- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eI3-3053-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05094-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė, Linas Baublys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: i) pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 dalį, kuria yra pripažinta UAB „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ mokestinė prievolė, nustatant UAB „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ mokestinės prievolės išnykimą; ii) panaikinti Muitinės departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)1 dalies dalį dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 dalies patvirtinimo ir pakeisti Muitinės departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 dalį, nustatant UAB „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ atleidimą nuo paskirtos individualios baudos ir apskaičiuotų delspinigių priteisti bylinėjimosi išlaidas; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir muitinė arba Vilniaus TM) 2024 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir VTM sprendimas) dėl pareiškėjos mokestinės prievolės muitinei atsiradimo. Pareiškėja iš dalies nesutikdama su VTM sprendimo dalimi, kuri nustatė pareiškėjai mokestinę prievolę, individualią baudą bei su mokestine prievole susijusius PVM ir akcizų delspinigius, pateikė 2024 m. rugpjūčio 14 d. skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas arba MD) dėl dalies skundžiamo VTM sprendimo pakeitimo. Muitinės departamentas priėmė 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir MD sprendimas) pareiškėjos skundo netenkinti. Pareiškėja teikia logistikos (krovinio priėmimo, sandėliavimo bei išsiuntimo) paslaugas Ukrainos įmonei „V.“ Ltd, adresas 3 V. Katayeva lane, Odessa, 65012, Ukraina (toliau – ir V.). Minėta Ukrainos įmonė iš Japonijos įmonės „Tokuoka“ Co.,Ltd, adresas 3-5-25, Minamisemba, Chou-Ku, Osaka, 542-0081, Japonija, pirko alkoholinius gėrimus (toliau – ir Krovinys). Krovinys iš Japonijos laivu buvo atplukdytas į Klaipėdos jūrų uostą ir 2023 m. lapkričio 17 d. pristatytas į pareiškėjos muitinės sandėlį, Vilniuje, kur buvo sandėliuojamas, laukiant kol Krovinio savininkas organizuos Krovinio transportavimą į Ukrainą. V. dėl Krovinio vežimo paslaugos kreipėsi į Moldovos ekspedijavimo įmonę „Farveg-Trans“ S.R.L., kuri Krovinio vežimui pasamdė (duomenys neskelbtini) įmonę SIA „Maple AP“, į. k. 50203138631, adresas Spilves iela 8B, Ryga, Latvija. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 21 d. iš V. vadybininko A. K. gavo el. laišką, kuriuo pranešta, kad automobilis (DUOMENYS NESKELBTINI)(vilkiko ir puspriekabės registracijos numeriai) Krovinio pakrovimui atvyks ketvirtadienį, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d. 2023 m. lapkričio 23 d. į pareiškėjos muitinės sandėlį Vilniuje atvyko vežėjo SIA „Maple AP“ vardu registruotas vilkikas su puspriekabe (DUOMENYS NESKELBTINI). Vilkiką vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis I. N.. Vairuotojas pateikė savo asmens dokumentą bei vilkiko ir puspriekabės registracijos dokumentus, o taip pat užpildė atvykimo lapelį. Neilgai trukus pareiškėjos muitinės tarpininkei D. V.paskambino moteris, kuri rusų kalba prisistatė esanti vežėjo SIA „Maple AP“ vadybininke, bei nurodė, jog vilkikas su Kroviniu iš Europos Sąjungos teritorijos išvažiuos per Vengrijos muitinės postą „Zahonyi“, kodas (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinys buvo paruoštas ir pakrautas 2023 m. lapkričio 27 d. Po Krovinio pakrovimo muitinės sandėlio sandėlininkas Eugenijus Serebrianskis užplombavo vilkiką su puspriekabe (DUOMENYS NESKELBTINI)muitinės plomba Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Užplombuotas Krovinys laukė įforminimo muitinio tikrinimo aikštelėje prie muitinės sandėlio. Užplombavus Krovinį, pareiškėjos muitinės tarpininkė D. V. pradėjo rengti dokumentus Krovinio išvežimui. Užpildžius tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) (DUOMENYS NESKELBTINI), jis suderinimui buvo išsiųstas kliento V. vadybininkui A. K., kad jis patikrintų ir patvirtintų dokumento bei jame esančios informacijos teisingumą – Krovinio siuntėją, gavėją, dėžių kiekį ir svorius, vilkiko ir puspriekabės numerius, markę ir pan. V. vadybininkas A. K. 2023 m. lapkričio 27 d. el. paštu patvirtino CMR ir jame esančios informacijos teisingumą. Po CMR patvirtinimo buvo užpildyta ir įforminta 2023 m. lapkričio 27 d. eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini). Forminimo metu muitinei buvo pateiktas CMR (DUOMENYS NESKELBTINI), taip pat 2023 m. rugsėjo 19 d. sąskaita-faktūra Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI). Nuo įformintos eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir įforminta 2023 m. lapkričio 27 d. tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini). Užpildžius ir įforminus visus dokumentus, visi su Kroviniu susiję dokumentai (CMR, 2023 m. rugsėjo 19 d. sąskaita-faktūra, eksporto deklaracija, vilkiko ir puspriekabės (DUOMENYS NESKELBTINI)registracijos dokumentai, vairuotojo I. N. ID kortelės kopija) buvo pateikti muitinei. Po tranzitinės deklaracijos įforminimo pareiškėjos muitinės tarpininkė D. V. paskambino SIA „Maple AP“ vairuotojui I. N., kuris atvykęs pasiėmė dokumentus – 2 vnt. tranzito deklaracijų, 8 vnt. CMR, 8 vnt. sąskaitų-faktūrų bei produkto kilmės ir tyrimų sertifikatų (angl. Certificate of origin, Certificate of analysis) originalus bei su Kroviniu išvažiavo. Vairuotojui I. N. išvykus su Kroviniu, pareiškėjos muitinės tarpininkė D. V. el. paštu nusiuntė kliento V. vadybininkui A. K. Krovinio dokumentų kopijas bei nurodė, kad Krovinys yra įformintas tranzitui ir visi dokumentai perduoti vairuotojui. Pagal Krovinio dokumentus, Krovinys iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos turi būti išvežtas iki 2023 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjai negavus informacijos apie tai, kad Krovinys kirto Vengrijos muitinės postą „Zahonyi“ ir susisiekus su klientu V., paaiškėjo, kad Krovinys Lietuvoje dingo. Kaip pareiškėją informavo klientas V., vilkiko su puspriekabe (DUOMENYS NESKELBTINI)GPS signalas paskutinį kartą fiksuotas 2023 m. lapkričio 28 d, 00:35 val., Kaune. Po to GPS signalas nutrūko, kažkam tyčia atjungus vilkike įmontuotą GPS sekiklį. Pareiškėjai susisiekus su Moldovos ekspedijavimo įmone „Farveg-Trans“ S.R.L., kuri Krovinio vežimui buvo pasamdžiusi (duomenys neskelbtini) įmonę SIA „Maple AP“, šios Moldovos įmonės atsakingi asmenys pareiškėjai paaiškino, jog 2023 m. lapkričio 28 d. buvo susisiekta su SIA „Maple AP“ atstove (duomenys neskelbtini), kuri patikino kad Krovinys yra vežamas ir yra pakeliui. 2023 m. lapkričio 29 d. „Farveg-Trans“ S.R.L. atsakingiems asmenims bandant susisiekti su SIA „Maple AP“ atstove Kristina, ji į skambučius telefonu nebeatsiliepė, o išsiuntus jai el. laišką nurodytu el. pašto adresu, grįžo atsakymas, kad toks el. pašto adresas neegzistuoja. 2023 m. lapkričio 29 d. „Farveg-Trans“ S.R.L. atsakingiems asmenims paskambinus Krovinį vežusiam vairuotojui I. N. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), šis paaiškino, kad vilkiką su Kroviniu iš pareiškėjos muitinės sandėlio pervežė į Kauną (koordinatės (duomenys neskelbtini)), po ko prie jo privažiavo nežinomas vyriškis, sumokėjo jam už atliktą darbą ir perėmė vilkiką. Nei pareiškėja, nei Krovinio savininkas V., nei vežėjas „Farveg-Trans“ S.R.L. nuo to laiko iki šiol jokios informacijos apie vilkiko su puspriekabe ir Krovinio buvimo vietą neturi. Kaip pareiškėją informavo klientas V., jiems susisiekus su vežimo dokumentuose vežėjo SIA „Maple AP“ direktoriumi įvardinamu K. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), šis nurodė, kad minėtą įmonę 2023 m. spalio pabaigoje, kartu su įmonei priklausančiais dviem vilkikais su puspriekabėmis, pardavė. Be kita ko, paaiškėjo, kad beveik tuo pačiu metu, kuomet iš pareiškėjos muitinės sandėlio buvo paimtas Krovinys, SIA „Maple AP“ jai priklausančiu kitu vilkiku su puspriekabe (DUOMENYS NESKELBTINI) gabeno dar vieną krovinį iš (duomenys neskelbtini), kuris taip pat dingo Lietuvoje. Abiejų SIA „Maple AP“ vilkikų – tiek gabenusio iš pareiškėjos muitiėns sandėlio paimtą Krovinį, tiek gabenusio iš (duomenys neskelbtini) paimtą krovinį, GPS signalo duomenys paskutinį kartą buvo užfiksuoti vienas šalia kito, Kaune. 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos atstovas informavo muitinę, kad galimai Krovinys yra pavogtas, taip pat informavo, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio Krovinio. Šio pareiškimo pagrindu 2023 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ir šiuo metu vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai pavogto Krovinio. Per nustatytą tranzito terminą iki 2023 m. gruodžio 10 d. Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau - NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad Krovinio prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai (Vengrijos muitinės postui „Zahonyi“, kodas (DUOMENYS NESKELBTINI)), pradėjo tyrimą. 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniaus TM NTKS programinės įrangos pagalba išsiuntė prašymą atlikti tyrimą paskirties muitinės įstaigai, į kurį paskirties šalies kompetentinga institucija 2023 m. gruodžio 20 d. „Atsakyme dėl tyrimo“ nurodė atsakymo kodą „1“ - apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma. 2024 m. vasario 19 d. Vilniaus TM raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybą su prašymu informuoti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti asmenys, kurie pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir SMK) 79 straipsnio 3 dalies (a), (b), (c) punktus gali būti laikomi skolininkais muitinei. Vilniaus TM prašė informuoti, ar priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), atsakydama į Vilniaus TM raštą Nr.(duomenys neskelbtini)informavo, kad pranešimai apie įtarimą nėra įteikti, procesinis sprendimas nėra priimtas, ikiteisminis tyrimas yra eigoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių pervežimui AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA išrašė transporto važtaraštį CMR Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) (2023-09-19), kuriame nurodyta įmonei SIA „MAPLE AP“ priklausanti transporto priemonė, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Siekdama išsiaiškinti krovinio dingimo (iš įmonės AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA teritorijos) aplinkybes, Vilniaus TM 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į SIA „MAPLE AP“ su prašymu informuoti, kur buvo pakrautas krovinys, kada ir kur krovinys buvo pristatytas bei kas apmokėjo krovinio pervežimą. Atsakymas negautas. Vilniaus TM, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, vadovaudamasi SMK 215 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 MRN (duomenys neskelbtini) (2023-11-27), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos (prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą). Apie tai Vilniaus TM 2024 m. liepos 10 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini)informavo procedūros vykdytoją, o 2024 m. liepos 17 d. priėmė VTM sprendimą, kurį Muitinės departamentas patvirtino MD sprendimu, pakeisdamas tik trečiąją VTM sprendimo dalį dėl pareiškėjai paskirtos individualios baudos dydžio. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja sumokėjo Vilniaus TM nustatytas mokestinės prievolės sumas: 27 818,00 Eur PVM ir 107 304,00 Eur akcizo.
2.2. Pareiškėjos įsitikinimu skundžiami Vilniaus TM ir MD sprendimai buvo priimti neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai taikant teisės normas dėl pareiškėjos atsakomybės už mokestinių prievolių vykdymą ir su tuo susijusias pasekmes (baudas ir delspinigius). Pareiškėjos atsakomybė dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei kilo tik dėl formalaus pagrindo – pareiškėja yra Krovinio muitinio tranzito procedūros vykdytoja, tačiau pati muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta tik dėl solidaraus skolininko Krovinio vežėjo SIA „MAPLE AP“ neteisėtų (galimai ir nusikalstamų) veiksmų, neužbaigiant muitinio tranzito procedūros ir praradus krovinį.
2.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ne tik bendradarbiavo teikdama išsamią informaciją apie muitinio tranzito procedūros vykdymą bei savo iniciatyva kreipėsi į muitinę su pranešimu apie galimai pavogtą Krovinį, bet taip pat kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, tuo pačiu aktyviai siekdama nustatyti sukčiavimo būdu Krovinį galimai pavogusius asmenis. Iš pareiškėjos pusės nebuvo jokio bandymo apgauti požymių, priešingai, pareiškėja padėjo ir padeda kovoti su sukčiavimu, o tai atitinka SMK 124 straipsnio 7 dalies kriterijus, nustatančius skolos muitinės išnykimo pagrindus, kurie taikytini ir pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėja jau buvo sumokėjus VTM sprendime nurodytas akcizų ir PVM sumas dar prieš teikiant skundą Muitinės departamentui.
2.4. Pareiškėjos nuomone nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija dėl Krovinio vagystės yra išskirtinė, pareiškėjos veiksmuose nėra apgaulės ar akivaizdžių aplaidumo požymių, mokestinė skola nebūtų atsiradusi ir pareiškėja nebūtų nukentėjus dėl šios skolos atsiradimo, jei nebūtų vežėjo SIA „MAPLE AP“ neteisėtų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ar jų numatyti. Atitinkamai yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos atžvilgiu taikyti SMK 116 straipsnio 1 dalies (d) punkto bei 120 straipsnio nuostatas ir atsisakyti išieškoti (arba grąžinti jau sumokėtą) mokestinę skolą iš pareiškėjos.
2.5. Teigia, kad Muitinės departamentas, pakeisdamas pareiškėjai skirtą individualią baudą, remdamasis MAĮ 140 straipsnio 6 dalimi, privalėjo pakeisti ir SIA „MAPLE AP skirtą individualią baudą, tačiau to nepadarė ir paliko galioti VTM sprendimo 4 dalį, kuria šiam skolininkui skirta bauda, neatitinkanti MAĮ 140 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Muitinės departamentas, nors ir pakeitė pareiškėjai skirtos baudos dydį, tačiau nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus ir prašymą įvertinti tai, kad Vilniaus TM ne tik privalėjo taikyti MAĮ 139 straipsnio 6 dalį, bet taip pat privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad bauda kiekvienam skolininkui privalo būti individualizuojama atsižvelgus į MAĮ 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas, t. y. turėjo būti įvertinamos ne tik kiekvieno skolininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir vadovaujamasi teisingumo bei protingumo kriterijais ir atsižvelgiama į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę (kaltės formą ir rūšį), dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą (MAĮ 139 str. 2 d.).
2.6. Pažymi, jog Muitinės departamentas, keisdamas Vilniaus TM skirtą baudą pareiškėjai, padarė tą patį pažeidimą, nes atsižvelgė tik į dvi pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau visiškai nevertino ir MD sprendime nepasisakė dėl kitų baudos individualizavimui privalomų kriterijų taikymo (MAĮ 140 str. 2 d.). Tiek Vilniaus TM, skirdama baudą pareiškėjai, tiek Muitinės departamentas, keisdamas Vilniaus TM neteisingą paskirtą baudą pareiškėjai, privalėjo vertinti ne tik lengvinančias aplinkybes, bet taip pat privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad bauda pareiškėjai privalo būti individualizuojama atsižvelgus į MAĮ 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas, t. y. turėjo būti įvertinamos ne tik kiekvieno skolininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir vadovaujamasi teisingumo bei protingumo kriterijais ir atsižvelgiama į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę (kaltės formą ir rūšį), dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą (MAĮ 139 str. 2 d.). Nei VTM sprendime, nei MD sprendime nėra niekaip įvertinta ir pasisakyta individualios baudos pareiškėjai skyrimo kontekste dėl teisingumo ir protingumo kriterijų taikymo, dėl pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir masto, pareiškėjos kaltės (kaltės formos ir rūšies), atsiradusios žalos. Vilniaus TM paskirta individuali bauda pareiškėjai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ji nėra nei proporcinga, nei veiksminga, nes pareiškėja nukentėjo dėl neteisėtų vežėjo SIA „MAPLE AP“ veiksmų, be to, pareiškėja nėra kalta dėl padaryto muitinio tranzito procedūros pažeidimo, kuris atsirado dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Taikytinas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą taikyti pareiškėjai atleidimą nuo baudos ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2.7. Pareiškėjos įsitikinimu Muitinės departamento formalūs ir subjektus motyvai, nurodyti MD sprendime, nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą taikyti pareiškėjai atleidimą nuo baudos ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nėra ginčo, kad pareiškėja privalėjo vykdyti atitinkamas pareigas, nustatytas SMK 15 ir 233 straipsniuose, tačiau pareiškėja nė vienos iš nurodytų pareigų nepažeidė, o Muitinės departamentas savo sprendime ir nenurodė, kokį konkrečią teisės nuostatą pažeidė pareiškėja, todėl nėra jokio pagrindo Muitinės departamento padarytai išvadai, kad pareiškėja kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo atleidimui nuo baudos. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos neginčytinos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja pati nukentėjo dėl neteisėtų vežėjo SIA „MAPLE AP“ veiksmų, be to, pareiškėja nėra kalta dėl padaryto muitinio tranzito procedūros pažeidimo, kuris atsirado dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Atitinkamai Muitinės departamentas turėjo taikyti pareiškėjos prašomą atleidimą nuo baudos ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2.8. Muitinės departamentas, vertindamas pareiškėjos prašymo atleisti nuo baudos ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nepagrįstai MD sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju, aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta, todėl atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo. Tokie Muitinės departamento teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios aiškiai patvirtina, kad aplinkybės, susijusios su Krovinio vagyste ir tuo sąlygotu muitinės procedūros neužbaigimu, nepriklausė nuo pareiškėjos valios, pareiškėja jų nenumatė ir negalėjo numatyti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus TM yra pripažinusi, kad pareiškėja bendradarbiavo su muitine teikdama informaciją, pati savo iniciatyva kreipėsi su pranešimu apie galimai pavogtą krovinį, pareiškėja yra sumokėjus Vilniaus TM apskaičiuotas akcizo ir PVM sumas, todėl Muitinės departamentas privalėjo vertinti šias aplinkybes, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atleisti nuo baudos ir delspinigių, tačiau to nepadarė ir MD sprendime apie tai net nepasisakė. Nustatytų aplinkybių visuma, įskaitant aplinkybes dėl pareiškėjos bendradarbiavimo su muitine ir apskaičiuotų mokestinių prievolių sumokėjimo, suponuoja išvadą, kad pareiškėjai paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai šiuo konkrečiu atveju visa savo apimtimi būtų neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais ir remiantis teismų praktikos suformuotais kriterijais, konstatuotina, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos ir delspinigių mokėjimo ar bent jau atleisti nuo 50% paskirtos baudos ir delspinigių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus TM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Teigia, jog skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, t. y. už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemone, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo gabenamas krovinys su alkoholiniais gėrimais Ukrainos gavėjui „V.“ Ltd, tačiau pagal krovinį gabenusio vairuotojo paaiškinimą, Kaune transporto priemonę su kroviniu perėmė nežinomas asmuo ir prekės deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN (duomenys neskelbtini) (2023 m. lapkričio 27 d.) paskirties muitinės įstaigai nebuvo pateiktos. Procedūros vykdytojas - UAB „Amber Distribution Lithuania“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis. Taigi, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas - UAB „Amber Distribution Lithuania“, turintis vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikomas skolininku, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punkte. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių vežėjas - SIA „Maple AP”, priėmęs prekes, žinojo, kad prekėms yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal deklaraciją, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje ir kuris, nepateikus krovinio paskirties muitinės įstaigai, taip pat laikomas skolininku, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies (b) punkte.
3.2. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad dėl krovinio vagystės jos atžvilgiu apskaičiuota importo skola muitinei neturėtų būti išieškoma, o sumokėti importo mokesčiai grąžintini, remiantis SMK 124 straipsnio 7 dalimi, kuri nustato, jeigu skola muitinei yra atsiradusi pagal šio Kodekso 79 straipsnį, ji išnyksta asmeniui, kurio veiksmuose nepastebėta jokių bandymo apgauti požymių ir kuris padėjo kovoti su sukčiavimu. Nagrinėjamu atveju dėl krovinio vagystės procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepriimtas, pranešimai apie įtarimą niekam nėra įteikti, o ikiteisminis tyrimas tebevyksta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos veiksmuose nepastebėta jokių bandymų apgauti požymių ar, kad ji padėjo kovoti su sukčiavimu, šioje byloje nėra. Muitinės departamentas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį <...> prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal SMK 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą <...> bei pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 124 straipsnio 2 dalį prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta SMK 124 straipsnio 1 dalies d - g punktuose nustatytais atvejais <...>. Pacituotos teisės aktų nuostatos patvirtina faktą, kad nagrinėjamu atveju, net jeigu ir būtų nustatytas pagrindas taikyti SMK 124 straipsnio 7 dalį, pareiškėjai prievolė mokėti tiek akcizą, tiek importo PVM muitinei neišnyksta.
3.3. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja turėjo įvertinti riziką, ar, tapdama tranzito procedūros vykdytoja, galės įvykdyti įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Sąjungos tranzito procedūra, t. y. ar nustatyta tvarka galės pateikti prekes ir atitinkamus dokumentus paskirties muitinės įstaigai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja įrodė, kad nėra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo baudos (delspiginių) mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 dalies 1 punktu. Muitinės departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes bei remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestinės prievolės muitinei atsiradimą, nevykdant Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo pareigų bei nuostatų, skirtų baudai individualizuoti, šioje dalyje tinkamai įvertino visas nagrinėjamai situacijai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus teritorinė muitinė priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimo dalį, kurią panaikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat Muitinės departamentas nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamame sprendime dėl netinkamo MAĮ 140 str. 5 dalies taikymo (taikytina MAĮ 140 str. 6 dalis) pareiškėjai kaip solidariam skolininkui buvo neteisingai apskaičiuotas individualios baudos dydis, todėl pagrįstai pakeitė Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 3 dalį.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Nurodo, kad pareiškėjai tinkamai paskirta bauda, laikantis bendrųjų baudos skyrimo pagrindų, be kita ko, nuostatų, skirtų baudai individualizuoti. Vilniaus teritorinė muitinė 2024 m. liepos 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad pareiškėja per nustatytą terminą paskirties muitinės įstaigai nepristatė viso prekių kiekio, neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu pagal SMK 233 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal mokesčių administravimo ar ktius mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybę, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama (laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip). Vilniaus teritorinė muitinė sprendime apskaičiavo, o pareiškėja skunduose sutiko su apskaičiuotos skolos dydžiu ir jo nekvestionavo – 27 818,00 Eur PVM ir 107 304,00 Eur akcizo, iš viso 135 122,00 Eur. Dėl padaryto pažeidimo atsiradusios žalos dydis lemia pažeidimo pavojingumo pobūdį, o didelė žala yra tada, kai nesumokėto mokesčio dydis yra daugiau kaip 500 bazinių socialinių išmokų. Kaip matyti, Vilniaus teritorinės muitinės pareiškėjai apskaičiuota skola viršijo 500 bazinių socialinių išmokų (nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinė socialinė išmoka 55 Eur, 55x500=27500), todėl atitinkamai individualizuojant baudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsiradusios žalos dydis lėmė ir atitinkamai didesnį pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė dvi pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes pareiškėja bendradarbiavo su muitine teikdama informaciją, taip pat savo iniciatyva kreipėsi į muitinę su pranešimu apie galimai pavogtą krovinį. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teigti, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas, skirdamas pareiškėjai baudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir paskirta mažesnė nei baudos vidurkio dydžio bauda – 40 proc. nuo apskaičiuotos mokesčių sumos yra neproporcinga, nėra jokio pagrindo.
4.2. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs ginčo faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, kad pareiškėja laikytina kalta dėl padaryto mokestinio pažeidimo. Pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, taigi vertinama, kad jai turėjo būti žinoma, kokioms teisės aktų sąlygoms esant pripažįstamas tranzito procedūros užbaigimas ir tai, kad ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą (SMK 233 straipsnio 1 dalies a punktas). Pareiškėja, pagal įformintą tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (tranzito deklaracijoje nurodyta kaip prekių siuntėja/eksportuotoja) kaip tranzito procedūros vykdytoja, nagrinėjamu atveju, prisiėmė atsakomybę tinkamai vykdyti tranzito procedūrą ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties muitinės įstaigai, bet šių pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu pagal SMK 233 straipsnį, neįvykdė. Be to, net ir esant trečiųjų asmenų galimai neteisėtai veiklai, kaip kad tvirtina pareiškėja, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, SMK nustatytų sąlygų neišpildymas negali būti pagrindu pripažinti kaltės nebuvimą.
4.3. Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta aplinkybių, kurių savo veikloje pareiškėja nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, ko pareiškėjos pateiktos aplinkybės, nėra tos, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, todėl atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo. Kadangi pareiškėją MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais atleisti nuo paskirtos baudos nėra pagrindo, tai analogiškais pagrindais nėra pagrindo atleisti ir nuo delspinigių mokėjimo, todėl Muitinės departamentas sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamam atvejui netaikomas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Muitinės departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.
6.3. Muitinės departamentas pareiškėjos skundo netenkino ir priėmė sprendimą: 1. patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)1, 2, 4 dalis; 2. pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)3 dalį dėl skolininkui paskirtos individualios baudos dydžio, šią sprendimo dalį išdėstant taip: „3. Skirti skolininkui AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA, UAB individualią baudą: 32 429,28 Eur (įmokos kodas – 894).“
6.4. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.
7. Pagal SMK 5 str. 27 punktą muitinės priežiūra tai yra veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų.
Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.
SMK 134 straipsnio 1 dalis nustato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos; ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.
SMK 215 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai, o šio straipsnio 3 dalis nustato, jog muitinė turi imtis visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka.
SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, t. y. už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
SMK 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.
8. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemone, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo gabenamas krovinys su alkoholiniais gėrimais Ukrainos gavėjui „V.“ Ltd, tačiau pagal krovinį gabenusio vairuotojo paaiškinimą, Kaune transporto priemonę su kroviniu perėmė nežinomas asmuo ir prekės deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN (duomenys neskelbtini) (2023 m. lapkričio 27 d.) paskirties muitinės įstaigai nebuvo pateiktos. Procedūros vykdytojas - UAB „Amber Distribution Lithuania“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis. Taigi, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas - UAB „Amber Distribution Lithuania“, turintis vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikomas skolininku, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punkte. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių vežėjas - SIA „Maple AP”, priėmęs prekes, žinojo, kad prekėms yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal deklaraciją, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje ir kuris, nepateikus krovinio paskirties muitinės įstaigai, taip pat laikomas skolininku, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies (b) punkte.
9. Remiantis SMK 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Remiantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a, b, c punktuose.
10. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, remiantis a punktu, muitinė pagrįstai nustatė, kad skolininke laikytina tranzito procedūros vykdytoja - pareiškėja, kuri turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-230/06, pasisakydamas apie tranzito procedūros vykdytojo pareigas ir atsakomybę (2008-04-03 sprendimas byloje Militzer & Munch GmbH prieš Ministero delle Finanze, 48 ir 49 punktai), yra nurodęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai. Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir, kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą. Todėl tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.
12. Taigi, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir ESTT praktiką, pagal kurią net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veikai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, teismas pritaria muitinės vertinimui, jog pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei.
13. Pareiškėja skunde teigia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti SMK 124 straipsnio 7 dalį ir skolą laikyti išnykusia, nes pareiškėja bendradarbiavo su muitine teikdama išsamią informaciją apie muitinio tranzito procedūros vykdymą bei savo iniciatyva kreipėsi į muitinę su pranešimu apie galimai pavogtą krovinį ir kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, aktyviai siekė nustatyti sukčiavimo būdu krovinį galimai pavogusius asmenis. Taip pat nurodo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos atžvilgiu taikyti SMK 116 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatą bei 120 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatą ir atsisakyti išieškoti (arba grąžinti jau sumokėtą) mokestinę skolą iš pareiškėjos, nes, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija dėl krovinio vagystės yra išskirtinė, pareiškėjos veiksmuose nėra apgaulės ar akivaizdžių aplaidumo požymių, mokestinė skola nebūtų atsiradusi ir pareiškėja nebūtų nukentėjusi, jeigu nebūtų vežėjo neteisėtų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ar jų numatyti.
15. Taip pat pareiškėja skunde nurodo esant pagrindui atsisakyti išieškoti (arba grąžinti jau sumokėtą) mokestinę skolą remiantis SMK 116 straipsnio 1 dalies d punktu, 120 straipsniu.
SMK 116 straipsnio 1 dalies d punktas nustato, kad laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių: <...> d) siekiant teisingumo. SMK 120 straipsnio 1 dalis nustato, kad 116 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 117, 118 bei 119 straipsniuose nenurodytais atvejais importo ar eksporto muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti siekiant teisingumo, jei skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias vertinant skolininko veiksmuose nepastebėta apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. To paties straipsnio 2 dalis nustato, tai, kad susiklostė 1 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės, nustatoma tuomet, kai įvertinus atvejo aplinkybes paaiškėja, kad situacija į kurią pateko skolininkas, yra išskirtinė, palyginti su kitų tuo pačiu verslu užsiimančių veikos vykdytojų situacija, ir kad tokioms aplinkybėms nesusiklosčius jis nebūtų nukentėjęs dėl importo arba eksporto muito sumos surinkimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokestinę prievolę muitinei sudaro paskaičiuotas akcizas ir PVM (importo muitas neapskaičiuotas). Atsižvelgdamas į tai, teismo nuomone, Muitinės departamentas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti SMK 116 straipsnio 1 dalies d punkto bei 120 straipsnio nuostatų.
16. Pareiškėja teigia, kad jai paskirta ir perskaičiuota bauda netinkamai individualizuota, t. y. neįvertinta ir nepasisakyta dėl teisingumo ir protingumo kriterijų taikymo, dėl pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir masto, kaltės (kaltės formos ir rūšies), atsiradusios žalos. Tvirtina, kad nėra kalta dėl padaryto muitinio tranzito procedūros pažeidimo, kuris atsirado dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pati nukentėjo dėl neteisėtų vežėjo SIA „MAPLE AP“ veiksmų.
17. Pagal MAĮ 140 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyto skirtinos baudos dydžio, o jeigu skirtinos baudos dydis nustatytas specialiajame mokesčio įstatyme, - neviršydamas jame nustatyto skirtinos baudos dydžio, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; 2) kaltę (kaltės formą ir rūšį); 3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama (laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip).
18. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Vilniaus teritorinė muitinė sprendime apskaičiavo, o pareiškėja skunduose sutiko su apskaičiuotos skolos dydžiu ir jo nekvestionavo - 27 818,00 Eur PVM ir 107 304,00 Eur akcizo, iš viso 135 122,00 Eur. Dėl padaryto pažeidimo atsiradusios žalos dydis lemia pažeidimo pavojingumo pobūdį, o didelė žala yra tada, kai nesumokėto mokesčio dydis yra daugiau kaip 500 bazinių socialinių išmokų. Vilniaus teritorinės muitinės pareiškėjai apskaičiuota skola viršijo 500 bazinių socialinių išmokų (nuo 2024-01-01 bazinė socialinė išmoka 55 Eur, 55x500=27500), todėl atitinkamai individualizuojant baudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsiradusios žalos dydis lėmė ir atitinkamai didesnį pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė dvi pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes pareiškėja bendradarbiavo su muitine teikdama informaciją, taip pat savo iniciatyva kreipėsi į muitinę su pranešimu apie galimai pavogtą krovinį. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas, skirdami pareiškėjai baudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir paskirta mažesnė nei baudos vidurkio dydžio bauda - 40 proc. nuo apskaičiuotos mokesčių sumos yra neproporcinga.
19. Be kita ko, pareiškėja skunde teigia, jog pati nukentėjo dėl neteisėtų vežėjo SIA „MAPLE AP“ veiksmų, ji nėra kalta dėl padaryto muitinio tranzito procedūros pažeidimo, kuris atsirado dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, įrodinėja esant faktinėms aplinkybėms taikyti atleidimą nuo paskirtos baudos ir delspinigių remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ar bent jau atleisti nuo 50 proc. paskirtos baudos ir delspinigių.
20. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies punktą, nurodo, kad vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą - mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo - jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan. gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius (žr. pvz., LVAT 2019-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-364-968/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (LVAT 2015-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015).
21. Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta aplinkybių, kurių savo veikloje pareiškėja nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios.
22. Dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų veiksmai ar neveikimas. Šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčių mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-141/2005). Nagrinėjamu atveju, teismas pritaria Muitinės departamento išvadai, jog nėra nustatyta aplinkybių, o pareiškėjos pateiktos aplinkybės, nėra tos, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, todėl atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas tinkamai įvertino visas nagrinėjamai situacijai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių panaikinti ar keisti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Muitinės departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalies panaikinimo ar pakeitimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.