- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- 1-51-1257/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19947-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Montvydaitė
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2025 m. birželio 9 d., apie 7.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tarp jo ir L. Š. – B. metu, ne daugiau kaip tris kartus tyčia abejomis rankomis sugriebdamas už kaklo ir taip ją prispausdamas prie sienos, tokiu būdu ją smaugė, taip pat vieną kartą suimdamas pirštais už nosies ją spaudė, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, taip nukentėjusiajai L. Š. – B. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su nukentėjusiąja 4 metus bendravo, santykiai buvo draugiški. Nukentėjusiajai buvo paskolinęs pinigų, tačiau nebuvo susitarimo dėl skolos grąžinimo. Konfliktas kilo jau anksčiau telefoniniais pokalbiais, neišėjo su ja susitarti ir jis jai pasakė, kad atvažiuos. Birželio 9 d. atvažiavo į jos darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), paprašyti ir perspėti, kad gražintų likusią skolos dalį, bet kilo konfliktas, jis pasikarščiavo ir nesusivaldė. Atvažiavęs paėmė nukentėjusiosios telefoną ir pasakė: „grąžinsi man pinigus, tada atiduosiu telefoną“. Jis pajuokavo, tačiau taip viskas ir prasidėjo, išsivystė konfliktas. Kai paėmė telefoną, nukentėjusioji jį puolė, suėmė, jis bandė apsiginti, atstumti ir paėmė už kaklo, ją papurtė, įvyko susistumdymas, tiksliai įvykio aplinkybių nebeprisimena. Pripažįsta, kad atliko visus kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, t. y. kad tris kartus abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiąją už kaklo ir ją prispausdamas prie sienos, smaugė ir vieną kartą suimdamas pirštais už nosies ją spaudė. Nenorėjo jos sužaloti ar sužeisti, bet viskas įvyko spontaniškai. Neginčija, kad galėjo sukelti nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus. Po konflikto ant nukentėjusiosios nesimatė jokių pakitimų, tik vienintelis pirštas buvo sužeistas, nes jį įsibrėžė į jo užtrauktuką. Šiuo metu yra visiškai susitaikęs su nukentėjusiąja, atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ji nebeturi jam pretenzijų. Savo elgesį vertina neigiamai, jo gyvenimė nėra buvę panašių įvykių, buvo supykęs ir taip gavosi, dėl savo elgesio padarė išvadas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame
posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be paties kaltinamojo R. K. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. – B. parodė, kad 2025 m. birželio 9 d., apie 7.15 val., atvyko į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Plovė grindis ir laukė sporto treniruotės, kai atsisukusi pastebėjo, kad ant kedės sėdi jos buvęs draugas R. K.. Su R. bendravo apie 4 metus, tačiau jokio bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, tik susitikdavo ir laiką leisdavo kartu, tačiau maždaug paskutinius du mėnesius buvo susipykę ir ji stengėsi su juo nebendrauti, ryšio nepalaikyti. Pastebėjusi draugą, paprašė, kad išeitų, tačiau jis atsistojo ir priėjo prie lentynos, kurioje buvo padėtas jos telefonas, teigė, kad nori pažiūrėti, ką yra parašiusi apie jį. Paėmęs telefoną, jį įsidėjo į kelnių galinę kišenę. Ji priėjo arčiau, norėdama pasiimti savo telefoną, tačiau jis staiga abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir prispaudė prie sienos, šalia „gyvatuko“. Pradėjo ją smaugti, negali nurodyti, kiek laiko tai truko, tačiau stipriai paėmęs už kaklo ne daugiau tris kartus smaugė ir rėmė prie sienos. Prispaudęs prie sienos paėmė už nosies, spaudė ją, rankomis spaudė ir veido sritį, tempė už marškinėlių, kilnojo suspaustus kumščius. Po smaugimo jai buvo sunku kvėpuoti. Nepamena, kaip susižeidė dešinės rankos pirštą, galbūt tuo momentu, kai bandė ištraukti savo telefoną iš R. K. kišenės ir užkliuvo už durų staktos. Jam paleidus rankas nuo jos kaklo, prašė, kad jis išeitų ir paliktų jos telefoną. Jis tik pasakė, kad nori pažiūrėti, ką ji turi išsisaugojusi telefone. Atsakė jam, kad turi tik išsisaugojusi žinutes, kurias jis yra rašęs. Nurodžius, kad tuoj į salę pradės rinktis žmonės, jis telefoną numetė per visą salę bei išeidamas pasakė, kad ramybės ji neturės ir negalės ramiai gyventi. Jam išėjus, nuvyko į policijos komisariatą. Dėl įvykdytos R. K. veikos patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą. Dėl fizinio skausmo kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išrašė vaistų nuo panikos priepolių. Dėl prastos emocinės būklės kreipėsi į psichologę Tomą Vaitkevičienę, kuri dirba Telšių krizių centre. Pas T. Vaitkevičienę lankėsi du kartus, bet planuoja vykti ir pas kitą psichologę Isidorą Stonienę, nes jaučia, kad jos emocinė būklė po šio įvykio yra bloga. Neneigia, kad iš R. buvo pasiskolinusi 2000 Eur, iš kurių 1500 Eur gegužės mėnesį jam jau yra grąžinusi. Jis reikalauja, kad ji grąžintų 1000 Eur. Tos likusios sumos ji nenori grąžinti, nes jis taip pat jai skolingas Per visus tuos 4 metus draugystės ir ji prisidėjo prie jo sodybos pagerinimo. Jos brolis atliko pas jį sodo gerinimo darbus (1 t., b. l. 20-25, 28-31, 34-37, 40-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad L. Š. yra jos mama. Parodo, kad ji paskutiniu metu mokėsi Klaipėdoje. Neatsimena, kada tai buvo tiksliai, tik pamena, kad mama jai greičiausiai telefonu paskambinusi pasakė, kad ji turėjo blogą dieną, nurodė, kad į jos darbą buvo atėjęs R. ir ją smaugė. Mama nenurodė, kodėl jis taip pasielgė. Mano, kad R. yra neprognozuojamas, ji jo visą laiką nemėgo. Jos mama yra stipri moteris, ji labiau laiko savyje savo emocijas, tačiau to pokalbio metu jai atrodė, kad mama pasakodama apie įvykį tuoj pradės verkti, atrodė esanti neviltyje ir pasimetusi. Neatsimena, ar pirmo pokalbio metu apie įvykį mama ką nors užsiminė apie tai, kad jai kur nors skauda. Po to pamena, kad kažkurią dieną grįžus į Telšius, ją mama pasiėmė iš stoties ir nurodė, kad reikia vykti į jos darbą, nes policijos pareigūnai turi apžiūrėti jos darbo vietą. Kai grįžo į Telšius, atsimena, mama šiek plačiau papasakojo apie įvykį. Atsimena šiuo mamos papasakotus faktus, t. y. kad R. atėjęs į darbą ją smaugė, kad mama galimai iš jo galinės kišenės bandė atsiimti savo telefoną, kad mama neleido jam išeiti iš jos darbo ir tuomet R. metė jos telefoną. Matė, kad ant mamos kaklo buvo mėlynė, atsimena mama sakė, kad ji jaučia nemalonumą kaklo srityje. Taip pat dar atsimena, kad mama sakė, kad kai ją R. smaugė, buvo ją prispaudęs prie „gyvatuko“. Mama sakė, kad ji kažkur susitrenkė į tą gyvatuką, bet neatsimena, ar mama skundėsi kokiais nors skausmais. Mama po šio įvykio jaučia pastovią paniką bijodama, kad kažkur aplinkui gali būti R., yra pasimetusi, negali tiksliai apibūdinti jos emocinės būklės, nes kaip ir sakė, ji savo emocijas stengiasi užgniaužti, tačiau matė, kad mama tikrai yra įsitempusi, kažkuriuo metu matė, kad mama dėl šio įvykio ir verkė. Jos mama visą gyvenimą buvo „teisuolė“ ir mano, kad ji tikrai nemeluoja pasakodama apie tai, kas įvyko tarp jos ir R. (1 t., b. l. 51-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad L. Š. yra jos dukra. Jai yra žinoma, kad jos dukra kurį laiką palaikė draugiškus santykius su draugu, kurio vardas R.. Neprisimena, kada tai buvo tiksliai, bet atsimena, kad vieną dieną, kuomet dukra L. pas ją ketino atvykti į svečius, jai telefonu iš ryto, apie 9.00 val., paskambino ir pasakė, kad nebeatvažiuos, nes turi reikalų su policija. Dukra telefonu papasakojo, kad į jos darbą, kuomet ji valėsi salę, atėjo jos draugas R., kuris kaip suprato, norėjo atimti iš jos telefoną, sakė, kad R. ją smaugė ir stumdė. Telefonu kalbantis su dukra suprato, kad ji yra išsigandusi ir „stresuojanti“, kalbėdama apie įvykį dukra verkė, nors ją pravirkdyti yra sunku. Taip pat dukra telefoninio pokalbio metu jai sakė, kad jai ant kaklo po įvykio liko mėlynė, sakė, kad skauda kaklas ir šonai. Suprato, kad dukrai tie šonai skaudėjo dėl to, kad R. ją stumdė. Po to tą dieną, kuomet po įvykio dukra važiavo į Šiaulius pas ekspertus, buvo užsukusi pas ją į svečius. Dukros paprašė parodyti ant kaklo esančias mėlynes, bet ji jai jų rodyti nenorėjo, tuo metu vilkėjo palaidinę aukštu kaklu, tačiau ji vis tiek ant jos kaklo srities matė įbrėžimą, kurio aukštas palaidinės kaklas nedengė. Dukra pas ją atvykusi neverkė, ją, kaip ir sakė, yra sunku pravirkdyti. Kadangi jai anksčiau yra buvęs insultas, dukra stengiasi apie tokius dalykus su ja per daug neatvirauti. Jos dukra yra labai teisinga, todėl ji tokių įvykių tikrai negalėtų išsigalvoti, jai to daryti nebūtų jokio tikslo (1 t., b. l. 57-60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B. – Š.. Neatsimena tiksliai, kokia diena tuomet buvo, bet tai galėjo būti 2025 m. birželio mėnesio pradžia, kai ryte, nepamena tikslaus laiko, bet tai galėjo būti nuo 8.00 val. iki 9.00 val. gavo iš vadovo nurodymą, kad reikalinga išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl moteriai sukelto fizinio skausmo. Pamena, kad moteris jai pasakojo, kad jai būnant savo darbo vietoje, ji ruošėsi darbui, sporto klube plovė salės grindis, kai ji netikėtai atsisukusi pastebėjo ant kėdės sėdintį savo buvusį draugą, tuomet jis ją užpuolė. Pamena, kad ji pasakojo, jog ją smaugė, buvo prirėmęs prie sienos ir buvo atėmęs jos telefoną. Tikslių aplinkybių nepamena. Viską ką moteris pasakojo, užrašė jos apklausos protokole, kurį ji persiskaitė ir savo parašu patvirtino, kad iš jos žodžių surašyta teisingai. Atsimena, kad moteris buvo šiek tiek susijaudinusi, iš karto jai teigė, kad viskas įvyko labai staigiai ir netikėtai, jai yra baisu ir todėl jai sunku dabar tiksliai viską papasakoti. Ji jos paprašė susikaupti ir pasistengti viską prisiminti ir papasakoti. Moteris kalbėjo ramiu balso tonu, neverkė, nešaukė, nedrebėjo. Moteris rodė, ties kuria vieta jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsimena, kad moteris jai rodė veidą ir kaklą ir lygtais kažkurį rankos pirštą. Negalėjo paaiškinti, kur ji susižalojo pirštą. Ant moters parodytų kūno vietų pastebėjo odos paraudimus bei nedidelius patinimus, kuriuos užfiksavo jos asmens apžiūros protokole. Kad ant moters kūno padarytus sužalojimus įvertintų teismo medicinos ekspertai, surašė ir įteikė jai užduotį atlikti objektų tyrimą. Pamena, kad įvertinusi moters nurodytas aplinkybes nusprendė, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. L. Š. – B. atvykusi po įvykio jai neatrodė labai susijaudinusi. Matėsi, kad moteris kažkiek yra išsigandusi, bet kalbėjo aiškiai ir užtikrintai. Ryškių emocijų neišreiškė, tačiau jos pasakojimas ir užfiksuoti paraudimai jai davė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo (1 t., b. l. 90-93).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė, kad L. Š. yra jos sporto trenerė, ji su ja bendrauja daugiau, nei kaip eilinė klientė, gali teigti, kad ji yra jos draugė, kadangi bendrauja ne tik sporto klausimais, bet ir pasidalina asmeniniais reikalais. Pas L. vyksta vadinami „savimasažo“ užsiėmimai, bet jie nėra tokie kaip tiesiogine prasme suprantami masažai, jos tokių užsiėmimų metu tiesiog sportuoja, kartais kaip priemonę panaudoja masažinius volelius, „hanteliukus“, svarelius, pasipriešinimo gumas. Niekada po šių užsiėmimų jai nėra likę jokių kraujosruvų, nors pas L. sportuoja jau ketverius metus. Nėra taip, kad savo rankomis spaudžiant savo kūną masažuojasi. Kad L. pati asmeniškai užsiimtų kokiu nors kitu savimasažu, po kurio liktų kokių nors kraujosruvų ant jos kūno, jai tikrai nėra žinoma ir L. jai apie tai niekada nėra kalbėjusi. Neatsimena, kada tai buvo tiksliai, tik žino, kad tai buvo šių metų vasarą, atrodo prieš 8.00 val. ryto, jai paskambino L. ir pasakė, kad pas ją į darbą buvo atėjęs R., teigė, kad jis ją prismaugė, atėmė iš jos telefoną, taip pat L. sakė, kad R. vėliau numetė jos telefoną. L. pokalbio metu jai atrodė labai išsigandusi, šoko būsenoje, atrodo pokalbio metu neverkė. L. sakė, kad dėl patirto šoko negalės vesti sporto užsiėmimų, sakė „esu šoke, visa drebu“. Gali pasakyti, kad su L. tą įvykio dieną telefonu kalbėjo daug kartų, buvo susirūpinusi ja, todėl vis klausė, kaip ji jaučiasi. Atsimena, kad kažkurio pokalbio metu L. sakė, kad R. ją smaugė prispaudęs prie sienos. A. L. dar minėjo, kad jai skaudėjo kaklas, rankos, kad yra psichologiškai palūžusi, kad jai yra blogai emocine prasme, kiek žino, ji dėl to kreipėsi į ligoninę, pas psichologus. Paprastai L. yra labai stiprus žmogus, tačiau jai minėjo, kad ji tik vėliau suvokusi, kas įvyko, būdama namuose verkė. Iš L. pasakojimo suprato, kad R. taip pasielgė galimai dėl piniginių reikalų. L. yra labai teisingas žmogus, per tiek metų niekada nėra melavusi ar išsigalvojusi nebūtų dalykų. Mano, kad L. neturėjo jokių motyvų jai paskambinusi tyčia meluoti apie tai, kas įvyko tarp jos ir R., mano, kad viską, ką ji jai papasakojo, yra tiesa. Papildomai apklausta parodė, kad iki L. skambučio, kurio pokalbio metu ji jai papasakojo apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą, paskutinį kartą L. matė iš vakaro. Kai bendravo su L., tikrai nepastebėjo ant jos kūno jokių sužalojimų ar paraudimų. L. taip pat jai nieko nepasakojo, kad būtų pasidariusi kokių kraujosruvų užsiėmimų metu. Nemano, kad L. turėtų kokį nors pagrindą meluoti dėl to, kad ji patyrė fizinį skausmą dėl buvusio draugo veiksmų prieš ją (1 t., b. l. 63-66, 69-71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad maždaug jau aštuonerius metus lankosi pas L. Š. jos vedamuose užsiėmimuose, t. y. mankštose. L. taip pat veda papildomus užsiėmimus, kure vadinasi „savimasažo“ užsiėmimai. Yra buvusi tokiuose užsiėmimuose, tai yra pratimų kompleksas su volais, masažiniais kamuoliukais. Tikrai nėra taip, kad tokių užsiėmimų metu jos pačios rankomis kaip nors masažuoja savo kūną. Niekada nėra buvę taip, kad po šių užsiėmimų ant kūno atsirastų kokių nors kraujosruvų. L. niekada nėra sakiusi, kad ji asmeniškai kaip nors kitaip save masažuotų. Ant jos matomų kūno vietų niekada nėra mačiusi kokių nors kraujosruvų. Tiksliai neatsimena, tik žino, kad buvo pirmadienis. Tą dieną atėjusi į užsiėmimą, rado užrakintas salės duris. Atėjus ketvirtadienį į užsiėmimus L. atrodė kaip įprastai. Po užsiėmimų paklausė jos, kas nutiko. Ji jai pasakė, kad ją užpuolė buvęs draugas. Labai smulkiai nepasakojo, tik sakė, kad ją smaugė. Ji L. pasidomėjo, kaip ji jaučiasi, iš pradžių ji sakė, kad jaučiasi visai neblogai ir daugiau tą dieną nelabai ką ir kalbėjo. Praėjus kuriam laikui, L. klausė, kaip jai sekasi emociškai tvarkytis su tuo kas įvyko, nors per užsiėmimus ji neparodė, kad jai būtų kas nors nutikę. L. sakė, kad jai prasidėjo panikos atakos, kurių anksčiau nebuvo, atsirado baimės, nerimas. Ji kalbėjo optimistiškai, sakydama, kad viskas bus gerai ir ji su tuo susitvarkys. Kaip psichologė gali pasakyti, kad panikos atakos atsiranda po labai stiprių išgyvenimų, kuomet emocijos yra užspaudžiamos, užslopinamos. Kiek pamena, L. minėjo apie tai, kad ji pradėjo gerklėje jausti tarsi spaudimą, tai reiškia, kad po įvykio atsirado psichosomatiniai simptomai. L. šis įvykis emociškai labai palaužė, jai tai buvo didžiulis sukrėtimas. Ji L. sakė, kad tokios pasekmės yra rimtos ir savaime jos nepraeis, siūlė kreiptis profesionalios pagalbos, tačiau tiksliai nežino, ar L. kur nors dėl to kreipėsi. Nepastebėjo, ar ant L. kūno po įvykio buvo kokių nors kraujosruvų. Nepamena, ar L. skundėsi kokiais nors fiziniais skausmais, apskritai L. nėra iš tokių žmonių, kurie dėl visko skundžiasi ir dejuoja, jei L. kas nors nutinka, ji visuomet stengiasi į viską žiūrėti optimistiškai ir su šypsena. L. pažįsta pakankamai ir mano, kad L. tokio įvykio tikrai negalėjo išsigalvoti (1 t., b. l. 74-77).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. S. parodė, kad ji yra L. B. – Š. klientė. L. pažįsta labai seniai, gal nuo 2001 m., kai ji mokėsi kolegijoje, kurioje buvo jos dėstytoja. Šiuo metu apie porą metų pas L. lanko mankštas, retkarčiais pas ją eina pasidaryti masažo. Pamena, kad šių metų birželio mėnesį kažkurią dieną, nuo ryto, „Facebook“ pamatė L. žinutę, kurioje ji rašė, kad šiandien užsiėmimų nebus, nes turi reikalų su policija. Paskui ji kitą dieną vėl parašė, kad užsiėmimai neįvyks, nes turi laidotuves. Tada ji jai parašė asmeninę žinutę ir paklausė, kas nutiko. Ji atsiuntė garso žinutę, kurioje pasakė, kad ją darbe užpuolė draugas. Teigė, kad ją smaugė. Paskui, kai jau po kiek laiko nuėjo į užsiėmimus, ji pasakojo, kad dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, kad vyko pas medicinos ekspertus. Ji dar jos paklausė, ar tikrai reikėjo policijos, tai ji pasakė, kad tikrai reikėjo, nes jis nuo jos kitaip neatstos. Kai ji nuėjo pas L. į užsiėmimus, po to įvykio jau buvo praėję gal porą savaičių ir ant jos kūno nematė jokių sužalojimų. Ji jokių emocijų nerodė, neverkė, nebuvo susijaudinusi ar psichologiškai palūžusi, jos išvis apie tą įvykį kalbėjo tik keliais žodžiais (1 t., b. l. 79-82).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad ji L. B. –Š. pažįsta daug metų, tačiau pas ją kaip klientė eina sportuoti nuo 2025 m. pradžios, taip pat pas ją eidavo ir į masažą. Paaiškina, kad 2025 m. birželio 9 d. 7.35 val. L. jai parašė žinutę per „Messenger“ programėlę, kad tą dieną nebus grupinio užsiėmimo, nes turi reikalų su policija. Dar paklausė, ar masažas bus tą pačią dieną, ji jai nurodė, kad ne, nukėlė į kitą dieną, o galiausiai dar kartą perkėlė į birželio 13 dieną. Kai nuvyko pas L. į masažą, ji jos paklausė, kas atsitiko, kad nevyko užsiėmimai. L. jai atsakė, kad ji buvo užpulta prieš darbą, darbo vietoje, savo draugo. Ji sakė, kad jis ją atėjęs smaugė. Ji dar nusistebėjo, ar čia taip rimtai viskas, kad ji kreipėsi į policiją. Ji jai atsakė, kad taip. Daugiau nieko apie tą įvykį nekalbėjo. Atsako, kad ji nematė, kad ant L. kūno būtų buvę kokių nors sužalojimų, kraujosruvų ar pan. L. kalbėjo normaliu balso tonu, neatrodė labai susijaudinusi. Tuo momentu ji gulėjo ant pilvo, ji jai darė nugaros masažą, jos veido išraiškos nematė. Ji labai jos neklausinėjo apie tą įvykį, todėl jų pokalbis ta tema baigėsi greitai (1 t., b. l. 84-87).
2025 m. birželio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. Š. – B. pranešė, kad 2025 m. birželio 9 d., apie 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvęs draugas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis sugriebė už kaklo srities ir smaugė, pastūmė į sieną, sugriebė už veido, nosies. Po R. K. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jaučia iki šiol (1 t., b. l. 20-25).
2025 m. birželio 9 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios L. B. – Š. kaklo priekinėje ir šoninėse srityje matomas odos paraudimas, nežymus patinimas. Paraudimai apima apatinį žandikaulį, kaklo centrą ir dalį dešinės pusės. Veido skruostai, smakras paraudę. Ant dešinės rankos bevardžio piršto per sąnario sulenkimą matomas įdrėskimas ir kraujavimas (1 t., b. l. 108-114).
2025 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad matoma daugiabučio namo laiptinė, į kurią įėjus, tiesiai matomi laiptai, vedantys į kitus aukštus. Laiptais palipus į ketvirtą aukštą, dešinėje pusėje matomos rudos spalvos šarvuotos durys. Atidarius jas, patenkama į erdvią salės patalpą. Kairėje pusėje matomas suolelis, lentynos, dešinėje pusėje prie sienos sustatytos metalinės, juodos spalvos kėdės. Šone matomos praviros medinės durys, vedančios į vonios patalpą. Salės patalpa erdvi, matomi stiklai, langai. Vonios patalpa maža, įrengta stiklinė dušo kabina, kairėje pusėje įmontuotas sidabrinės spalvos gyvatukas (vandens šildytuvas). Dušo kabinoje matomi įvairūs daiktai – rūbai, raudonos spalvos čiužinys. Apžiūrint įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų žymių nestebima (1 t., b. l. 7-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. B. – Š. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinė pusės krūtinės ląstos dešinėje; odos nubrozdinimas kaklo dešinėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio nurodytomis aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 118).
Telšių krizių centro 2025 m. liepos 25 d. pažymoje nurodyta, kad apie L. Š. – B. nuo 2025 m. liepos 1 d. buvo teikiama psichologinė pagalba (1 t., b.l. 119).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. spalio 20 d. – 2025 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas kaklo dešinėje padarytas 2 parų laikotarpyje iki L. Š. – B. apžiūros 2025 m. birželio 10 d. 10.40 val. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas įvykio laikas patenka į nurodytą sužalojimo padarymo intervalą/laikotarpį. Odos nubrozdinimas kaklo dešinėje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Rankos, jų nagai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę yra priskiriami kietiems bukiems daiktams. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytas paraudimas krūtinės srityje. Tikėtina, kad iš medicininiuose dokumentuose aprašyto odos paraudimo galėjo susiformuoti poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje. L. Š. – B. nustatyti sužalojimai padaryti 2 parų laikotarpyje iki apžiūros Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje 2025 m. birželio 10 d. 10.40 val. (2 t., b. l. 116-118).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. 2025 m. birželio 9 d., apie 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tarp jo ir L. Š. – B. metu, ne daugiau kaip tris kartus tyčia abejomis rankomis sugriebdamas už kaklo ir taip ją prispausdamas prie sienos, tokiu būdu ją smaugė, taip pat vieną kartą suimdamas pirštais už nosies ją spaudė. Aplinkybes dėl naudoto smurto nukentėjusiosios L. Š. – B. atžvilgiu nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tai įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl minėtų kaltinamojo veiksmų L. Š. – B. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. K. smurtaudamas prieš L. Š. – B. nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Byloje gautas kaltinamojo R. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja L. Š. – B. (3 t., b. l. 14-15).
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Teik teisiamojo posėdžio metu, tiek susitarime dėl susitaikymo (3 t., b. l. 16) kaltinamasis R. K. ir nukentėjusioji L. Š. – B. nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam nebeturi, sutinka, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. K. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių nuobaudų, dirba (1 t., b. l. 178-18, 181-186, 187-189). Anksčiau R. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiosios poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamojo R. K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonių.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją L. Š. – B..
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kol nuosprendis įsiteisės, R. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.