Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, gynėjo, prašiusio pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti iš dalies: pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, pakeičiant bausmių subendrinimo tvarką, tačiau galutinę subendrintą bausmę paliekant tą pačią, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

R. S., būdamas UAB „S.” direktoriumi, žinodamas, kad S. G. individuali įmonė faktiškai nevykdo veiklos ir yra naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti – medienai, įsigytai iš fizinių asmenų be dokumentų, taip nesumokant PVM valstybei, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, siekdamas UAB ,,S.” naudai išvengti PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 2003 m. gegužės l d.–2003 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdoje panaudojo suklastotas S. G. individualios įmonės PVM sąskaitas faktūras. R. S., norėdamas pagrįsti oficialiais dokumentais, kuriuose būtų nurodytas neva sumokėtas PVM, iš fizinių asmenų be PVM nupirktą medieną, savo parašu patvirtino suklastotas S. G. individualios įmonės PVM sąskaitas faktūras serija LGA Nr. 1023449, 1023450, 1023451, 1023452, 1023453, 1023454, 1023455, 1023456, 1023457, 1023459, 1023460, 1023461, 1023463, 1023464, 1023465, 1023466, 1023467, 1023468, 1023469, 1023470, 1023471, 1023472, 1023473, 1023474, 1023475, 1023476, 1023477, 1023478, 1023479, 1023494, 1023496, 1023499, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie realiai neįvykusias medienos pirkimo ūkines operacijas, pagal kurias PVM nesumokėtas, ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „S.” buhalterei J. R.. Ši, nesupratusi nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras į UAB „S.” buhalterinę apskaitą, pagal jas užpildė apskaitos registrus bei PVM deklaracijas ir, R. S. jas patvirtinus savo parašu, 2003 m. gegužės 20 d.–2003 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai su jose įrašytais duomenimis apie neva sumokėtą PVM nuo medienos pirkimo sumos – 302791,71 Lt. Taip R. S. apgaule UAB ,,S.” naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės –281 226 Lt PVM – sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų ir įvertinti turto.

R. S., būdamas L. S. individualios įmonės faktiniu direktoriumi, o nuo 2003 m. kovo 5 d. tos pačios įmonės, pertvarkytos į UAB „S.”, direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei veiklą, 2002 m. gruodžio 21 d.–2003 m. rugpjūčio 28 d. tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13, 16 straipsnius, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26² straipsnį, bendrovės buhalterei J. R., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė suklastotus medienos įsigijimo dokumentus – 60 PVM sąskaitų faktūrų ir 76 kasos pajamų orderius, patvirtintus savo parašu, kuriuose užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, ir nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti medienos įsigijimą iš S. G. individualios įmonės bei neva S. G. individualiai įmonei sumokėtus pinigus. Be to, R. S., veikdamas per buhalterę J. R., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 16 straipsnius, turėdamas tikslą parduoti medieną be įsigijimo dokumentų, 2002 m. gruodžio 2 d.–2002 m. gruodžio 20 d. buhalterei J. R. pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl medienos pardavimo ir nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti 4008,407 kub. m medienos pardavimą už 610 765,74 Lt be medienos įsigijimo dokumentų ir 2003 m. rugpjūčio 4 d.–2003 m. rugpjūčio 22 d. pateikė jai PVM sąskaitas faktūras dėl medienos pardavimo bei nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti 314,131 kub. m medienos pardavimą už 62 113,31 Lt be medienos įsigijimo dokumentų. Dėl to 2002 m. gruodžio 21 d.–2003 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.” komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. S. pareiškimą dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, konstatavo, kad, įvertinus pareiškime nurodytus argumentus ir bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2012 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamąją bylą atnaujino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. prašymas netenkintinas.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 21 d. iki 2003 m. rugpjūčio 28 d. BK 222 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, todėl pagal BK 11 straipsnio 4 dalį ši nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl šios nusikalstamos veikos senatį reglamentuoja BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), kur nurodyta, kad asmeniui, padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo praėję aštuoneri metai. Apkaltinamasis nuosprendis R. S. dėl šio nusikaltimo priimtas 2010 m. kovo 25 d., praėjus šešeriems metams, šešiems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms nuo jo padarymo, t. y. pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pareiškėjo argumentas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), kur numatytas ketverių metų apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkio nusikaltimo padarymą priėmimo senaties terminas, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad šis baudžiamasis įstatymas buvo tik priimtas, tačiau liko neįsigaliojęs. Negaliojantis ir niekada anksčiau negaliojęs įstatymas negali būti taikomas. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 1 straipsnyje nurodyta, kad Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d. Baudžiamajam kodeksui nespėjus įsigalioti 2003 m. balandžio 10 d. buvo priimtas įstatymas Nr. IX-1495, kuriuo BK 95 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, jos 1 punkto c papunktyje nustatant, kad asmeniui, padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo praėję aštuoneri metai. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo BK 63 straipsnio pritaikymo, subendrinant bausmes, paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, yra taip pat nepagrįsti.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai teismas už kelias nusikalstamas veikas paskiria bausmes vienu nuosprendžiu. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (arba keletą).

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu (su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi padarytais pakeitimais) jam paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007). Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, bendrindamas apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes, naudojo dalinio bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), tai pirmiausia nesubendrinęs bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip nurodo pareiškėjas, o pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles bendrindamas visas nuosprendyje nurodytas bausmes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei būtų pažeista bausmių bendrinimo tvarka, tačiau dėl to nebūtų pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės, bylos atnaujinti dėl aiškiai netinkamo įstatymo pritaikymo ir teismų priimtų sprendimų pakeisti nebūtų pagrindo, nes BPK 451 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad byla atnaujinama tik tada, kai, ištaisius padarytus BK 63-65 straipsnių taikymo pažeidimus, reikia sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nesant pagrindų pareiškime nurodytais argumentais panaikinti arba pakeisti šioje byloje priimtus teismų sprendimus, R. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmesti.