Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus kolegijos 4-o kurso studentas, teistas: 1) 1999-05-25 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 25 str. l d., 35 str. (sena redakcija) laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2003-12-09 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos, 2) 2003-11-12 Vilniaus m. l apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d. laisvės atėmimu l metams, vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., subendrinus su 1999-05-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2003-09-16 LR Apeliacinio teismo nutartimi, galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2005-12-20 Vilniaus m. l apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2003-11-12 Vilniaus m. l apylinkės teismo nuosprendžiu, 2006-01-05 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 4 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nėščią moterį, o būtent:

2010-01-19 apie 16.00 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., esančiame miške, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, važiuodamas automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsitraukė iš striukės kišenės sulankstomą peilį ir du kartus tyčia dūrė šalia keleivio vietoje sėdinčiam šeimos nariui, nėščiai sugyventinei I. Š., padarydamas jai dvi pilvo perdangos durtines-pjautines žaizdas, iš kurių viena akla, o kita kiauryminė, praeinanti pilvo sieną, kepenų raištį, pažeidžianti diafragmą, ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos nėščią narį, sugyventinę I. Š..

Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 4 p.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. R. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino ir parodė, kad su I. Š. santykiai buvo geri, draugavo septynis metus. Gyveno kartu tai pas jį, tai pas ją, paskutinius tris-keturis metus gyveno pas Ingos tėvus. Inga buvo nėščia apie tris mėnesius ir jis tai žinojo. Jis buvo užsikrėtęs hepatitu C, sakydavo Ingai, kad nutrauktų santykius su juo, nenorėjo, kad mylimam žmogui būtų blogai.

Įvykio dieną jis paėmė Ingą iš darbo ir važiavo pasitikrinti dėl nėštumo į polikliniką. Pakeliui pas ją sutiko klasioko brolį, kuris buvo paleistas iš psichiatrinės ligoninės. Jie pakalbėjo ir kadangi jis neturėjo rūbų, paėmė jį kartu, kad galėtų vėliau jam atiduoti savo rūbų. Atgal iš poliklinikos važiavo per mišką, buvo trumpam sustoję. Važiavo šiek tiek kvailiodami, viršijo greitį per kalniukus. Vienu momentu jis išsitraukė peilį, kokiu tikslu - nežino, gal norėjo kažką parodyti, pasimaivyti ar pagąsdinti. Laikydamas peilį vairavo automobilį. Tuomet padarė du smūgius peiliu nukentėjusiajai, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Inga suriko, tada jis sustojo. Ji išlipo ir pasakė, kad ten, po striuke šlapia, ir jis suprato, kad ją sužeidė. Jis tikrai negalvojo, kad su tuo peiliu gali ją paliesti ar sužaloti. Jie greitai sėdo į mašiną, o važiuodami kvietė greitąją pagalbą. Atsimena, kad Inga rėkė: „Pauliau, mesk peilį“. Jis, kol važiavo pas gydytojus, visą laiką atsiprašinėjo Ingos. Kai atvažiavo iki greitosios, Inga jau nekalbėjo, jis ant rankų nunešė ją į medikų automobilį.

Po šio įvykio kaltinamasis su I. Š. bendravo tik telefonu, bandė atsiprašyti, jis norėjo aplankyti gimusį kūdikį, bet neišėjo, girdėjo tik verksmą telefonu. P. R. išgyvena dėl savo poelgio, mano, jog tai padarė būdamas tuo momentu nepakaltinamas. Be to teisiamajame posėdyje jis pažymėjo, kad iki nagrinėjamo įvykio tarp jo ir nukentėjusiosios būdavo tik žodiniai konfliktai, o jis I. Š. negrasino. Parodė, kad neturėjo priežasties pavydėti. Po įvykio lankėsi pas psichiatrą, tačiau šiuo metu nesilanko.

P. R. posėdyje sutiko tiek su Valstybinės ligonių kasos, tiek su nukentėjusiosios civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusioji I. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su P. R. jie pažįstami septynis metus, santykiai buvo normalūs. Tris-keturis metus gyveno kartu pas jos tėvus.

Maždaug savaitę iki įvykio kaltinamasis savo namuose grasino nukentėjusiajai. Jam kartais būdavo pykčio priepuoliai. Grąsino, kad nosį sulaužys, bet ji jau buvau pripratusi prie tokių žodžių, todėl nekreipė dėmesio.

Įvykio dieną ji dirbo iki 15.00 val. Paulius atvažiavo jos paimti kartu su Kęstu ir jie važiavo į polikliniką. Paulius gėrė daug vandens, sakė, kad jam negera, klausė, ar turiu angliuką. Važiuojant atgal, Paulius paklausė Kęsto, ar šis nori pakvėpuoti grynu oru ir nuvažiavo per mišką. Važiuodami jie mažai kalbėjosi su Pauliumi, nes dieną prieš tai buvo susipykę dėl senelio mašinos. Kaltinamasis važiavo pakankamai greitai ir suko į tas vietas, kurių ji tame miške nežinojo, jai buvo baisu. Paskui P. R. važiuodamas tris kartus į ją pasižiūrėjo ir išsitraukė peilį. Ji anksčiau to peilio nebuvo mačiusi. Nukentėjusioji manė, kad Paulius peilį tik palaikys ir padės, bet jis du kartus dūrė jai taip staigiai, kad ji net nesuprato, kas nutiko. Prisimena, kad Kęstas bandė užlaužti Pauliui ranką. Po to jie buvo išlipę iš mašinos, Kęstas bandė bėgti, bet ji prašė, kad nebėgtų. Tada ji pajuto, kad po striuke šilta ir šlapia. Kęstas skambino greitajai pagalbai, bet nelabai galėjo paaiškinti, kur esame, tuomet ji pati išsikvietė, nes galėjo nupasakoti vietovę.

Po įvykio Paulius buvo atėjęs du tris kartus pas ją į darbą, atsiprašinėjo, prašė nutraukti bylą. Šiuo metu nukentėjusioji fiziškai jaučiasi normaliai, tačiau negali atsigauti dvasiškai, liko randai ant kūno, kurie viską primena. Ji negali atleisti P. R., nes galėjo nebūti nei jos, nei vaiko. Teisiamajame posėdyje I. Š. palaikė civilinį ieškinį, patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ( b.l. 33-35 ) bei pažymėjo, jog jai neaišku dėl kokios priežasties kaltinamasis dūrė jai peiliu.

Liudytojas T. Š. posėdyje parodė, jog yra nukentėjusiosios I. Š. tėvas. Apie tris metus Inga draugavo su kaltinamuoju ir jie kartu gyveno Š. gyvenamojoje patalpoje. Liudytojas paaiškino, kad iš pradžių Inga ir Paulius gerai sugyveno, tačiau paskutiniuosius du metus jau konfliktavo. Be to T. Š. posėdyje pažymėjo, jog kaltinamasis yra impulsyvaus charakterio ir vieną kartą puolė muštis su liudytoju, tačiau dukra ( Inga ) sulaikė P. R..

Liudytoja A. D. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusios I. Š. sesuo. Su kaltinamuoju iki nagrinėjamo įvykio jai teko bendrauti, iš esmės jis buvo pakankamai stabilus, turėjo šaltą protą. Tačiau ši liudytoja pažymėjo, jog ji buvo pastebėjusi, jog sesuo ( Inga ) vis dėlto bijojo P. R..

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, kaltinamojo P. R., nukentėjusiosios I. Š. bei liudytojų T. Š., A. D. parodymus teismas daro išvadą, kad P. R. padaryti veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 4 p., o jo kaltė yra įrodyta.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2010-01-19 vairuodamas automobilį kaltinamasis du kartus dūrė peiliu šalia keleivio vietoje sėdinčiam šeimos nariui, nėščiai sugyventinei I. Š. bei tuo sunkiai ją sužalojo. Šią faktinę aplinkybę kaltinamasis pripažįsta, tai teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusioji I. Š.. Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais bei specialisto apklausos duomenimis, I. Š. buvo nustatytos dvi žaizdos pilvo srityje, sužalojimai padaryti daiktu, turinčiu duriančių pjaunančių savybių mažiausiai dviem trauminiais poveikiais bei kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 69-71 ).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, jog įvykio dieną vairavo automobilį, o nukentėjusioji sedėjo šalia. Vienu momentu P. R. išsitraukė peilį, tačiau nežino kokiu tikslu bei jau laikydamas jį rankoje, vairavo automobilį. Tuomet padarė du smūgius peiliu nuketėjusiajai, bet negali paaiškinti tokio savo poelgio motyvų. Jis pažymėjo, kad iki nagrinėjamo įvykio tarp jo ir nukentėjusios būdavo tik žodiniai konfliktai, tačiau gyvenant kartu, jis I. Š. negrasino bei neturėjo priežasties pavydėti. Vėliau pateikdamas teismui savo rašytinį nagrinėjamo įvykio paaiškinimą kaltinamasis nurodė, kad jo manymu, suduodamas I. Š. smūgius peiliu, jis buvo nepakaltinamas bei nesuvokė, ką darė.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismo vertinimu aukščiau minėta kaltinamojo versija dėl jo nepakaltinamumo būsenos įvykio metu paneigiama bylos medžiaga. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas tvirtina, jog objektyvių medicininių duomenų apie P. R. šios veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo aktu pripažinta, kad kaltinamajam diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. P. R. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teismą, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas ( b.l. 186-188 ). Teismas neturi pagrindo abejoti šio ekspertizės akto objektyvumu bei ekspertų kompetencija.

Teismo manymu, kaltinamojo teiginiai apie tai, jog iki šios veikos padarymo tarp jo ir nukentėjusios būdavo tik žodiniai konfliktai, o jis I. Š. negrasino bei neturėjo pagrindo pavydui taip pat paneigiami bylos duomenimis. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug savaitę iki įvykio namuose P. R. grasino jai, o kartais jam būdavo pykčio priepuolai. Be to jis grasino sulaužyti I. Š. nosį. Apklausiamas posėdyje liudytojas T. Š. pabrėžė, jog gyvenant kartu paskutiniuosius du metus kaltinamasis ir nukentėjusioji konfliktavo, o P. R. yra impulsyvaus charakterio bei vieną kartą puolė muštis su liudytoju. Liudytoja A. D. pažymėjo, kad bendraudama su I. Š. ir P. R. buvo pastebėjusi, jog nukentėjusioji vis dėlto bijojo kaltinamojo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2010-01-20 kaltinamasis pripažino, jog tuo metu ( įvykio ) jis buvo labai susirūpinęs, nes jį niekaip neapleisdavo mintys apie gana įtemptus santykius su I. Š. ( b.l. 121-122 ).

2010-11-30 teismui įteiktas P. R. papildomas nagrinėjamo įvykio rašytinis paaiškinimas taip pat tvirtina, jog vis dėlto santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios nebuvo normalūs, dėl ko jis pergyveno.

Pažymėtina ir tai, kad 1999 m. ir 2003 m. P. R. jau buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą ( b.l. 146 ).

Visos aukščiau išvardintos aplinkybės, tai yra nukentėjusios ir liudytojų paminėti parodymai, kaltinamojo 2010-01-20 parodymai, jo 2010-11-30 rašytinis įvykio paaiškinimas, teistumai leidžia teismui padaryti išvadą apie tai, kad būdamas impulsyvaus charakterio ir nepatenkintas savo sugyventinės elgesiu jo atžvilgiu, 2010-01-19 P. R. turėdamas motyvą – iš pavydo ir pykčio – realizavo savo ankstesnius grasinimus bei sudavė nėščiai sugyventinei I. Š. du smūgius peiliu.

BK 135 str. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrežta ( nekonkretizuota ) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 str., nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, ir nors nenorėjo tokių sunkių pasekmių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Jis turėjo suvokti, jog suduodamas smūgius peiliu, tai yra pavojingu gyvybei įrankiu, gali sužaloti nukentėjusiąją bei siekė to. Darytina išvada, kad P. R., panaudojusio peilį, tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta, nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai padarytą žalą – už sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju – pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., 4 p., nes sunkiai sužalojo savo šeimos narę nėščią sugyventinę, apie kurios neštumą jam buvo žinoma.

Byloje nustačius, kad P. R. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusios I. Š. sveikatą, dėl ko ji buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3949,33 litų vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. priteistina iš kaltinamojo. Šių išlaidų dydis patvirtinamas rašytiniais įrodymais ( b.l.74-81 ).

Nukentėjusioji I. Š. pareiškė civilinius ieškinius dėl 1330 litų dydžio turtinės žalos bei 30 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo ir savo pareiškimuose konkretizavo padarytos turtinės žalos dydį, nurodydama kokios vertės bei kokie daiktai buvo sugadinti nagrinėjamo įvykio metu, kokius vaistus ji turėjo vartoti dėl patirto sveikatos sužalojimo ( b.l. 39-40 ). Teisiamajame posėdyje P. R. sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, jų neginčijo. Teismo vertinimu civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti, nes nukentėjusiajai padaryta turtinė žala pripažintina realia ir atitinkančia nusikalstamos veikos aplinkybes. Šią žalą kaltinamasis padarė neteisėtais veiksmais, todėl privalo ją atlyginti ( LR CK 6.245-6.249 str. str. ).

Pareiškimu I. Š. prašo priteisti jos naudai 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei nurodo motyvus, dėl kurių jos manymu turi būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas ( b.l. 42-43 ). Be to, nukentėjusioji prie pareiškimo dėl neturtinės žalos priteisimo pridėjo medicininius dokumentus apie jos neštumą bei sveikatos būklę po 2010-01-19 padaryto sveikatos sužalojimo ( b.l. 44-48 ).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala I. Š. padaryta tyčine nusikalstama veika, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Atkreiptinas dėmėsys į tai, kad nagrinėjamo sunkaus sveikatos sužalojimo padarymo momentu nukentėjusioji buvo nėščia, todėl nekelia abejonių, jog dėl sužalojimo peiliu į pilvą patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą dėl savo neštumo pasekmių. Dėl patirto sunkaus sužalojimo buvo sumažintos ir jos bendravimo galimybės. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 30 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tiriant P. R. asmenybę nustatyta, kad anksčiau jis du kartus teistas už plėšimus (b.l. 146) bei baustas administracine tvarka (b.l. 147-150). Kaltinamasis mokosi Vilniaus kolegijos elektronikos ir informatikos fakultete ( pažyma byloje ). Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių ( BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių ir žala nukentėjusiajai neatlyginta. Tačiau teismo manymu būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančiių aplinkybių. Darytina išvada, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis turi būti mažesnis nei nustatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

nusprendė:

P. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 4 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems ( 4) metams ir aštuoniems ( 8) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi laikino sulaikymo dienas - 2010-01-19 - 2010-01-21.

Paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš P. R. I. Š. naudai: 1 330 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt litų) turtinei žalai ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir jos naudai priteisti iš P. R. 3949,33 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis litus, trisdešimt tris centus) I. Š. gydymosi išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – I. Š. striukę, megztinį, du golfus, marškinėkius, liemenėlę, saugomus Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – grąžinti nukentėjusiajai; įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą, supakuotą į popierinį voką, saugomus Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.