Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. 2009 m. spalio 31 d., apie 2 val. 45min., klubo „Metelica“, esančio Laisvės al. 46A, Kaune, kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., bendrais veiksmais kartu su A. P., M. A., A. G. bei G. A., tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus įspyrė mažiausiai 24 kartus į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų į sėdmenis ir kitas kūno vietas, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis sudavė keletą smūgių V. G., tačiau apie M. A. ketinimus nužudyti V. G. nežinojo. Spardė todėl, kad spardė kiti (III t., b. l. 36 - 39).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su A. P., G. A., A. G. ir G. K. atvyko prie klubo „Metelica“, o po to išėjus nukentėjusiajam V. G. iš klubo visi pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Tuo metu gulinčiam ant grindinio V., A., G., P. ir K. spyrė kojomis V. į įvairias kūno vietas, iš viso buvo spirta apie 20 smūgių, konkrečiai kas ir kiek įspyrė smūgių Vyteniui, pasakyti negaliu, visas šis spardymas truko trumpai, iki pusės minutės. S. V., Pivrikas, G., A. ir K., buvo apstoję V. iš visų pusių ir jam spyrė į įvairias kūno vietas. Pats stovėjo šalia, tačiau G. nespardė. Po to, iš džinsų kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir laikydamas jį dešinėje rankoje, dūrė peiliu V. G. į kojas, prie sėdmenų, mažiausiai 8 kartus. Pats jų neparašė, kad jie spardytų gulintį ant grindinio V., jie patys tai darė, neraginami (II t., b. l. 154 - 157, 158 - 160).

Liudytoja S. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog keturi vaikinai stovėjo ratu aplink nukentėjusįjį ir jį spardė (I t., b. l. 137 - 138, 142).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad trys vaikinai ir vaikinas, kuris pastūmė nukentėjusįjį, apstojus ratu nukentėjusįjį gulintį ant grindinio pradėjo spardyti į galvą, šonus, kojas (I t., b. l. 153-154).

Liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu kai vienas vaikinas pritūpė prie nukentėjusiojo ir atliko duriamuosius judesius nukentėjusiajam į kojas, kiti trys vaikinai, ir tas kuris išvedė nukentėjusįjį stovėjo ratu aplink nukentėjusįjį, jį spardė (I t., b. l. 143 - 144, 145-146).

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-10-31, apie 0.2.35 val., su draugais išėjęs iš klubo stovėjo prie įėjimo durų, ir laukė, kol išeis kiti draugai. Bestovint, po kelių minučių, pamatė kaip iš klubo išėjo du nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas buvo žemesnis, o kitas- aukštesnis. Atrodė, kad žemesnis vaikinas buvo lygtai ko išsigandęs, tai suprato dėl to, kad jis ėjo nulenkęs galvą. Abu vaikinai iškarto nuėjo į kairę pusę, link betoninės sienos, kur buvo prietema. Tada pamatė, kad prie šių vaikinų priėjo daugiau vaikinų. Suprato, kad prietemoje stovėję vaikinai laukė išeinančių iš klubo šių vaikinų. Po kelių sekundžių pamatė, kad žemesnis vaikinas, kuris išėjo iš klubo, guli ant grindinio, o visi kiti vaikinai, aplink jį apstoję, pradėjo jį spardyti, suduodami nemažiau 5-6 smūgius kojomis. Spardymas vyko iki minutės laiko. Matė kaip spardė nukentėjusįjį ir vaikinas, kuris kartu išėjo iš klubo su nukentėjusiuoju. Po to, kiemais jie nubėgo link Mickevičiaus gatvės (t. 1, b. l. 156 - 157).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metais, spalio mėn. 31 d. nakties metu, M. A. ir dar keli jo pažįstami ar tai draugai jį pasiėmė iš baro „Extazy“ buvusio Savanorių pr. prie klubo „Venera“, kuriame jis buvo ir automobiliu nusivežė į miesto centrą, kur jis ėjo į barą „Metelica“. Ar tą naktį sakė M. A., kad „Metelicos“ klube yra V. G., neprisimena (II t., b. l. 164, 166 -167, 183 - 184).

Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamatęs ant gatvės cemento gulintį vaikiną, iš kvailumo pribėgo prie vaikino ir porą kartų, gal du, įspyrė kažkur į kojų sritį. Po to A. atsiklaupęs prie gulinčio vaikino ranka mosikavo keletą kartų. Jo rankoje kažkas blizgėjo, kaip koks metalinis daiktas. Taip pat parodė, kad gulinčiam vaikinui pora kartų įspyrė į kojų sritį , po to A. priklaupęs prie gulinčio vaikino su kažkokiu daiktu badė į sėdmenis (II t., b. l. 62 – 64, 66 - 67).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, vakare, kartu su broliu jo vairuojamu automobiliu nuvyko į biliardinę esančią Kęstučio g., Kaune. Tą patį vakarą į biliardinę atvažiavo ir M. A., jis buvo vienas. Tą vakarą M. A. buvo be ramentų, žinojo, kad pastarasis buvo turėjęs kažkokią tai traumą, sunkiai vaikščiojo. Užsidarant biliardinei M. A. pasakė, kad jis eina ar tai važiuoja į klubą „Metelica“, pasiūlė ir jiems, todėl visi nuvyko jo vairuojamu automobiliu. Mašiną paliko stovėti kažkur gatvėje netoli Laisvės al. pravažiavimo. Kokiu tikslu ėjo M. A. į tą klubą, pasakyti negali. Jis nieko jam nesakė. Priėjus klubą, nuo jo M. A. nuėjo į šoną pasikalbėti su kažkokiais tai sutiktais asmenimis. Todėl jis su broliu G. A. sustojo palaukti M. A.. Nuo jo M. A. stovėjo atstumu apie 2-3 metrai. Pamatė, kad tie asmenys pradėjo tarpusavyje stumdytis ar tai peštis. Kas kam sudavė nematė. Ginti M. A. nėjo. Kad kažkoks tai asmuo gulėtų ant grindinio nematė. Prieš įvykį M. A. jam nieko nesakė, kad jis turi susitikimą. Jis tik pasiūlė eiti kartu į klubą. Jis, t. y. M. A. nieko prieš tai ir nesakė kas ten įvyko. Kad mirė V. G. sužinojo iš spaudos maždaug po metų, būdamas nuteistas Ispanijos kalėjime, kur atlikinėjo bausmę. Po šio įvykio sekančią dieną jis nebuvo susitikęs su M. A., nematė ir G. K. (II t., b. l. 112 - 116).

2009-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta Nemuno upės teritorija priešais namą pažymėtą Nr. 44, Kranto alėjoje, Kaune, ir kiemo teritorija priešais pastatą pažymėtą Laisvės al. 46A, Kaune (I t., b. l. 20 - 30).

2009-11-03 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.1156/09(02) patvirtina, kad V. G. mirė nuo trijų durtinių – pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku (I t., b. l. 38 - 48).

Kauno apygardos teismo 2013-03-19 nuosprendžiu G. A., 2011-05-09 nuosprendžiu A. P. ir M. A., 2013-10-31 nuosprendžiu A. G. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., t .y. jie nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais, 2009-10-31, apie 2 val. 45 min., klubo „Metelica“, esančio Laisvės al. 46A, Kaune, kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (III t., b. l. 68 - 72, 91-94, 97-103).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo G. K. visišku prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų M. A., S. Z., A. S., R. Z., E. P., G. A., A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad G. K. 2009 m. spalio 31 d., apie 2 val. 45min., klubo „Metelica“, esančio Laisvės al. 46A, Kaune, kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., bendrais veiksmais kartu su A. P., M. A., A. G. bei G. A., tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus įspyrė mažiausiai 24 kartus į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų į sėdmenis ir kitas kūno vietas, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Kaltinamasis G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (III t., b. l. 105).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam G. K. skirtina pagrįstai prašoma sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III t., b. l. 42) teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – baudą 24 MGL, t. y. 903,84 eurų (devynių šimtų trijų eurų 84 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – baudą 16 MGL, t. y. 602,56 eurų (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, pasirinkto banko surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.