Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui K. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui T. T., atsakovams V. M. ir A. M. bei jų atstovei advokatei R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir A. M. dėl avanso grąžinimo, nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas K. B. ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2007 m. su M. buvo geriausi draugai. Kai šiems prireikė pinigų motinos mirties metinėms, jis pasiūlė nupirkti iš M. žemę. Vieno hektaro kaina tada buvo 1200 Lt, jis A. M. pasakė mokėsiąs po 1100 Lt. Dėl 2 ha 60 arų žemės (duomenys neskelbtini) pirkimo su abiem atsakovais sutarė 2007 m. lapkričio 27 d., norėjo žemę pirkti iš karto, bet tuo metu dar nebuvo sutvarkyti žemės paveldėjimo dokumentai, todėl susitarė, kad pirks, kai dokumentai bus sutvarkyti. Neturėjo lėšų, todėl užtruko dokumentų tvarkymas. K. B. ant paprasto lapo surašė sutartį, kad sudaro pirkimą, kad jis sumoka už žemę. Rašant pasibaigė rašiklis, todėl kai kas rašyta kitu rašikliu. Rašant sutartį, M. buvo blaivūs. Sutarties surašymo metu pinigų neperdavė, dalis pradėjo mokėti po sutarties sudarymo. Atsakovai pasakė, kad pasideda pinigus pas ieškovą ir kai reikės, pasiims, nes bijojo, kad išgėrę gali išleisti pinigus. Ieškovas atsakovams duodavo po 200 Lt, po 400 Lt, jie pinigų ateidavo kartu, sykį buvo atėjęs tik V. M.. V. pinigus davė apie 15 kartų. A. stovėdavo šalia. Raštelyje rašė, kada kokios sumos jiems atiduotos. Pirkimo dieną jiems sumokėjo 600 Lt, viską išmokėjo per pusantro mėnesio, iš viso 2800 Lt. Nusipirkęs žemę, pradėjo ja naudotis, ją suarė, išpjovė piktžoles, išsikasė tvenkinį, prieš dvejus metus sodino 50 obelaičių, apie 1000 serbentų daigų. Žeme naudojosi 3-4 metus, augino joje daržoves, pasistatė šiltnamį, samdė traktorius žemei dirbti. Žemės parengimas iš pievos į dirbamą kainavo 700 Lt, tvenkinio iškasimas kainavo 4890 Lt. Po kurio laiko išgirdo, kad žemė parduota kitiems. 2010 metais jo sodinukus iškirto, šiltnamį nugriovė nauja žemės savininkė. M. sklype buvo tik vandens duobė iškasta, gavo M. leidimą jai užlyginti. Antstolė užfiksavo jo serbentus 2011 m. V. M. raštą, kad gavęs pinigus, parašė savo iniciatyva, kai žemę jau buvo pardavę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas ieškinį reiškia CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintų normų pagrindu, įrodinėdamas, kad atsakovai be pagrindo praturtėjo jo sąskaita, su ieškovu sudarę preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ateityje, tačiau nevykdę savo įsipareigojimo ir perleidę žemės sklypą kitam asmeniui. Taip pat jis įrodinėja, kad dėl atsakovų nesąžiningo elgesio patyrė nuostolius, nes atsakovai negrąžino jiems už žemės sklypą sumokėtos 2800 litų sumos, be to, atsakovų leidimu iki pagrindinės – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas, naudodamas žemės sklypą, patyrė nuostolių dėl tvenkinio šiame žemės sklype iškasimo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Taigi, ieškovas įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl 2,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 2800 litų sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnis). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas aiškus susitarimas sukurti teisinius santykius, t.y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Be to, tam tikrais atvejais būtina įvertinti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką. Pastebėtina, kad žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo–pardavimo objektas, kuris pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas: pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos; žemės sklypo plane nurodoma sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis, o jei parduodama sklypo dalis – dalies dydis, dislokacija, ribos (gretimybės), kiti duomenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. Z. V., Nr. 3K-3-556/2006).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovai 2010 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. Ž. perleido žemės ūkio paskirties 2,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jų nuosavybės teisė buvo įregistruota 2010 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu (b.l. 9-10). Kaip matyti iš šio išrašo, sklypo kadastro duomenys nustatyti 2004 m. vasario 8 d., vidutinė žemės sklypo vertė 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo 5400 litų. Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovai V. T. žemės sklypą pardavė už 4000 litų (b.l. 35-38).

Ieškovas pateikė raštelį, pavadintą sutartimi ir datuotą 2007 m., pasirašytą V. M. ir A. M. vardais, kuriame surašyta, jog „A. M. V. ir brolisis A. M. patvirtinam, kad K. B. pirko iš mūsų 2 (taisytas skaičius) ha 60 arų žemės. Už žemes sutarėm 2,800 litų. Pinigus K. B. sumokėjo visus, pritenzijų mes neturime“ (b.l. 6). Šis raštelis negali būti laikomas preliminariąja žemės sklypo pirkimo sutartimi, nes nepateikti tikslūs duomenys apie žemės sklypą (sklypo unikalus numeris, buvimo vieta), jo turinyje nėra jokio šalių susitarimo ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, neaptartos jokios pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis neatitinka privalomai rašytinei jos formai keliamų reikalavimų, nes ji nepasirašyta paties ieškovo (pirkėjo) (CK 6.165 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis); joje nenustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), nėra netgi tikslios šio raštelio surašymo datos. Raštelyje nurodoma, kad buvo sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sandoris – „K. B. pirko“. Raštelyje kito atspalvio rašikliu raštelyje įrašyti žodžiai „sutartis“, data „2007 m.“ ir parašas ties A. M. pavarde, ieškovas patvirtino, kad raštelį surašė jis pats savo ranka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovas, surašydamas tokį raštelį, siekė ne sudaryti preliminariąją sutartį, o įrodyti buvus sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. pagrindinę sutartį. Ieškovo pateiktame raštelyje nesant visų būtinų preliminariosios sutarties sąlygų, nėra pagrindo jį pripažinti preliminariąja sutartimi.

Remdamasis pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybe, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų visas pagal preliminariąją sutartį sumokėtas įmokas (2800 litų) kaip gautas be teisinio pagrindo, taip pat atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius.

Ieškovas reikalauja, kad atsakovai CK 6.165 straipsnyje numatytais pagrindais atlygintų dėl jų kaltės nesudarius pagrindinės sutarties ieškovo patirtus nuostolius - išlaidas už tvenkinio ginčo sklype iškasimą. Ieškovo pateiktoje UAB „Hidrosta“ pažymoje Nr. S-226 nurodyta, kad ši įmonė 2007 m. įkainiais galėjo iškasti 3 a 3 m gylio tvenkinį už 4956,60 Lt (b.l. 48, 49), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, atsakovų žemės sklype iškasė būtent tokio ploto ir gylio naują tvenkinį, naudojosi būtent šios įmonės paslaugomis ir tiek patyrė išlaidų.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teismui nenustačius, jog tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovo prašymas CK 6.165 straipsnio pagrindu priteisti jam dėl tokios sutarties nevykdymo patirtus nuostolius yra nepagrįstas. Byloje yra duomenų, kad atsakovai su ieškovu tarėsi apie galimą žemės sklypo pardavimą, tačiau pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Pastebėtina, kad esant ikisutartiniams santykiams, šalių derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Šaliai, pažeidusiai pareigą elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams, atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Pastebėtina, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Labai svarbu įvertinti konkrečios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. specifikos, Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Ieškovas, nors teigė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, neįrodinėjo atsakovų nesąžiningumo derantis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas teigė, kad atsakovai, pasirašydami raštelius, buvo blaivūs, tačiau akivaizdu, kad būdamas geras jų draugas, kaip pats nurodė, neabejotinai turėjo žinoti, kad V. M. turi psichinių problemų, abu atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu– šią aplinkybę ieškovas pats nurodė pirminiame ieškinyje (b.l. 3), tą patvirtino ir liudytojas J. S., teismo posėdžio metu parodęs, kad atsakovai girtauja kasdien, taip pat VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2011 m. rugsėjo 27 d. pažymėjime Nr. 927 nurodoma, kad V. M. į Prienų psichikos sveikatos centro narkologo įskaitą įrašytas nuo 1984 metų su diagnoze lėtinis alkoholizmas (b.l. 39), byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytais duomenimis V. M. 1978 metais diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, 1984 metais diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas (b.l. 78-80, 124-127). Kaip parodė atsakovai, jie girtaudavo netgi kartu su ieškovu, todėl galėjo pasirašyti ieškovo jiems paduotus raštelius, būdami neblaivūs. Ieškovas pats kelerius metus elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, jis privalėjo įvertinti riziką, kuria prisiėmė, neturėdamas jokio teisinio pagrindo – panaudos, nuomos ar kitos jo daiktines teises patvirtinančios sutarties, investuodamas į atsakovų žemės sklypą, jame iškasdamas tvenkinį. Byloje nenustatyta, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie ieškovo nuostolių dėl tvenkinio iškasimo atsiradimo, todėl jų atsakomybė dėl ieškovo patirtų išlaidų už tvenkinio iškasimą negali būti konstatuota. Be to, iš paties ieškovo, atsakovų ir visų apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas jam nepriklausančiu žemės sklypu naudojosi beveik ketverius metus, jame augino daržoves, vaiskrūmius, vaismedžius, ėmė derlių, taigi, netgi gavo naudos. Taip pat tiek atsakovai, tiek liudytojas A. M. parodė, kad ieškovas naudojosi ir atsakovų statiniais, juose laikė savo medieną. Pastebėtina, kad ieškovas nurodo už žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2010 metų duomenis, t.y. jau kilus krizei nekilnojamojo turto rinkoje, buvo 5400 litų, sutaręs mokėti tik 2800 litų, t.y. beveik dvigubai mažesnę kainą. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, manytina, kad pats ieškovas nesielgė sąžiningai atsakovų atžvilgiu šiuose ikisutartiniuose santykiuose.

Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuota tarp šalių buvus prievolės pagal preliminariąją sutartį ir atitinkamai atsakovų kaltės dėl tokios prievolės pažeidimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl ieškovo reikalavimas taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę atmestinas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju aktualus lieka tik ieškovo reikalavimo priteisti grąžinti įmokas pagrįstumo įvertinimas.

Ieškovas reikalauja jam solidariai priteisti iš atsakovų jų be teisinio pagrindo įgytus pinigus – 2800 Lt, kuriuos jis kaip avansą sumokėjo už sutartą pirkti žemės sklypą.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio.

Ieškovas savo teiginį, kad atsakovams už ketinamą pirkti žemės sklypą sumokėjo 2800 litų, įrodinėja pirmiau teismo jau aptartu rašteliu, pavadintu „sutartis“ (b.l. 6), rašteliu su tekstu „V. M., (duomenys neskelbtini) pripažystu kat gavau iš K. B. 2,800 litu gavau pinigus 2007 lapkričio 23 d. už žemės sklypo, nr (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2,6 h.A, točiu vėliau šį slipo pardaviau V. T.“ (b.l. 7), rašteliu (b.l. 58), kuriame nurodyta „V. M. pinigai už žemę 2007.“, šiame raštelyje nurodytos įvairios sumos, bendra suma – 2800 litų, prie kiekvienos sumos yra parašas, kaip teigia ieškovas, V. M., liudytojų J. S. ir A. V. parodymais.

Teismui nepripažinus, kad šalys buvo sudarę preliminariąją sutartį, nėra aišku, už ką ieškovas V. M. sumokėjo pinigus. Šalys patvirtino, kad ieškovas naudojosi žemės sklypu keletą metų, kaip parodė patys atsakovai, jie jam tą leido, nebuvo sutarę dėl atlyginimo už naudojimąsi sklypu ar ūkiniais sodybos pastatais. Tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis ar kitas sandoris, kuris būtų pagrindu įgyti ieškovo V. M. sumokėtas pinigų sumas. Atsakovas V. M. patvirtino gavęs iš K. B. pinigų. Jis teigė gavęs iš viso 500 litų, tačiau taip pat parodė, kad ieškovo pateiktame raštelyje su V. M. perduotais pinigais yra jo parašai ties pirmosiomis rašikliu įrašytomis sumomis, kurių bendra suma yra 2100 litų. Tačiau atsakovas nenuginčijo kitų šiame raštelyje esančių parašų tikrumo. Tai, kad V. M. ateidavo pas ieškovą prašyti pinigų patvirtino ir liudytojas J. S., parodęs, kad ieškovas jam yra sakęs, jog davė V. M. pinigų kiaulei pirkti, motinos metinėms, už žemę. Liudytoja A. V. taip pat teisme patvirtino iš ieškovo girdėjusi, kad šis sumokėjo pinigus kažkuriam iš atsakovų, o tas pasirašęs, kad pinigus gavo. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėta, kad atsakovas V. M. iš ieškovo K. B. be teisinio pagrindo gavo 2800 litų. Todėl, remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, ši suma priteistina iš atsakovo V. M.. Nors ieškovas prašė be pagrindo įgytus pinigus priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, jis neįrodė, kad šiuos pinigus perdavė abiems atsakovams bendrai. Raštelyje, kuriame ieškovas fiksavo perduodamas sumas, pasirašė tik V. M.. Nors K. B. aiškino, kad atsakovai pinigų ateidavo kartu, pinigus imdavęs V. M., o A. M. tik stovėdavęs šalia, to nepatvirtino nė vienas iš atsakovų, be to, liudytojas J. S. parodė, kad A. M. nuo viso „reikalo“ buvo nuošalyje, o pinigų pas ieškovą ateidavo būtent V. M.. Pagrindo pripažinti, kad A. M. pinigus iš ieškovo gavo bendrai su V. M., nėra, todėl jo atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovas sumokėjo 233 litus žyminio mokesčio (b.l. 5, 20, 150-151), turėjo 800 litų išlaidų už jam atstovavusio advokato padėjėjo T. T. teiktą teisinę pagalbą (b.l. 19, 173, 175-176), taip pat 500 litų išlaidų už antstolio paslaugas surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl žemės sklype atliktų darbų (tvenkinio iškasimo, vaiskrūmių, vaismedžių pasodinimo) (b.l. 174). Atsakovai turėjo 300 litų išlaidų už advokatės R. M. parengtą atsiliepimą į ieškinį (b.l. 33, 34), valstybė patyrė 1420 litų už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 177), be to, byloje patirta 109,20 litų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

K. B. ieškinys tenkinamas iš dalies, t.y. 36,10 procentų. Todėl jam, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo V. M. priteistina 36,10 procento jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ir advokato padėjėjo pagalbos teikimo, t.y. 372,91 litai ((233+800) x 36,10 %). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atmestinas, nes šios išlaidos ieškovo patirtos jo paties iniciatyva dėl bylai išspręsti reikšmės neturėjusio rašytinio dokumento gavimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš ieškovo proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai, t.y. 63,90 procento, atsakovui V. M. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui A. M. priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai už atsiliepimo surašymą advokatei sumokėjo 300 litų bendrai. Jie ieškinyje buvo nurodyti solidariaisiais atsakovais, todėl laikytina, kad šias išlaidas mokėjo lygiomis dalimis (CK 6.6 straipsnis), t.y. po 150 litų. Todėl iš ieškovo atsakovui A. M. priteistina 150 litų už advokato pagalbą, o atsakovui V. M. priteistina 95,85 litai (150 x 63,90 %) už advokato pagalbą.

Taip pat iš ieškovo priteistina 63,90 procento valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų – 600 litų už antrinės teisinės pagalbos teikimą – procesinių dokumentų rengimą, advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme, teisinę pagalbą teikiant dviems asmenims vienoje byloje, t.y. iš ieškovo K. B. priteistina 383,40 litų valstybės naudai. Dalyje dėl išlaidų už teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovų atstovės prašymu paskirtos teismo ekspertizės, kurios išvada nebuvo reikšminga vertinant bylos įrodymus ir nustatant aplinkybes (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Taip pat, proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistinos 69,78 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Likusi šių išlaidų dalis iš atsakovo V. M. nepriteistina, nes jis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2979-4020, TP-2-(2.2)-11-T-3373-4467 byloje 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo (b.l. 163).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. 2800,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų 00 ct) ir 372,91 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. B..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B. atsakovui A. M. 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo K. B. atsakovui V. M. 95,85 Lt (devyniasdešimt penkis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo K. B. 69,78 Lt (šešiasdešimt devynis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš ieškovo K. B. 383,40 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus 40 ct) valstybei už atsakovams suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.