Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-557/2014

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01420-2013-1

2014 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Stasio Valužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo V. D. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jis 2013-08-07 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į UAB „R.“ priklausantį barą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pamatęs, jog nėra nei darbuotojų, nei lankytojų, užėjo už prekystalio ir bandė atidaryti ten buvusio kasos aparato stalčių bei iš jo pagrobti ten buvusius pinigus, tačiau, nepavykus atidaryti stalčiaus, iš po prekystalio paėmęs 1000 Lt vertės kasos aparatą, kuriame buvo 100 Lt, bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas baro darbuotojos, dėl ko, numetęs kasos aparatą, pabėgo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare, užėjęs už prekystalio, bandė atidaryti ten buvusio kasos aparato stalčių bei iš jo pagrobti ten buvusius pinigus, tačiau, nepavykus atidaryti stalčiaus, iš po prekystalio paėmęs 1000 Lt vertės kasos aparatą, kuriame buvo 100 Lt, bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo pastebėtas baro darbuotojos, numetęs kasos aparatą, pabėgo.

Apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė nuteistajam V. D. laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, o pritaikęs BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), į tai, kad pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą, nusikaltimu materialinė žala nepadaryta, nes veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą, o nuteistasis laikomas recidyvistu, jis niekur nedirba, nusikalstama veika nėra atsitiktinė, dėl savo elgesio nuteistasis išvadų nepadarė.

Nuteistasis V. D. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Anot jo, teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 27 str.), nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, tinkamai neįvertino jo veiksmų atsitiktinumo, veiksmų dėl alkoholio įtakos nesuvokimo, prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, to, kad žala niekam nepadaryta, ko pasekoje jam paskyrė per griežtą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes sprendžia, jog nuteistajam V. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis V. D. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tokiu būdu padarė nesunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą. Jis tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl apylinkės teismas, remdamasis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai jį laikė recidyvistu. Atkreiptinas nuteistojo V. D. dėmesys, jog vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pastebėtina, jog ši straipsnio nuostata (priešingai negu pripažinimo pavojingu recidyvistu atveju) nereikalauja teismo sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu. Nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą, jis laikomas recidyvistu, kaip ir nagrinėjamu atveju. Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais recidyvistui už tyčinį nusikaltimą galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam V. D., apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, kadangi tai yra nuteistojo V. D. asmenybę charakterizuojanti medžiaga, rodanti jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią. Jo padaryta nusikalstama veika, priešingai negu teigia apeliantas, nebuvo atsitiktinė. Atsižvelgiant į tai, kad jis eilę kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus, turto sunaikinimą ar sugadinimą), konstatuotina, jog šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, o ne atsitiktinumas. Be to, pastebėtina, jog ir pats nuteistasis V. D. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 107) pripažino, kad jam užėjus į parduotuvę – barą ir pamačius, kad nieko nėra, „suveikė praeities refleksai“.

Atmestini ir tie nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentai, neva dėl alkoholio poveikio jis nesuvokė savo veiksmų ir beveik neprisimena, kaip nusikalto, nes, kaip matyti iš jo teisiamojo posėdžio metu (b. l. 107) duotų parodymų, visas įvykio aplinkybes jis aiškiai prisimena, o duomenų, kad nuteistasis V. D. sirgtų kokia liga, dėl kurios negalėtų suvokti ir valdyti savo veiksmų, byloje nėra.

Apylinkės teismas nuteistajam V. D. už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė daug mažesnį, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmę, itin didelę reikšmę suteikė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei - prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi, nes nors ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmė nuteistajam skirta pakankamai švelni. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir materialinė žala niekam nebuvo padaryta.

Teismas taip pat nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu sušvelnindamas jo padėtį. Todėl dar labiau švelninti nuteistajam V. D. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Atmetant apelianto argumentą, kad jo išlaikymui pataisos namuose bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, pažymėtina, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriant bausmę, svarbiausia parinkti tokią bausmę, kuri padėtų pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus (nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti/apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), o ne spręsti, kiek dėl to valstybė patirs nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog švelnesne bausme bausmės tikslai nuteistojo V. D. atžvilgiu nebus pasiekti. Neizoliavus jo nuo visuomenės, jis turėtų galimybę ir toliau daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tikėdamasis ir ateityje išvengti pačios griežčiausios bausmės.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. D., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ir dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.