Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-814/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
1-327-814/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01052-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
A. I.
Baudžiamoji byla Nr. 1-327-814/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01052-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per Zoom platformą prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajam V. M.,

kaltinamajam A. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirti įpareigojimai, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams, 2021 m. sausio 10 d., apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė mažamečiui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą;

be to, A. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams, 2021 m. sausio 10 d., apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei I. R. į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą;

be to, A. I., nuo 2021 m., rugpjūčio 6 d., 18.00 val., iki 2021 m., rugpjūčio 7 d., 09.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 391,64 eurų vertės galinį stiklą, įbrėžė 153 eurų vertės kairės pusės galinių durelių šoninį stiklą, išdaužė 151 eurų vertės kairės pusės mažą durelių stiklą, įbrėžė 309,99 eurų vertės dešinės pusės galinį vaizdo veidrodėlį ir įlenkė 197, 93 eurų vertės kairės pusės automobilio kėbulą, taip sugadino svetimą, V. M., priklausantį turtą ir padarė jam1203,56 eurų vertės turtinę žalą.

Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ir šeimos nariui

Kaltinamasis A. I. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad M. D. yra jo sutuoktinės I. R. sūnus. Su I. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Visų įvykio aplinkybių jis nebeatsimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaito kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 102-105), jog naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. R. ir jos mažametį sūnų M. D.. Su I. R. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie keturis metus. Su Ieva turi dukrą V. I., gim. (duomenys neskelbtini). I. iš ankstesnių santykių turi sūnų M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai gyvena kartu su jais. Visi keturi gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta I. vardu. 2021 m. sausio 10 d., apie 15.00-16.00 val., išgėręs grįžo namo, todėl I. pradėjo priekaištauti. Dėl savo neblaivumo ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Pamena, kad norėdamas išvengti didesnio konflikto, jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo I. mažametis sūnus M., ir pradėjo su juo kalbėtis apie jo netinkamą elgesį, keiksmažodžių vartojimą suaugusiųjų atžvilgiu bei mažesnės sesės mušimą. M. vieną kartą sudavė ranka per galvą, ar berniukas pradėjo verkti neatsimena. Atsimena, kad į kambarį įėjo I., kuri pradėjo šaukti vėl ant jo, ir tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. I. jį varė iš namų, jis buvo supykęs ant I. ir jai vieną kartą ranka taip pat sudavė per galvą. Atsimena, kad M. paskambino I. sesers sugyventiniui A. E., kad šis atvažiuotų. Po konflikto su A. jis išėjo iš namų. Po kurio laiko pats nuėjo į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, I. ir M. atsiprašė, sutarė, kad ateityje daugiau taip nepasikartos, jie jam atleido, visi susitaikė. Kaltinamasis perskaitytus parodymus patvirtino, parodymai teisingi, jie visi susitaikė. 2021 m. sausio 10 d. vykusio konflikto metu buvo neblaivus. Susipyko su I. dėl asmeninių reikalų, nesusivaldė ir sudavė gal vieną kartą į veidą. Suprato, kad nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą. Jis atsiprašė nukentėjusiosios ir jos vaiko. Visi susitaikė, nukentėjusioji ir jos sūnus Martynas jam atleido. Dabar gyvena laimingai, daugiau smurto nebuvo ir nebebus. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, dabar alkoholio visiškai nevartoja.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras, kaltinamasis neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint I. R., ant moters jokių sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 43-46);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bute tvarkinga (1 t., b. l. 33, 38-42);

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Atidarius vaizdo įrašą 20210110_184551.mp4, matosi moteris, kuri ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kaip I. R.. Fone girdisi moteriškas balsas, kuris užduoda klausimus. I. R. parodė, kad kvietė policiją dėl sugyventinio A. I., kuris sudavė jai per kairę ausį, juto fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl vaiko. Ji buvo kambaryje, kai sugyventinis vaikui sudavė į galvą, ji to nematė, tik vaikas taip sakė. Galėjo būti, kad sugyventinis griūdamas užgavo tiesiog vaiką. Jai sužalojimų nėra (1 t., b. l. 55, 56-58);

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie įvykį pranešusi I. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Sužalojimų nenurodyta. Smurtu įtariamas asmuo - A. I.. Nepilnamečiai kartu gyvena. Įvykio aplinka tvarkinga. 2021 m. sausio 10 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu A. I. rankos delnu sudavė savo sugyventinei I. R. į kairę ausį, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 51-54, 55);

2021 m. sausio 10 d. įtariamajam A. I. nustatytas 2,52 promilių girtumas (1 t., b. l. 65-66), o nukentėjusiajai I. R. girtumas nenustatytas (0,00 promilių)(1 t., b. l. 62-63));

Nukentėjusiosios I. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena kartu su A. I. ketveri metai. Jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką - dukrą V. I., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu auga ir jos pirmagimis M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame bute. 2021 m. sausio 10 d., apie 14 val., iš garažo sugrįžo stipriai apgirtęs sugyventinis A. Iš pradžių jis nuėjo gulti, tačiau pagulėjęs neužmigo ir nuėjo į berniuko kambarį. A. nėra M. tėtis. Ką jis darė kambaryje nežino, nes buvo ramu. Tada, apie 16 val., ji išgirdo, kad M. kambaryje pradėjo verkti. Ji nuėjo į kambarį ir pamatė, kad M., užsiėmęs už galvos, verkia sėdėdamas lovoje. A. tuo metu pusiau klūpėjo, viršutinė kūno dalis buvo ant lovos, o kojos ant žemės. Ji paklausė, kas atsitiko. M. pasakė, kad A. jam trenkė į galvą. Kaip trenkė vaikas to tiksliai nepasakė, tik sakė, kad “davė į galvą”. V. tuo metu valgė sausus pusryčius, ji neverkė. Tada ji apkabino vaiką ir liepė eiti A. į kitą kambarį, girtam nelįsti prie vaikų. Ji liepė jam eiti iš kambario, jis nesutiko ir pradėjo stumdyti. Tada A. jai vieną kartą delnu sudavė per galvą ir pataikė į kairę ausį, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą. Sužalojimų nepadarė. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykti neturi galimybės, nes turi du vaikus, kurių nėra kam palikti. Į medikus nesikreips. Smurtą patyrė nebe pirmą kartą, tačiau niekur nesikreipė. Prieš vaikus A. niekada fizinio smurto nėra naudojęs. A. sudavė jai buto koridoriuje, tačiau M. visa tai matė, todėl jis iškart paskambino sesers draugui A. E., kuris tuoj pat atvyko į jų namus ir bandė nuraminti A., tačiau nuraminti jo nepavyko, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos vyras smurtauja. Po skambučio A. iš namų išėjo. Prieš išeidamas A. grasino, kad dar sugrįš ir kažką padarys. Ji jo bijo. Po šio įvykio ji kalbėjo su M. ir klausė kas nutiko, jis pasakė, kad A. jam pradėjo priekaištauti, kad jis lovoje valgo, kad nesidalina su sese ir tuomet vieną kartą ranka sudavė per galvą. A. tiek jos, tiek ir jos sūnaus atsiprašė dėl šio poelgio, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs ir nevartos alkoholio. Jie jam atleido, pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš, taip pat prašo ją pripažinti jos mažamečio sūnaus M. D. atstovu pagal įstatymą ir leisti jai jį atstovauti ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 31-32, 84 - 87, 88);

Specialisto išvada Nr. G 64/2021 (02), kurioje užfiksuota, kad I. R., gim. (duomenys neskelbtini), galvoje, lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodo kitų kūno vietų, motyvuodama, kad kitur sužalojimų nėra. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (1 t., b. l. 99-100);

Nukentėjusiojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodymais, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, žino, kad turi sakyti tiesą ir nemeluoti. Gyvena su mama I., daugiau su jais niekas negyvena. Dar turi sesę V., jai nesenai suėjo (duomenys neskelbtini) metai, ji taip pat gyvena kartu. Jis žino A. I., jis jam yra kaip patėvis. Anksčiau gyveno kartu su jais, dabar ne. Kartu jis negyvena gal kokias dvi savaites, gal savaitę, nes jis su mama gal susipyko. Jis su A. sutaria gerai. A. yra netinkamai pasielgęs, nes jis trenkė jam per galvą su delnu vieną sykį, kodėl jis taip pasielgė nežino, jam nesakė. Jam truputi skaudėjo, bet labiau išsigando, jautėsi blogai, truputi verkė. Tuo metu su sese valgė sausus pusryčius ir žiūrėjo „youtube”, tada atėjo į kambarį ir jam trenkė per galvą. Tai buvo kažkur prieš savaitę, gal dvi. Tai nutiko pas juos namuose. A. prisigėrė ir pradėjo „blūdyti”. Dar jis stumdė mamą, tik tiek prisimena. Anksčiau A. jo nėra mušęs, tai buvo pirmas kartas. Kai A. sudavė, mama to nematė, nes ji buvo savo kambaryje. A. dėl savo tokio elgesio atsiprašė, jis jam atleido. A. pažadėjo daugiau taip nesielgti. Jis A. nebijo, tik kai išgeria bijo, nes jis tada nieko negalvoja. Kas tada vyksta jų namuose nelabai gali ką papasakoti, nes ne viską prisimena. A. išgeria nedažnai. Kai jam sudavė, A. buvo išgėręs. Kaip ir norėtų, kad jis toliau liktų su jais gyventi (1 t., b. l. 104-108, 109-110);

Specialisto išvada Nr. G 63/2021 (02), kurioje užfiksuota, kad M. D. galvoje, lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Tiriamasis nerodo kitų kūno vietų, motyvuodamas, kad kitur sužalojimų nėra. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (1 t., b. l. 120-121);

Liudytojo A. E. parodymais, duotais ikiteisminio turimo metu, kad 2021 m. sausio 10 d., apie 16.30 val., jam paskambino sugyventinės D. R. sesers, I. R., sūnus M. ir verkdamas prašė kuo skubiau atvažiuoti, nes tėvai stipriai mušasi. Jis skubiai nuvyko į I. namus. Duris atidarė I., kuri verkė. Jos sugyventinis A. I. stovėjo koridoriuje. Matė, kad A. yra neblaivus. Jis paklausė I. kas nutiko, ji pirštu parodė į A. ir pasakė, kad jis namuose kelia triukšmą. Klausė A., ką jis čia daro, tačiau jis jį varė iš namų, sakydamas, kad jie sprendžia savo šeimos problemas. Matė, kad tarpduryje stovi jų mažoji dukra, M. niekur nesimatė. Jis liepė A. pasitraukti, kadangi norėjo nueiti į kambarį, kuriame buvo M.. A. varė jį iš namų, vartodamas necenzūrinius žodžius, tačiau jis vis tiek nuėjo į kambarį, kuriame buvo M. Atidaręs kambario duris, pamatė M. stovintį prie lovos. Pamatė, kad berniukas buvo labai išsigandęs, todėl jo nieko neklausinėjo. Jis pasisuko į I. ir pasakė, kad ji aprengtų vaikus, apsirengtų pati, nes jie važiuos pas jį. Pamatė, kad A. dar labiau įsiaudrino, vartojo necenzūrinius žodžius ir puolė ant jo, tarp jų kilo muštynės. Dėl jų A. pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. I. tuo metu iškvietė policijos pareigūnus, o A. pabėgo iš namų. Tik vėliau sužinojo, kad A. smurtavo prieš I. ir prieš M.. Jis pats berniuko daugiau apie minėtą įvykį neklausinėjo, todėl daugiau nieko paaiškinti negali (1 t. b. l. 124-127).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. I. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiųjų I. R., M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai, apie A. I. prieš juos panaudotą fizinį smurtą, liudytojo A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. I. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams, smurtaudamas sukėlė mažamečiui M. D. fizinį skausmą; be to, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei I. R.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės ir jos mažamečio sūnaus atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. I. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją – kaltinamojo sugyventinę I. R. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o A. I. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mažametį M. D., teisingai kvalifikuoti BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas).

Turto sugadinimas

Kaltinamasis A. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su nukentėjusiuoju V. M. buvo pažįstami, lyg ir draugai. Nukentėjusysis jo paprašė perdažyti automobilį BMW 530. Jis atlikęs darbus pasiūlė nukentėjusiajam pasirašyti sąskaitą – faktūrą, bet nukentėjusysis atsisakė ir jam nesumokėjo visos sutartos sumos, liko skolingas 450 eurų. Buvo sutarta suma už darbus - 900 eurų, ir tai, kad V. M. jam padės ruošti automobilį dažymui. Tačiau V. M. nepadėjo, todėl kaina išaugo, nes dirbo vienas. V. M. atsisakė sumokėti, automobilį iš jo išsivarė apgaulės būdu. Jam sumokėjo 750 eurų, o buvo pasakyta, kad turi sumokėti 1300 eurų. Apie mėnesį laiko laukė iš V. M. pinigų, tačiau V. M. jį „pasiuntė toliau“, pasakė, kad pinigų jis negaus. 2021 m. rugpjūčio 6 d., ėjo namo per 116 namo kiemą. Pamatęs nukentėjusiojo automobilį susinervino ir išdaužė automobilio galinį stiklą bei kairės pusės mažą durelių stiklą. Stiklus išdaužė galimai akmeniu. Pripažįsta kaltę pagal pateiktą kaltinimą, gal ir galėjo praeidamas subraižyti automobilį, ne visas aplinkybes atsimena, nes buvo girtas. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Jis savęs neteisina, nereikėjo taip pasielgti, reikėjo praneši policijos pareigūnams apie tai, kad Valentas jam nesumokėjo pinigų už atliktą darbą. Savo poelgį vertina blogai. Buvo piktas, nes pažįstamas žmogus taip negražiai pasielgė. Su nukentėjusiojo V. M. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma priteisti 1800,84 eurų suma yra per didelė. Su nukentėjusiuoju sutarė, kad nukentėjusysis sumažina ieškinį iki 1200 eurų. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1200 eurų žalą. Jis dirba dviejuose darbuose, per mėnesį uždirba 1000 eurų. Jis materialiai išlaiko posūnį, dukrą, gimusią 2019 m., moka paskolą už butą po 195 eurus kas mėnesį ir teikia išlaikymą dviem vaikams po 170 eurų kiekvienam. Jo sutuoktinė dirba, uždarbins - 500 eurų.

Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad civilinį ieškinį sumažiną nuo 1800,84 eurų iki 1200 eurų. Civilinio ieškinio, dalyje dėl 600,84 eurų, atsisako.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

nukentėjusiojo V. M. parodymais, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 09.15 val., išėjęs iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie savo automobilio BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje netoli jo namų, pamatė, kad išdaužtas galinis stiklas, įbrėžtas kairės pusės galinių durelių stiklas ir išdaužtas mažasis stiklas, apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, įlenktas kairės pusės automobilio kėbulas. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Mano, kad tai galėjo padaryti jo pažįstamas A. I., kuris gyvena gretimame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio mėnesį, jis savo automobilį BMW davė A. I. dažymui, o 2021 m. liepos 30 d. pastarasis darbus baigė ir automobilį grąžino. Nuo to laiko A. jam skambinėja ir reikalauja už darbą papildomai pinigų, reikalauja 450 Eur už dažymą, aiškindamas, kad jam trūksta pinigų už mašinos darbą, neva medžiagos pabrango. Tačiau už darbą jie atsiskaitė jau sausio mėnesį, jam sumokėdamas 750 Eur, tiek kiek ir tarėsi iš pradžių. Jo automobilis KASKO draudimu nedraustas. Išdaužto galinio stiklo bendra žala yra 456,64 Eur (ją sudaro stiklo kaina su apdailomis - 391,64 Eur, remonto darbai - 65 Eur). Dėl šoninio stiklo, galinių durelių kairės pusės bendra žala yra 218 Eur (ją sudaro stiklo vertė - 153 Eur, remonto darbai - 65 Eur, dėl išdaužto mažo kairės pusės stiklo bendra žala 216 Eur, (ją sudaro stiklo vertė - 151 Eur, remonto darbai - 65 Eur). Dėl apgadinto dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio bendra padaryta žala yra 312,47 Eur (ją sudaro veidrodėlio vertė - 309,99 Eur, remonto darbai - 2,48 Eur). Dėl įlenkto kairės pusės kėbulo padaryta bendra žala 331,25 Eur (ją sudaro kairės pusės kėbulo atstatymo medžiagos - 197,93 Eur, remonto darbai - 133,35 Eur). Dėl apgadinto automobilio įvertinimo kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, už paslaugas sumokėjo 266,20 Eur. Dėl apgadinto automobilio iš viso jam padaryta turtinė žala - 1203,56 Eur. Dėl remonto darbų ir vertintojo paslaugų apmokėjimo padaryta žala 597,28 Eur (ją sudaro automobilio remonto darbai - 330,08 Eur, vertintojo paslaugos - 266,20 Eur). Jam padaryta bendra turtinė žala - 1800,84 Eur. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Ergo“ draudimo bendrovėje, nesignalizuotas, nesaugomas. Pats negalėjo įvertinti padarytos žalos, todėl kreipėsi į vertintojus. Automobilio dar netaisė, nes tam neturi pinigų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo ( 1 t., b. l. 128-129, 146-149, 152-156, 157-158).

2021 m. rugpjūčio 7 d., 15.25 val. V. M. buvo blaivus, ((0,00 promilės)(1 t., b. l. 166-167).

Liudytojo V. Ž. parodymais ikiteisminio turimo metu, kad 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje, A. remontuoti automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, atvarė jo draugas V. M.. Automobilį reikėjo perdažyti. Žino, kad automobilį A. I. Valentui grąžino tik po 7 mėnesių, už automobilio dažymą V. M. sumokėjo 750 eurų ir A. skoloje liko 150 eurų, nes už dažymą turėjo iš viso sumokėti 900 eurų. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.00-19.00 val., jam paskambino A. I. ir paprašė, kad jis jam atvežtų atsarginį raktą nuo jo nuomojo garažo. Jis yra davęs jam raktą nuo garažo, jeigu jis raktą pamestų. Atvežti raktą jis sutiko, tik paklausė kam jam tas raktas, nes jis turi savo. Pastarasis atsakė, kad pametė, ir kad reikia jam paslėpti savo automobilį, nes V. automobiliui jis išdaužė stiklus, todėl jam reikia paslėpti savo automobilį. Raktus nuvežė. A. buvo neblaivus ir toliau vartojo alkoholį. Jam telefonu A. I. pasakė tik, kad išdaužė V. M. automobilio stiklus, daugiau nieko nesakė. Jis suprato, kad stiklus automobiliui išdaužė dėl to, kad V. M. liko jam skoloje už automobilio dažymą (2 t. b. l. 40-43).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvyko vieta yra aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m. Netoli namo matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Joje stovi mėlynos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus arčiau automobilio matosi, jog galinis automobilio stiklas išdaužtas. Priėjus prie automobilio kairės pusės galinių durelių, matosi ant stiklo esantis įbrėžimas apie 8 cm ilgio, mažasis stiklas išdaužtas. Prie išdaužto langelio viršuje įlenktas automobilio kėbulas. Priėjus prie dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, matosi viduryje stiklo einanti linija. Automobilio viduje ant galinės sėdynės pabirusios stiklo šukės (1 t., b. l. 129-140).

2021 m. rugpjūčio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. pateikė transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 1-34).

2021 m. rugsėjo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją (2 t., b. l. 35-37).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio BMW, 2001 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė 1556,30 Eur be PVM, 1970,0 Eur su PVM (1 t., b. l. 141).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. I., sugadinus svetimą turtą, pasitvirtino.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Kaltinamojo kaltę sunaikinus svetimą – nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą – automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina paties kaltinamojo A. I. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo V. M., liudytojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie automobilio sugadinimus, įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Visi šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitą papildo ir sudaro visumą įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. I., kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia išdaužė automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 391,64 eurų vertės galinį stiklą, įbrėžė 153 eurų vertės kairės pusės galinių durelių šoninį stiklą, išdaužė 151 eurų vertės kairės pusės mažą durelių stiklą, įbrėžė 309,99 eurų vertės dešinės pusės galinį vaizdo veidrodėlį ir įlenkė 197, 93 eurų vertės kairės pusės automobilio kėbulą, to kiu būdu tyčia sugadino svetimą, V. M., priklausantį bendros 1203,56 Eur vertės turtą.

Įvertinus nustatytą aplinkybę, jog kaltinamasis A. I. aktyviais fiziniais veiksmais, t. y. išdaužiant automobilio stiklus, subraižant vaizdo veidrodėlį, įlenkiant automobilio kėbulą sugadino svetimą turtą, jis taip elgėsi tyčia, nes suvokė, jog trenkdamas akmeniu į automobilio stiklus, įbrėžiant galinį vaizdo veidrodėlį, įlenkiant kėbulą, gali sugadinti svetimą turtą ir to norėjo. Įvertinus sugadinto turto vertę (1203,56 Eur), kuri yra didesnė negu 5 MGL (vienas MGL lygus 50 eurų) ir mažesnė negu 250 MGL, A.I. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti A. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kai asmuo nusikalstamą veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio, šią aplinkybę teismas gali pripažinti sunkinančia tik tada, jei ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais ir kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją nuspręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismas, spręsdamas dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių, nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, t. y. prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo.

Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė. Liudytojas V. Ž., apklaustas ikiteisminio turimo metu, nurodė, kad jam 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.00-19.00 val., paskambino A. I. ir paprašė atvežti garažo atsarginį raktą, nes reikia jam paslėpti savo automobilį, kadangi V. M. automobiliui jis išdaužė stiklus. Liudytojas nuvežęs raktą matė, kad A. buvo neblaivus, vartojo alkoholį, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog šis liudytojas nematė kaltinamojo būsenos nusikalstamos veikos darymo metu. Teismas vadovautis vien tiktai kaltinamojo parodymais, kai tuo tarpu byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus, teismas neturi pagrindo. Byloje kaltinamojo neblaivumo laipsnis nėra nustatytas, apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje neatlikta, nėra duomenų, kad A. I. būtų priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Byloje nustatyta, kad A. I. nukentėjusiojo turtą sugadino dėl to, kad kerštavo dėl ankstesnio nukentėjusiojo elgesio, kad nukentėjusysis pilnai nesumokėjo visos už automobilio remontą sumos. Aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad nėra neabejotinai nustatyta, kad A. I. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veiksmams. Pažymėtina ir tai, kad prokuroro surašytame kaltinamajame akte nebuvo nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų, bausmės.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. I. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nukentėjusiajam V. M. turtinės žalos neatlyginęs. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad A. I. vedęs, dirba, augina dukrą, gim. 2019 m., praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas 4 kartus administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. sausio 10 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį 500 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 113, 127-129), psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 141).

Paskyrus kaltinamajam baudą, bausmė nepasieks savo tikslų, nes kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, kaltinamojo teigimu, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius 1000 Eur, augina ir išlaiko savo mažametę dukrą, bei posūnį, moka paskolą už butą -195 eurus kas mėnesį, taip pat moka išlaikymą dviem vaikams po 170 eurų kiekvienam, todėl šios rūšies bausmės atlikimas paveiktų jo vaikus bei šeimą.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. I. parinktina ir skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam (teistumas išnykęs), baustam administracine tvarka, padariusiam tris nusikalstamas veikas, tame tarpe du nusikaltimus būnant neblaiviam, kaltinamajam yra adekvati ir pakankama, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. I., kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajam už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, ir į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti mažamečius vaikus, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), dėl šių nusikalstamų veikų atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytas nusikalstamas veikas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytų veikų gailėjosi, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir su jos mažamečiu vaiku, jų atsiprašė, jie jam atleido, 2021 m. kovo 2 d. ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu, patvirtintu teisėjos rezoliucija buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius ( 2 t., b. l. 124-126), sudarė su nukentėjusiąja santuoką ir toliau kartu gyvena, augina nepilnamečius vaikus, dėl ko kaltinamasis turi dirbti ir juos išlaikyti, kaltinamojo teigimu, visiškai nebevartoja alkoholio, dirba, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6,10 punktai). Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Nustatant pridėtinas bausmės dalis ir bausmių bendrinimo būdą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, parenka dalinį bausmių bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis), prie griežtesnės bausmės pridedant laisvės atėmimo bausmės dalį, po 4 mėnesius laisvės atėmimo.

A. I. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė 1800,84 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš kaltinamojo 1200 Eur, dalies civilinio ieškinio - 600,84 Eur atsisakė. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo prašoma priteisti 1200 Eur suma. Civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys dėl 1200 Eur žalos atlyginimo įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, nukentėjusiojo parodymais, kaltinamojo A. I. civilinio ieškinio (1200 Eur) pripažinimu, todėl, remiantis civilinio kodekso 6.263 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, civilinis ieškinys dėl 1200 Eur turtinės žalos tenkintinas pilnai. Nukentėjusiajam atsisakius reikalavimo dalies dėl 600,84 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, tuo pagrindu priimtinas nukentėjusiojo atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies. Procesas dalyje dėl 600,84 Eur turtinės žalos priteisimo, nutrauktinas.

Kaltinamajam A. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu A. I. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2021 m. sausio 10 d., 19.40 val. iki 2021 m. sausio 11 d., 13.14 val. (2 t., b. l. 49-50, 51-53). Laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu realios bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas į skirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – vokas su vaizdo įrašu, vokas su CD disku, kuriame M. D. apklausos vaizdo įrašas, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 108).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prieš griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti A. I. subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. I. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. I. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš A. I. V. M. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinės žalos.

Priimti V. M. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies ir procesą dalyje dėl 600,84 Eur turtinės žalos priteisimo, nutraukti.

Kardomąją priemonę A. I.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. I. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 10 d., 19.40 val. iki 2021 m. sausio 11 d., 13.14 val.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – voką su vaizdo įrašu, voką su CD disku, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė