Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamajam R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2020 m. birželio 28 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,85 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog 2020 m. birželio 27 d. kartu su sutuoktine svečiavosi pas uošvius (duomenys neskelbtini) rajone, dieną vartojo alkoholį, o vakare primigo savo automobilyje. Prabudęs pasijuto sušalęs ir nusprendė kur nors nuvažiuoti. Kur važiavo, paaiškinti teismo posėdyje negali, nurodė, jog tą naktį automobilio nesuvaldė ir pateko į eismo įvykį, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatė, kad yra neblaivus. Tai, kad yra neblaivus, suvokė prieš išvažiuodamas, tačiau dėl ko vairavo automobilį, negali paaiškinti iki dabar. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena dėl to, ką padarė, ateityje taip nebesielgs. Parodė, jog 16 metų dirbo krovininio automobilio vairuotoju, nėra buvę, kad automobilį būtų vairavęs neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytoja policijos pareigūnė N. V. parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. naktį, apie 1.15 val., patruliuodami gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) m. žiedinėje sankryžoje į stulpą atsitrenkusį automobilį „Toyota“, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuvykę pamatė, jog automobilis „Toyota Avensis“ nurodytu numeriu užvažiavęs žiedinės sankryžos vidinėje pusėje ant bortelio ir kliudęs gatvės apšvietimo stulpą, šis buvo pasviręs ir deformuotas, pats bortelis apdaužytas. Į eismo įvykio vietą atvažiavus antrajam policijos ekipažui išsiaiškino, jog automobilį „Toyota Avensis“ vairavo R. J., nurodęs, jog automobiliu važiavo į namus (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau automobilio nesuvaldęs sankryžoje atsitrenkė į stulpą. R. J. taip pat neneigė, jog yra neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu bandymu R. J. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, antru - 1,88 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę, esančią Biržų r. (35-36 b. l.)

Įvykio vietos apžiūros protokolas (10-11 b. l.), prie jo pridėtos fotonuotraukos (13-17 b. l.) patvirtina, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 28 d. 1.30 val. stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje, salelės šiaurinėje dalyje, išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilio priekine dalimi atsirėmęs į apšvietimo stulpą.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (21-23 b. l.), prietaiso patikros sertifikatas (24 b. l), neblaivumo nustatymo aktas (25 b. l.) patvirtina, jog R. J. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ALCOTEST 7510 2020 m. birželio 28 d. 1.28 val. nustatytas 1,93 promilės girtumas, 2020 m. birželio 28 d. 1.47 val. – 1,88 promilės girtumas. Prietaiso paklaida matavimo ribose tarp 1,01 promilės ir 6,00 promilės yra ±1,7 %.

Pažyma (52-55 b. l.), paimtas vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog R. J. 2016 m. gegužės 31 d. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM B1 B BE C1 C CE C1E kategorijos transporto priemones, pažymėjimas yra galiojantis.

Pažyma (27 b. l.), paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas, nutarimas perduoti automobilį saugoti (28 b. l.) patvirtina, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. J., jis 2020 m. birželio 28 d. perduotas saugoti UAB „Tomadas“.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. 2020 m. birželio 28 d. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis R. J., prieš sėsdamas vairuoti automobilį, suvokė, jog yra neblaivus, numatė galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo R. J. sutuoktinės A. J. prašymas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą jai, A. J.. (112 b. l.) Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. J. prašo prašymą tenkinti, kaltinamojo sutuoktinė A. J. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog sutinka būti kaltinamojo R. J. laiduotoja. Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pirmos jo, kaip įtariamojo, apklausos (78 b. l.), tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, teigia, jog šiuos du mėnesius išgyvena dėl to, ką padarė, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (58-59 b. l.), padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis R. J. galiojančių administracinių nuobaudą neturėjo (61-62 b. l.), susituokęs. Vertindamas laiduotojos, A. J., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. yra jo sutuoktinė, dirbanti, jos darbinė veikla toje pačioje darbovietėje tęsiasi nuo 2003 m. spalio 6 d. (49 b. l.), šiuo metu dirba vicerektoriaus patarėja (A. J. paaiškinimai), neigiamai vertina savo sutuoktinio veiksmus, nurodo, jog jeigu ji būtų mačiusi, jog kaltinamasis įjungia automobilio variklį ar kad turi minčių kur nors išvažiuoti neblaivus, tokia situacija apskritai nebūtų įvykusi, taip pat mano, jog gali padaryti teigiamą poveikį kaltinamajam. A. J. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (48, 50 b. l). Iš jos paaiškinimų teismui, jos požiūrio į kaltinamojo veiksmus galima daryti išvadą, kad R. J. sutuoktinė padarys teigiamą įtaką, R. J. yra svarbi jos nuomonė, jie abu yra susituokę beveik 9 metus (45 b. l.), gyvena kartu. Todėl pripažįstama, jog A. J. turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galinti būti autoritetu kaltinamajam ir turinti galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis R. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos A. J. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama, kaltinamajam išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, jeigu jis per atleidimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys), laiduotojai A. J. išaiškinamos jos teisės atsisakyti laidavimo bei su tuo susijusios pasekmės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Siekiant daryti poveikį kaltinamajam, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas teise vairuoti transporto priemonę, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo neblaivumo lygį (alkoholio matuokliu nustatytas 1,93 promilės, po 19 min. – 1,88 promilės girtumas), į veikos pavojingumo laipsnį (vairuota nakties metu, rajono centro gatvėmis, sukėlė eismo įvykį, tikėtina, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) rajone esančius namus), į tai, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą galiojančio BK 68 straipsnio 2 dalyje maksimalus teisės atėmimo terminas yra numatytas iki 5 metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią teismas nustato nuo kaltinamojo R. J. vairuotojo pažymėjimo paėmimo bei kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 28 d. Remdamasis BK 71 straipsniu, teismas gali kaltinamajam paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis R. J. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, dėl jo veiksmų buvo sukeltas pavojus aplinkiniams (sukėlė eismo įvykį), teismas skiria ir šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, be veikos pavojingumo, teismas atsižvelgia ir į R. J. asmenybę, jo pajamas (nurodė, jog laikinai nedirba), šios įmokos dydį nustato arčiau minimumo ir įmokos sumokėjimui nustato 10 mėnesių terminą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustačius, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltininkui vairuojant nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, taikoma ir ši baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Proceso išlaidomis pripažįstamos ir iš kaltinamojo R. J. išieškomos valstybės patirtos 133,10 Eur transporto priemonės nuvežimo išlaidos bei po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (31 b. l.) Tarnybiniame pranešime dėl priverstinio nuvežimo ir automobilio saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis prašoma šias išlaidas priteisti Panevėžio apskrities VPK, tačiau teismas priteisia jas valstybei, kadangi proceso išlaidos, reglamentuojamos BPK 103-105 straipsnyje, yra patiriamos valstybės, kuri ir finansuoja policijos veiklą, o ne konkretaus komisariato, ir tokių išlaidų išieškotojas gali būti tik valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis). To, kad tokių išlaidų išieškotojas gali būti apskrities policijos komisariatas, nėra nustatyta šiame įstatyme, todėl ir saugojimo išlaidos, tiesiogiai komisariatui negali būti išieškomos.

Dokumentai – R. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui, automobilio „Toyota Avensis“ registracijos liudijimas – ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (spręsti klausimą dėl konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar jo sunaikinimo) (BPK 357 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. J., jog jeigu jis laidavimo laikotarpiu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., jog ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam R. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. (dvejų metų) laikotarpiui, 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių), arba 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nustatyti, kad kaltinamasis R. J. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS). Išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nustatyti, jog R. J. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 28 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas R. J., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Byloje esantį R. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui, transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) – Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK.

Iš R. J. valstybės naudai išieškoti 133,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 10 ct) priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas bei po 2,43 Eur (du eurus 43 ct) už kiekvieną automobilio saugojimo parą, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.