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtą transporto priemonę jis pardavė 2002 m. balandžio mėnesį kitam asmeniui ir nuo tada transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, jos nevaldė ir nedisponavo ja, taip pat neturėjo prievolės sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Eismo įvykio kaltininkui atsakovui R. G. neperdavė transporto priemonės, todėl nėra atsakingas už ieškovui kilusią žalą solidariai su įvvkio kaltininku. Kadangi eismo įvykio metu žalą nuketėjusiam asmeniui padarė atsakovas R. G., tai ieškovas regreso teisę gali nukreipti tik į kaltą asmenį (CK 6.280 str.). Šios skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismo 2007-04-05 nutartis yra neteisėta, todėl apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad skunde pateikti argumentai ir motyvai nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Bendraatsakovis, kreipdamasis į teismą pareiškimu dėl 2006-09-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagal CPK 287 straipsnio nuostatas privalėjo nurodyti ir įrodymais pagrįsti šias dvi aplinkybes: 1) procesiniai dokumentai į ieškinį buvo nepateikti dėl svarbių priežasčių; 2) sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nagrinėdamas bendraatsakovio pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir, konstatavęs, kad nei viena iš CPK 287 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių neįrodyta, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą – atmesti bendraatsakovio pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodyta teismo nutartyje, pagal byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) nustatyta tvarka. Tai buvo padaryta 2006-08-18 (pranešimų paskelbimo laikraštyje „Panevėžio balsas“ ir dienraštyje „Lietuvos žinios“ data) ir tokiu būdu procesiniai dokumentai bendraatsakoviui buvo įteikti tinkamai, t. y. laikantis visų CPK nustatytų reikalavimų. Dėl šios priežasties bendraatsakovis nepagrįstai teigia, kad procesinių dokumentų negavo dėl svarbios priežasties ir kad procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu metu buvo išvykęs, dėl ko negalėjo teismui pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Bendraatsakovis taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko formalaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir kad jis pagal pareikštą ieškinį negali atsakyti. Tačiau byloje šie bendraatsakovio D. K. argumentai yra paneigti. Pagal šioje byloje pateiktą VĮ „Regitra“ pažymą, 2004-06-16 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo bendraatsakovis. VĮ „Regitra“ pateikti dokumentai yra laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, t. y. juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, bendraatsakovis savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pats pripažino, kad transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė jos neišregistravęs, t. y., pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką. Taigi, darant prielaidą, kad atsakovas D. K. pardavė jam priklausantį automobilį visiškai nesirūpindamas transporto priemonės išregistravimu, jis elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip pažeisdamas bendruosius civilinių teisinių santykių reikalavimus bei teisės aktais nustatytą transporto priemonės perdavimo tvarką ir dėl to išliko jos valdytoju, t. y., atsakingu už tokia transporto priemone padarytą žalą asmeniu. Taigi, bendraatsakovis nurodydamas aplinkybes, kurios jo manymu gali turėti sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2007-04-05 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-05 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 285 str. 2 d., 288 str., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.)
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 285 str. 2 d., 288 str. 4 d. ir 330 str.), dėl kurių esminio pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.), o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti, dėl ko kolegija apelianto, atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl nutarties panaikinimo iš esmės pripažįsta pagrįstais ir skundą tenkina. Pagal įstatymą (CPK 285 straipsnis) sprendimas už akių gali būti priimtas, kai nustatomos tam reikalingos kelios sąlygos. Šalies piktybiškas nesirūpinimas bylos proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai pranešta, iš nedalyvaujančios šalies nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant arba šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo atsikirtimų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas prašant ieškovui priimti sprendimą už akių, jeigu be pateisinamos priežasties nebus per nustatytą terminą pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kas buvo nurodyta ieškovo ieškinyje, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d. ir nurodęs, kad atsakovams ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2006-08-18 nustatyta tvarka, o atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė per 14 dienų terminą, 2006-09-12 priėmė sprendimą už akių (b. l. 42, 43 ir b. l. 45–46-sprendimas už akių). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismui buvo pagrindas ieškinį, kitus procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu ir teismas nepažeidė apelianto nurodytų civilinio proceso normų, kurios nurodytos pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių, kaip ir atsakovo atskirajame skunde nurodomų proceso normų, nes byloje matyti, kad ieškovas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių nustatyti atsakovo D. K. gyvenamąją vietą, ar kitą jo buvimo vietą, o gavęs oficialiai paties šio atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškinyje pagrįstai ją ir nurodė. Todėl nurodytu oficialiu atsakovo adresu teismas pagrįstai ir siuntė procesinius dokumentus, o jų neįteikus dėl atsakavo nebuvimo jo paties nurodomu adresu (kiekvienas asmuo pagal įstatymą turi tiksliai deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir už tai yra atsakingas yra ją deklaruojantis asmuo). Tai paaiškėjus jau pradėjus bylos procesą, teismas, prašant ieškovui, teisėtai įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad jis kuratoriaus skirti neprašo, todėl šis apelianto argumentas yra paneigtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių pasiuntė tuo pačiu adresu, kaip nurodyta ieškinyje, ir atsakovas D. K. jį gavo, o po to pateikė prieštaravimus dėl sprendimo peržiūrėjimo (b. l. 49, 51–52). Pirmosios instancijos teismas 2006-09-12 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, vadovaudamasis CK 6.6, 6.37 6.263, 6.270, 6.280 straipsniais ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – LRTPVCAPD) įstatymu, tačiau nenurodydamas šio įstatymo konkrečių normų ir sutikdamas su ieškovo ieškinyje nurodytomis eismo įvykio ir žalos padarymo aplinkybėmis. Sprendime nurodė, kad 2004-06-16 Panevėžyje dėl atsakovo R. G., vairavusio bendraatsakoviui D. K. priklausančią transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. G. vairuojama, J. G. priklausanti transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu R. G. civilinė atsakomybė, vairuojant minėtą transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl, vadovaudamasis LRTPVCAPD įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo J. G. kreipėsi į ieškovą. UAB DK „Baltic Polis“, kuri vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio Ford Mondeo sugadinimo ir atlygino J. G. transporto priemone Audi 80 padarytą žalą, išmokėdama 4990,22 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „Baltic Polis“ naudai kompensavo išmokėtą 4990,22 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad pagal CK 6.280 str., bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba į jos savininką. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. G. ir D. K. 4990,22 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš kiekvieno bendraatsakovio po 74,86 Lt žyminio mokesčio ir po 55,55 Lt už teismo dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą, ko pirmosios instancijos teismas tinkamai nepadarė. Teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti ar atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų visumos įrodymų turinys, tai yra spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, turi nustatyti, ar ieškovo pateikti įrodymai patvirtina esant požymius, būtinus ieškiniui patenkinti, kuriuos nustato įstatymai arba ieškinį atmesti. Byloje ieškovas prašo priteisti regreso tvarka žalos atlyginimą iš bendraatsakovių solidariai vadovaudamasis CK 6.6, 6.37 6.263, 6.2706.280 str., bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., todėl teismas, spręsdamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimą turėjo nustatyti, ar ieškovo pateikti įrodymai patvirtina esant visus požymius būtinus ieškiniui patenkinti: neteisėtus apelianto veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, šio atsakovo kaltę. Tačiau šioje byloje teismas neatliko formalaus byloje pateiktų visų įrodymų ir aplinkybių vertinimo, kaip nustato įstatymas (CPK 288 str. 4 d.), kuriuos apeliantas, atsakovas nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip ir atskirajame skunde, kad jis pagal pareikštą ieškinį negali atsakyti, su kuo, kolegija iš dalies sutinka, nes tuo klausimu pirmosios instancijos teismas įrodymų (aplinkybių) nevertino pagal įstatymų nuostatas, kurie reglamentuoja draudikų biuro teisę reikalauti susigrąžinti išmokėtas išmokas už padarytą žalą, būtent, LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ir kitų pastarojo įstatymo, kuris yra specialus įstatymas, nuostatų CK 6.55 str. 2 d., 6.1018 str.). Apeliantas atsakovas D. K. nurodo, kad jis dar 2002 metų balandžio mėnesį pats pardavė jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Audi 80 kitam asmeniui (N. M.), tačiau kolegija patikslina, kad jis tik faktiškai taip perdavė valdyti savo transporto priemonę kitiems asmenims (pardavimas nėra teisiškai tinkamai įformintas), kas eismo įvykio dieną įstatymams neprieštarauja. Savininkas gali savo transporto priemonę, nebūdamas jos pardavęs leisti (perduoti) valdyti kitam asmeniui be jokio įgaliojimo, tik perdavęs transporto priemonės registracijos pažymėjimą. Ją valdantys asmenys tampa transporto priemonės valdytojais (LRTPVCAPD įstatymo 2 str. 20 d.) Byloje nustatyta, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kad jis pats šia transporto priemone nesinaudojo, jos nevaldė eismo įvykio dieną, kurią valdė ir kaltas dėl eismo įvykio kilimo yra atsakovas R. G. ir kuris žinotinai vairavo, valdė šią transporto priemonę nesant sudarytos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Iš nustatytų bylos aplinkybių galima spręsti, kad eismo įvykio kaltininkui, šio automobilio faktiniam valdytojui atsakovui R. G. pats D. K. tiesiogiai valdyti automobilio neperdavė. Žalą eismo įvykio metu kito automobilio savininkui J. G., apgadinus jo automobilį Ford Mondeo, kuris buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiesiogiai padarė tik jį valdęs asmuo – transporto priemonės valdytojas (LRTPVCAPD įstatymo 2 str. 20 d.). Byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, draudikų biuras, pagal nustatytas aukščiau nurodytas bylos ir žalos padarymo aplinkybes, turi teisę į biuro sumokėtų išmokų grąžinimą, kaip nustato LRTPVCAPD įstatymo 23 str. 1 dalis, kuris atitinka šioje byloje nustatytas aplinkybes, tačiau joje nėra nustatyta, kad, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, kad už tokią žalą regreso tvarka yra atsakingi ir ją privalo atlyginti automobilio valdytojas (automobilį eismo įvykio metu vairavęs asmuo) ir to automobilio savininkas solidariai, nors ir pats pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių motyvuose to tiesiogiai nenurodo. Apeliantas atskirajame skunde taip ir nurodo, kad todėl (CK 6.280 str.) jis nėra atsakingas už ieškovui kilusią žalą, kurią pastarasis prašo priteisti regreso tvarka solidariai iš įvvkio kaltininko ir jo. Nurodo, kad ieškovas, kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę į padariusį žalą asmenį, kaltą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, būtent į atsakovą R. G. Šios atskirtajame skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismo 2007-04-05 nutartis yra neteisėta dėl paminėtų įstatymų padarytų pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikinta. Kolegija pripažįsta, kad jo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 4 d. ir 288 str. 4 d.) ir sutinka su atsakovo pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių nurodomais įrodymais, kuriuos jis iš esmės pakartoja ir atskirajame skunde, tai yra, kad jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir argumentai pareiškime ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) pirmosios instancijos teismui nurodo, jog ieškinio nepripažįsta, laikydamas save dėl jo nurodomų aplinkybių neatsakingu dėl ieškovo prašomos priteisti žalos atlyginimo. Šių įrodymų (ir aplinkybių), kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neatliko tinkamo formalaus įrodymų įvertinimo, kaip nustato minėtos civilinio proceso normos, o teismo išvada priteisti solidariai žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų, kaip ir atmetant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės yra ir liko nemotyvuota (nenurodytas įstatymas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatantis solidarinę atsakovų atsakomybę šiuo atveju). Šioje byloje apelianto argumentai, aukščiau paminėtos bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai, kelia daug abejonių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo, kol nėra tinkamai ištirta formaliai minėtų įrodymų (ir bylos aplinkybių) visuma, o todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo šios stadijos. Pirmosios instancijos eismo nuoroda, kad jis vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Senato 2000-06-16 Nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 5 p. išaiškinimu dėl vairuotojų solidarios atsakomybės yra neteisingas, nes šioje byloje eismo įvykis įvyko galiojant naujam CK (2000 m.), kaip ir esant kitai tvarkai, supaprastintai tvarkai leidžiančiai savinkui ir valdytojui perleisti transporto priemonės valdymą kitam asmeniui (valdytojui). Kolegija konstatuoja, kad byloje paminėti nustatyti civilinio proceso ir materialinės teisės normų teisės normų pažeidimai yra pripažįstami esminiais, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti, todėl panaikinus nutartį, byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p. kolegija
NUTARIA:
Panaikinti miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.