- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-156-870/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13460-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2013 m. lapkričio 27 d., apie 08:35 val., Vakariniame aplinkelyje, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. R449613, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Taip A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl nesijaučia pažeidęs teisės aktus, jis turi Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Jis prašė prijungti prie bylos 2012 m. lapkričio 8 d. pažymą apie tai, kad baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomą mokymą. Jis pirmojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena Ukrainoje, antrojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje, deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje. Dokumentus apsigyventi Lietuvoje pradėjo tvarkyti kažkur 2002 m., bet važinėjo į Ukrainą, nes reikėjo prižiūrėti motiną. Kad reikia vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką, dabar sužinojo pirmą kartą. Jeigu žinotų, būtų pasikeitęs anksčiau. Lietuvoje iki įvykio nuolat gyveno ir dirbo apie metus.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. D., kuris dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patruliu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį žino iš matymo. Datos neprisimena, sustabdė jo vairuojamą automobilį. Vairuotojas pateikė ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą, paaiškino, kad gyvena Lietuvoje ir turi Lietuvos pilietybę, kad vairuotojo pažymėjimas 2000 metais išduotas Ukrainoje. Patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad vairuotojas A. L. 2003 ar 2004 metais dalyvavo eismo įvykyje, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad neturi. Tokiu būdu siekė, kad vairuotojo pažymėjimas nebūtų atimtas. Kadangi A. L. gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos pilietis, privalo turėti Europos Sąjungoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Be to, jam turėjo būti atimta teisė vairuoti automobilį, kai buvo padarytas eismo įvykis 2003 ar 2004 metais.
Teismo posėdyje liudytojas D. J. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patruliu. Datos neprisimena, sustabdė jo vairuojamą automobilį, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas A. L. pateikė ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Paaiškino, kad gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos pilietis. Asmuo, gavęs Lietuvos pilietybę, privalo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja Europos Sąjungoje. Išsiaiškino, kad 2011 metais A. L. dalyvavo eismo įvykyje ir buvo įforminta, kad vairavo automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nors ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas gal 1990 metais. Mano, kad šio eismo įvykio metu jis nepateikė šio vairuotojo pažymėjimo, norėdamas išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja, nes Ukraina nėra Europos sąjungos šalis.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Nagrinėjamo įvykio metu (2013 m. lapkričio 27 d.) galiojusių KET 14 punktas numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Pažymėtina, kad A. L. gyvena ir dirba Lietuvoje (jis taip paaiškino teismo posėdyje). Jis deklaravęs gyvenamąją vietą taipogi Lietuvos Respublikoje. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas 2001-12-21 (b. l. 7), vėliau pakeistas į LR pasą. Teismui jokių abejonių nekyla, kad A. L. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas kaip asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Pastebėtina ir tai, kad 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė nutarimą ir už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą A. L. skyrė 3000 litų baudą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko patalpinto nutarimo matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. paaiškino, kad Lietuvoje šiuo metu galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, nes dėl žmonos sveikatos būklės egzaminų neišlaikė.
ATPK 128 str. 1 d. nustatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą“.
A. L. policijos pareigūnams pateikė Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą KXA Nr. 201029, vairuotojo pažymėjimo, galiojančio Lietuvos Respublikoje jis neturi, nors nuo 2001 m. yra Lietuvos Respublikos pilietis. A. L. veika pagal ATPK 128 str. 1 d. kvalifikuota teisingai – jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių. Pažeidėjas baustinas.
Nei pažeidėjo A. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į tai, kad nenustatyta nei pažeidėjo A. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. L. (anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus baudą, artimesnę ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 128 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. teismas
nutarė:
pripažinti A. L. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.