Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 18.51 val. Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,79 prom.) girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai G. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

G. P. teisme pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi dėl netinkamo savo elgesio. Paaiškino, kad susipyko su V. P. ir ji sukrovė jo daiktus. Raktai nuo buto buvo pas kaimynę. Norėjo pasiimti daiktus, bet atėjęs jų, pamatė garažo ir automobilio raktus. Nuvyko su automobiliu pas draugą, pas kurį išgėrė. Draugas pasakė „kam tas automobilis, tau nuvarymą pripaišys“. Tuomet norėjo automobilį pastatyti atgal, tačiau nepavyko. Vairavo išgėręs. Raktai buvo pas kaimynę 33-ame bute. V. P. nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Su V. P. gyveno kartu iki liepos mėnesio. Kaimynė E. R.. Automobilį vairuodavo retai, tik reikalui esant pavežti V. P.. Su V. P. pažįstamas virš trijų metų. Jai paskambino jau sulaikytas policijos. Jį V. P. iškoliojo. Paskutinį pažeidimą padarė tuo pačiu automobiliu. V. P. vairuotojo pažymėjimo neturi, turi tik jos sūnus. Sūnus yra išvykęs į Angliją. Bauda mokama per anstolį.

Automobilio savininkė V. P. paaiškino, kad buto raktai laikomi pas kaimynę, pas ją laikomi kaimynės raktai. G. P. žinojo, kad raktai laikomi pas kaimynę. Kaimynė automobilio nematė. G. P. žadėjo atvykti pasiimti daiktus, bet sutartu laiku neatvyko, ji išėjo. Paskui jis jai paskambino girtas. Nuvažiavo pasiimti automobilio, kurio niekas jai neatidavė. Automobilis buvo pirktas sūnui. G. P. vairuodavo automobilį kuomet ji važiuodavo kartu. Automobilis senas - 18 metų. Juo mažai važiavo. Apie padarytą G. P. pažeidimą tuo automobiliu ankščiau nežinojo. Automobilis stovėjo garaže, sūnus sakė, kad tegul būna, nes parduodant už jį nedaug būtų gavę. Pavasarį grįžęs sūnus atliko automobilio techninę apžiūrą.

Liudytoja E. R. teisme parodė, kad G. P. pažįsta, jis yra buvęs kaimynas. V. P. yra jos kaimynė. Padaviau G. P. raktus, nes kaimynės nebuvo. Jis greitai pasiėmė rūbus iš buto ir išėjo. Buto raktus tarpusavyje palieka dėl saugumo, išvažiuojant. G. P. atėjo apie pietus. Kur kaimynė laiko automobilio raktus, nežino. G. P. apie automobilio raktelius neminėjo. Grįžus kaimynei, pasakiau, kad jis buvo paėmęs buto raktus ir pasiėmė savo daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą byloje, sprendžia, kad G. P. kaltė be jo paties prisipažinimo padarius pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu (2013-09-08, 18.51 val. G. P. nustatytas 1,79 prom. girtumas), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų D. M. ir R. J. tarnybiniais pranešimais, kitais byloje surinktais įrodymais.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį Nr. N62-6791/2010; 2011 m. vasario 4 d. nutartį Nr.N62-2588/2011).

G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi G. P. 2010 m. spalio 11 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas – pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas, antstolio R. K. rašto, vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad G. P. paskirtos baudos tuo metu dar nebuvo sumokėjęs, tai remiantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, pažymėtina, kad G. P. laikomas baustu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes G. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Skirdamas G. P. nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, G. P. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, G. P. skirtina teisės vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

Spręstinas klausimas dėl automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, rodančių, kad automobilio savininkė V. P. būtų ėmusi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo. Iš to sprendžiama, kad automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Akivaizdu, kad V. P. nesiėmė jokių priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, kas patvirtina, kad V. P., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Būtent savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. P., vairuodamas V. P. priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. P. praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam –2010 metais (tuo metu vairavo tą patį automobilį – „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat yra padaręs ir kitų grubių pažeidimų – pvz., 2010 m. gruodžio mėn. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl V. P. turėjo imtis visų priemonių tam, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu – kaip padidinto pavojaus šaltiniu – nesinaudotų G. P., kuriam teisė vairuoti yra atimta (ypač saugoti automobilio raktelius nuo pašalinių asmenų; priešingai, vietoj tinkamo saugojimo, V. P. sudarė sąlygas patekti į butą, kuriame buvo automobilio rakteliai, ir kitiems asmenims). Reikiamų veiksmų nesiėmus, t. y. nevykdydamas pareigų, asmuo neįgyja ir teisių – t. y. teisės, kad savininkui būtų grąžintas automobilis.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pabrėžia, jog ATPK 130² straipsnis kodekse įtvirtintas kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-444-7275/2009).

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

nutarė:

G. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams su automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.