Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-744/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
1-86-744/2013
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00033-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Kaltinamasis
J. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-744/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00033-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.6; 1.1.8.12; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laivydas Zederštremas,

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2013-01-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikus, teistumas neišnykęs,

kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. M. , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. sausio 7 d. apie 16 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, G. seniūnijoje, sūnaus A. M. namuose, viena ranka suėmusi už plaukų ir taip juos pešdama, kitos rankos delnu sudavė nepilnametei dukrai I. M. , gimusiai (duomenys neskelbtini), į galvos sritį ne mažiau 4 kartų, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamoji J. M. , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. sausio 7 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, G. seniūnijoje, J. kaime, savo namuose, kartu su nesubjektais (asmenimis, neturinčiais tokio amžiaus, nuo kuriuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) -nepilnamečiu sūnumi A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir nepilnamete dukra J. M., gimusia (duomenys neskelbtini), - koneveikė nepilnametę I. M., gimusią (duomenys neskelbtini), nesubjektui J. M. šepečiu suduodant nukentėjusiajai I. M. į veidą, priėjusi prie lovoje gulinčios nepilnametės dukros I. M., dešine ranka suėmusi nukentėjusiajai už plaukų kairėje rankoje laikytu laidu sudavė ne mažiau 4 kartus nukentėjusiajai į nugarą, ranka sudavė ne mažiau kaip 4 kartus jai į veidą, sudavė 1 kartą kumščiu į kairės rankos žąstą, nesubjektui A. M. 1 kartą kumščiu suduodant nepilnametei nukentėjusiajai I. M. į kaktą, nesubjektui J. M. 1 kartą spiriant nukentėjusiajai į pilvą, tuo tyčia sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.

Kaltinimas J. M., padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

J. M., apklausta įtariamąja, kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. sausio 5 d. ją sulaikė Pakruojo rajono policijos pareigūnai dėl pinigų vagystės ir sausio 7 d. ryte, apie 12-13 val., ją parvežė į namus, o apie 14-15 val. ji atvažiavo į B. kaimą, pas sūnų A., kur buvo švenčiamas jo žmonos I. gimtadienis. Ji paskambino nepilnametei dukrai I. M., kad ji grįžtų į namus, nes ji kelinta diena gyveno pas seserį K. ir nelankė mokyklos. Dukra pasakė, kad neturi kuo grįžti, tačiau ji liepė I. eiti į namus ir pasakė, kad nuvažiuos I. ir ją pasitiks pakelyje. Dar po kiek laiko I. susirašė ar susiskambino su I. ir pasakė, kad jau prie G. I. kartu su jos nepilnamečiu sūnumi O. išvažiavo ir parsivežė I. pas juos į B. kaimą. Ji klausinėjo I. ko ji tiek ilgai gyveno pas seserį, ji pradėjo atsikalbinėti, sakė, kad namuose durnynas. Ji klausė I., kodėl pasakė seseriai K., kad ji pavogė pinigus, nors tai ir buvo tiesa, tačiau, būdama išgėrusi, I. dėl to kaltino, nes dėl pinigų vagystės policijos pareigūnai ją buvo sulaikę 2 paroms. Ji supranta, kad, būdama neblaivi, neturėjo pradėti pokalbio. I. atsikirto negražiais žodžiais, todėl sūnus A., gulėdamas lovoje kitame kambaryje apšaukė I., kad ji neatsikalbinėtų. Taip žodis po žodžio įsiplieskė žodinis konfliktas ir ji nesusilaikiusi priėjo prie I., suėmė ją už plaukų dešine ranka, o kaire ranka pastūmė delnu priliesdama jai galvą, gal labiau pastumdama į sprandą. Tiesioginio smūgio nebuvo, buvo tik pastūmimas, nes I. net nepravirko, tačiau iš šalies gal ir buvo panašu į smūgį. Daugiau I. niekas nieko nebesakė ir I. nebesiginčijo. Apie 20-21 val. I. visus parvežė į namus, o sūnūs O. ir E. liko A. namuose. Pas juos namuose buvo anūkas E. M. ir jos sesers vaikai E. I. ir A. A. I. Grįžus namo, I. atsigulė ant lovos, o ji I. apibarė, kad nesitvarko savo daiktų ir yra nesipraususi, nors laikas ruoštis miegoti. I. pradėjo atsikalbinėti ir taip ji su I. vėl susiginčijo. Ji nebeišlaikiusi pradėjo ant I. šaukti sakydama, kad “nesitvarkai ir atrodai kaip paskutinė valkata”, galėjo ir dar daugiau ką pasakyti, būdama supykusi, bet žodžių tiksliai neprisimena. Jos abi ginčijosi. Ji buvo virtuvėje, o I. buvo kambaryje, kuris yra šalia virtuvės ir sėdėjo ant lovos, kuri yra prie pečiaus. Kiti vaikai buvo kituose kambariuose.Žodis po žodžio, I. atsikalbinėjant, vėl pokalbis prasiėjo apie tai, kad I. ją įskundė savo seseriai K. dėl tų pinigų vagystės. Kažkuriuo momentu ji priėjo prie I., kuri su rūbais gulėjo lovoje, dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir kairės rankos delnu ne mažiau kaip 2 kartų sudavė jai per pakaušį, kad nusiramintų. I. šoko iš lovos ir ją stūmė, bandė sugriebti už plaukų, bent jai nepavyko to padaryti. Tai pamatė vaikai A. ir J. ir pradėjo ant I. šaukti, “ko tu neklausai ir šoki prieš mamą”. A. kažkaip pribėgo prie I. ir sudavė jai kumščiu kažkur į galvą. I. jį pastūmė, o pati išbėgo pro duris į kiemą. Prieš tai, kai jos ginčijosi su I., ji iš I. paėmė mobiliojo ryšio telefoną, nes, kai jai liepė eiti tvarkytis ir praustis, I. žaidė telefonu ir neklausė. Telefoną padavė J. ir paprašė paslėpti, nes norėjo paauklėti I. Po kiek laiko I. parėjo iš lauko kažką po nosimi bambėdama, nuėjo į tą patį kambarį ir atsigulė ant tos pačios lovos. Demonstratyviai nieko nesitvarkė ir nesiruošė miegoti, bei vėl atsikalbinėjo. Tada ji pasiėmė laidą, kurį turi tam, kad pagąsdintų vaikus, kai jie neklauso, priėjo prie I. ir tuo laidu ne mažiau 3 kartų sudavė I. per kojas ir užpakalį. I. pradėjo žviegti ir I. dar kartą išbėgo į lauką. Ji sakė I., kad jei toliau ji taip elgsis teks važiuoti pagyventi vaikų namuose, nes negalima taip neklausyti (42-43 b. l.);

nukentėjusioji nepilnametė I. M. parodė, kad 2013 m. sausio 7 d. apie pietus ji išėjo iš savo sesers K. P. namų, kurie yra L. ir ėjo keliu į namus. Nuėjusi iki G. kaimo, parašė tėvui SMS žinutę kad kas nors ją parvežtų, nes labai šalta. Brolio A. žmona I. atvažiavo į G. ir ją parsivežė į savo namus B. kaimą. Broliai A. ir E. miegojo, dar buvo brolis O., 17 m. amžiaus ir jos abu tėvai, kurie gėrė alų. Mama pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir ji telefoną atidavė, nes kai mama supyksta, paima kažkuriam laikui telefoną. Apie 16 val., neblaivi mama pradėjo priekaištauti, kad ji paliudijo, jog matė kaip mama pavogė pinigus ir dėl to ji buvo laikoma policijos areštinėje 2 paras. Mama sakė, kad ji dabar kentės už tai. Mama atsistojo nuo kėdės, priėjusi prie jos, kaire ranka suėmė jai už plaukų ir pešė, o dešine ranka 1 kartą sudavė į galvą dešinėje pusėje, 1 kartą ta pačia ranka sudavė per sprandą, bei dar 2 kartus sudavė per galvą. Jai skaudėjo ir ji pradėjo verkti. Mama sakė, kad ji gavo viešųjų darbų ir dabar ji turės juos dirbti už ją. Sutemus tėvas paragino visus važiuoti namo. Parvažiavus namo, virtuvėje vėl prasidėjo pokalbis dėl to, kad ji pasakė policijai, jog matė kaip mama pavogė pinigus. Pirmoji pradėjo ją kaltinti sesuo J., po to tą patį ėmė sakyti mama ir kiti vaikai. Tada ji išėjo į kitą kambarį ir nusirengė striukę. Tačiau jie nenurimo, todėl ji išbėgo į lauką ir ten buvo kažkiek laiko. Laukė, kol visi nusiramins, klausėsi iš lauko prie lango, kada baigs apie ją kalbėti. Kai pasirodė, kad viskas aprimo, ji atėjo į namą, tačiau sesuo J., brolis A. ir sesuo J. ant jos šaukė. Ji girdėjo, kad mama būdama kitame kambaryje ją vadino „padla“, sakė, kad nuvažiavusi pas savo sesę K., tapo tokia pačia „valkata“, sakė, kad ją užmušti per maža. Tada ji nuėjo į kitą kambarį ir atsisėdo ant lovos, bet J. pradarė duris ir ją koliojo, erzino, vadino „valkata“. Prie jos priėjusi mama apšaukė, kad barasi su J. Bijodama, kad mama jai gali trenkti apibėgo stalą, lovą ir išbėgo į lauką ir ten kažkiek laiko ten buvo, laukdama kol namuose aprims kivirčas. Duris pradariusi mama liepė tuoj pat eiti į kambarį, bet ji atsakė, kad neis, nes bijo gauti mušti. Mama pagrąsino, kad iškvies policiją, ir ją išveš į vaikų namus, nes jai nereikia tokios „valkatos“. Mama uždarė duris, o ji liko stovėti lauke. Po kurio laiko ji parėjo į namą, bet J. pradėjo ją koneveikti, sakė neiti į kambarį ir bandė uždaryti duris, bet ji neleido. Tada J. šepečiu, kurį turėjo rankoje, trenkė jai, pataikydama į kaktą. Ji pravirko nuo skausmo, o J. nubėgo į kambarį. Ji visų klausinėjo, ko jie visi puola, sakė, kad nebegali būti tuose namuose, tačiau J., J. ir A. ją vėl apšaukė. Ji suprato, kad visi nenori, jog ji gyventų kartu su jais. Iš A. telefono ji skambino seseriai K. ir pasakojo, kas įvyko namuose. Po kurio laiko mama vėl pradėjo ją koneveikti visokiais žodžiais, kalbėjo tą patį ką ir B. kaime A. namuose, kad ji kentės už tai ką pasakė policijoje. Ji tylėjo, bet priėjęs brolis A. vadino ją „debile“. Prie jos priėjusi mama, pagriebė dešine ranka už plaukų ir, kairėje rankoje laikomu baltos spalvos laidu, sudavė ne mažiau 4 kartų man per nugarą. Ji pagriebė už laido, iš mamos laidą atėmė ir paslėpė po kaldra. Mama paleido jos plaukus kažkuria ranka sudavė gulinčiai į galvą virš kaktos ne mažiau 4 kartų, 1 kartą kumščiu sudavė į kairės rankos žastą virš alkūnės, kur keleta dienų buvo mėlynė. Ji pašoko iš lovos ir atsistojo šalia lovos. Tada prie jos atbėgo A., kuris užlipo ant lovos ir dešinės rankos kumščiu jai sudavė į galvą virš kaktos. Ji pagriebė mamą už pečių, ją pastūmė nuo savęs ir ėjo iš kambario. Tarpduryje stovėjusi J. dešine koja spyrė jai 1 kartą į pilvą (42-43 b. l.);

nepilnametis liudytojas A. M. parodė, kad jis girdėjo, kaip mama ir sesuo I. barasi. Po barnio I. išbėgo į lauką. Dėl ko jos barėsi, jis nežino. Po kurio laiko I. vėl atėjo į kambarį, bet ir vėl dėl kažko susibarė su mama ir vėl išbėgo į lauką. Kai ji sugrįžo, mama liepė I. praustis ir eiti miegoti. Jis girdėjo, kaip mama, I. ir J. dėl kažko barasi. Nuėjęs į kambarį jis pamatė, kaip I. pastūmė mamą, tuo metu mama pešė I. už plaukų. Matydamas, kad I. priešinasi mamai, jis vieną kartą jai sudavė ranka į galvą ir pastūmė. Jis gynė mamą (33-34 b. l.);

nepilnametė liudytoja J. M. parodė, kad mama barė seserį I. už tai, kad ji pasakė policijai, kad mama pavogė pinigus. I. prieš mamą atsikalbinėjo, jos abi koliojosi. Vienu momentu, kai I. ėjo koridoriumi, ji metė šluotą tikėdamasi, kad pataikys jai į nugarą, bet I. atsisuko ir šluota pataikė jai į veidą. Po kurio laiko ji matė, kaip kambaryje prie I. priėjo mama, bet ką ji darė, pasakyti negali, nes užstojo spinta ir ji nieko nematė. Ji matė, kaip broils A. vieną kartą kumščiu sudavė I. į galvą (35-36 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad, kad nepilnametei I. M. užfiksuoti smurto požymiai galvos, nugaros srityje (5-6 b. l.);

iš reikalaujamų daiktų pateikimo ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad įtariamoji J. M. pateikė laidą, kuris apžiūrėtas, nufotografuotas ir prijungtas prie bylos (11-13 b. l.).

Kaltinamosios J. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes ji tyčia smurtaudama sukėlė kitam žmogui (nukentėjusiajai I. M. ) fizinį skausmą.

Kadangi už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji J. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2013 m. sausio 7 d. apie 16 val.), kaltinamąją J. M. siūlė nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2013 m. sausio 7 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val.), siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamoji J. M. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji J. M. teista (45, 48-49 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta, tačiau turi galiojančių nuobaudų (29-30 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašyta (53 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija ją charakterizuoja patenkinamai (55 b. l.), ištekėjusi (56 b. l.), bedarbė (57 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl J. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2013 m. sausio 7 d. apie 16 val.), skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2013 m. sausio 7 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val.), skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. taisyklėmis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2013 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, BK 65 str. 1 d. 3 p. a. papunkčiu numatytomis taisyklėmis viešųjų darbų bausmę pakeitus laisvės apribojimo bausme (1 laisvės apribojimo diena prilyginama 3 viešųjų darbų valandoms) ir galutinė subendrinta bausmė J. M. skirtina 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į atliktos bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymą.

Prie bylos esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – laidas, paimtas 2013 m. vasario 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pas J. M. (11 b. l.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistajai J. M. kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nuspredžia :

j. m. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už nusikaltimą, įvykdytą 2013 m. sausio 7 d. apie 16 val.), – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (už nusikaltimą, įvykdytą 2013 m. sausio 7 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val.), – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunkčio taisyklėmis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, viešųjų darbų bausmę pakeitus į laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymą.

Prie bylos esantį daiktą - laidą, paimtą 2013 m. vasario 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pas J. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. M. kardomosios priemonės neskirti.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąja kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas