Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-446-878/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
1-446-878/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01396-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
S. S.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Jonas Zenevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-446-878/2015Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01396-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.9.9.; 2.3.2.2.9.; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Daivai Benedikienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui,gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui,nukentėjusiajai S. S.,kaltinamajam R. S. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S., nevykdydamas 2007 m. sausio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymo, kuriuo jam priteistas išlaikymas dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės: nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 5 d., nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2008 m. vasario 16 d., nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. vengė pareigos pagal teismo įsakymą išlaikyti dukrą K., mokėti lėšas dukrai išlaikyti bei teikti jai kitą būtiną materialią paramą, dėl to įsiskolinimas iki 2013 m. gruodžio 1 d. yra 27 833,04 Lt.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Jis yra ne Lietuvos Respublikoje, Europol duomenimis, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., 71 b. l.). Teismo šaukimas į teisiamąjį posėdį kaltinamajam įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teismą vengia atvykti (2 t., 45 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta, kaltinamajam nedalyvaujant teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalis, 433-438 straipsniai).

Kaltinamojo gynėjas advokatas J. Z. nurodė, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės nėra. Paaiškino, kad kaltinamasis tyrimo metu kaltės neneigė. Prašo kaltinamojo prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu Vokietijoje pagal Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 16 d. teisinės pagalbos prašymą, pagarsinti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos visiškai pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta. Su S. S. jis buvo susituokęs, kartu pragyveno vienerius metus. Dukra K. S. gimė (duomenys neskelbtini). Santuoką Alytaus rajono apylinkės teismas nutraukė, priteisti alimentai dukros K. išlaikymui. Dukrai K. išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo, iš ko. Būdamas Anglijoje, jis skambindavo savo buvusiai žmonai, tačiau ji neleido jam pakalbėti su dukra. Jis yra siuntęs buvusiai sutuoktinei 300 litų, kad nupirktų dukrai K. auskarus, taip pat yra siuntęs dovanas. Jau apie dvejus metus jis gyvena Vokietijoje. Po paskutinio apsilankymo Lietuvoje 2008 m. buvusi žmona vaikų teisių tarnyboje perrašė vaiko globą jo uošvei. Mano, kad tai ji padarė dėl pinigų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba jam pasiūlė dukros globos teisę. Tuo metu jis neturėjo darbo ir negalėjo pasirūpinti dukra. Kartais pasiskambina savo uošvei ir pasiteirauja, kaip gyvena jo dukra. Asmeniškai jis nekalbėjo su dukra, nes nei uošvė, nei buvusi žmona jam to neleido. Kai dukrai K. suėjo vieneri ar dveji metai, buvo nustatytas lankymo laikas. Apie tai, kad buvusi žmona kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, jis nežinojo. Jis norėjo mokėti dukros K. išlaikymui priteistas lėšas, tačiau neturėjo sąskaitos, kur galėtų pervesti pinigus. Paskambinus buvusiai žmonai, ši pasakė, kad jis turi pinigus pervesti į uošvės sąskaitą, tačiau jis norėjo būti tikras, kad jo persiųsti pinigai bus panaudoti dukters gerovei. Žiemos metu jis nedirba, todėl neturi tuo metu iš ko mokėti priteistas vaiko išlaikymo lėšas. Susidariusią skolą yra pasiruošęs sumokėti mažomis mėnesinėmis sumomis (1 t., 127-134 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K.. Gimus dukrai, kaltinamasis vaiku visiškai nesirūpino, jis padavė pareiškimą skyryboms. Iš jo priteista dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Tačiau jis nieko niekada nemokėjo, nedirbo, antstolis neturėjo, iš ko išieškoti išlaikymą. Gal vieną kartą kaltinamasis sumokėjo 40 Lt. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. S. dukros išlaikymui 2008 m. vasarį sumokėjo 514 Lt, kovą – 399 Lt, šie pinigai pervesti iš jo darbovietės (duomenys neskelbtini). Ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo garantinio fondo administraciją, dabar fondas moka kas mėnesį 58 eurus. Dukrą auginti padeda motina ir R. S. tėvai, o pats vaiko tėvas visiškai nelanko. R. S. prieš kokius 6 metus išvažiavo į Vokietiją. Dabar dukra pati kartais susirašo su tėvu per feisbuką. Kaltinamajam buvo duoti ir nukentėjusiosios, ir jos motinos sąskaitų numeriai, tačiau jis jokių pinigų neperveda, per kitus asmenis jų irgi neperduoda.

Liudytoja J. P. parodė, kad jos dukra S. su kaltinamuoju turi dukrą K. S.. R. S. nemoka alimentų. Liudytoja augina dukros vaiką. Dukra susirado draugą, todėl K. nenori pas ją eiti, ji nuo gimimo gyvena pas liudytoją. Oficialiai globa nenustatyta. Anūkę išlaiko liudytoja. R. S. išlaikymo neteikia. Vieną kartą jis buvo atsiuntęs žaidimą dukrai, pinigų nesiunčia. R. tėvai perduoda dovanas anūkei, sako, kad nuo R., tačiau iš tikrųjų dovanas nuperka jie patys, jie nuperka ir vaikui reikalingus kitus daiktus, kurių liudytoja neįstengia nupirkti - kompiuterio stalą, auksinius auskariukus, planšetę, duoda pinigų batams, šiek tiek pinigų. Dukra S. S. gauna pinigus iš vaikų išlaikymo fondo, tačiau jai anūkės išlaikymui perduoda tik 15 eurų.

Liudytoja I. S. parodė, kad R. S. yra jos posūnis, jis gyvena Vokietijoje. Su S. jis turi dukrą K., kuria nesirūpina nuo pat jos gimimo. Gal vieną kartą atsiuntė dovaną K., kai ji dar buvo maža. Liudytoja su vyru nuperka dovanas K. ar kokį daiktą, kita K. močiutė jiems pasako, ko reikia, tada arba nuperka, arba duoda pinigų tam reikalui. R. neteikia išlaikymo.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad R. S. yra K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t., 38 b. l.).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. įsakymu iš R. S. priteistas išlaikymas dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (1 t., 34 b. l.).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimu nutraukta R. S. ir S. S. santuoka, dukros K. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. S. (1 t., 44-46 b. l.).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo K. S. išieškojimo iš R. S. (1 t., 42-43 b. l.).

Vaikų išlaikymo fono administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gruodžio 5 d. policijai pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą R. S. atžvilgiu dėl vengimo mokėti alimentus savo vaiko išlaikymui (1 t., 10-21 b. l.). Prašyme nurodė, kad nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2011 m. spalio 24 d. K. S. išmokėta 8284,35 Lt išmokų, kurios sudaro R. S. įsiskolinimą.

Iš Sauliaus Virbicko 2013 m. gruodžio 2 d. pažymos matyti, kad R. S. iki 2013 m. gruodžio 1 d. yra įsiskolinęs 27833,04 Lt išlaikymo dukrai K. S. (1 t., 31 b. l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2012 m. balandžio 23 d. rašto matyti, kad R. S. nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. vasario 25 d. dirbo įvairiose įmonėse (1 t., 159-161 b. l.).

Alytaus darbo biržos 2011 m. gruodžio 14 d. rašte nurodyta, kad R. S. nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. birželio 5 d. buvo registruotas darbo biržoje (1 t., 164 b. l.).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas jaunas, fiziškai sveikas ir visiškai darbingas, - turėdamas objektyvias galimybes gauti, gaudamas nors ir nereguliarias ir ne visada pakankamas pilnam apmokėjimui, pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas gausinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį visiškai teisingai. Kaltinamasis pripažino ir tai įrodyta, jog jis žinojo ir suprato savo pareigą pagal įstatymą bei tokią pat galią jam turintį teismo sprendimą mokėti periodines išmokas dukrai išlaikyti kas mėnesį. Kaltinamasis per jam inkriminuotą nusikalstamos veikos laikotarpį ne tik gavo tam tikras asmenines pajamas, kurių bent kokią dalį pagal įstatymą ir teismo sprendimą privalėjo ir, svarbiausia, galėjo skirti vaiko išlaikymui, bet ir turėjo objektyvias galimybes savo asmenines pajamas gausinti, tačiau to sąmoningai nedarė.

Nors jis teigė, kad vaikui neteikė išlaikymo, nes nežinojo, kur siųsti pinigus, bet nukentėjusioji S. S. ir liudytoja J. P. nurodė, kad kaltinamajam buvo pasakytas sąskaitos numeris. Be to, nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis neturėjo galimybės pinigus siųsti pinigine perlaida. R. S. suprato, kad dėl jo neveikimo arba nepakankamo veiklumo atsiras neigiami ir nusikalstami padariniai – nepilnametis vaikas negaus jam nuolat būtino išlaikymo, ir, nors tiesiogiai sukelti šiuos padarinius ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti – tai, teismo vertinimu, įrodo netiesioginės tyčios kaip pakankamos kaltės pagal baudžiamąjį įstatymą buvimą jo veikoje. Tokioje situacijoje vaiko išlaikymo pareigą turintis tėvas ar motina, nesant tam objektyvaus pobūdžio kliūčių – ilgalaikės ligos, pastovaus žymaus ar visiško darbingumo netekimo ir pan., privalo dėti visas maksimalias pastangas bet kokiais teisėtais būdais teikti vaikui išlaikymą, dar prieš kurdami šeimą atsakingai įvertinti savo padėtį, ne tik dvasinį, bet ir materialinį pasirengimą tinkamai išauginti vaiką, - nuo pareigos išlaikyti vaiką tėvai gali būti atleidžiami tik išskirtiniais atvejais, susidėjus ekstraordinarioms ir objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Byloje nustatytoje situacijoje kaltinamasis R. S. aiškiai neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo veikti, todėl privalo atsakyti pagal BK 164 straipsnį.

Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad R. S. nevykdė 2008 m. kovo 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jam priteistas išlaikymas dukrai K. S. po 350 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 26 d., iki dukrai sueis treji metai, nes dėl to akivaizdžiai padarytas prokuroro apsirikimas – šiuo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta R. S. ir S. S. santuoka ir išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 26 d., iki dukrai sueis treji metai priteistas ne K. S., o vaiką auginusiai ir paramos reikalingai pačiai kaltinamojo sutuoktinei S. S.. Šis išlaikymas skirtas ne vaiko, o buvusios sutuoktinės išlaikymui, o jo nemokėjimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį. Kaltinimo esmės ši aplinkybė nekeičia ir R. S. baudžiamosios atsakomybės dėl vaiko išlaikymo vengimo nešalina.

Skiriant bausmę R. S., atsižvelgiama į tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į vaiko teisę į jo materialinį išlaikymą, veika truko ilgą laiką – beveik 7 metus, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (1 t., 152 b. l.), veikos padarymo metu buvo daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., 153-156 b. l.). Psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., 168 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam R. S. skirtina geriausiai jo asmenį ir bausme siekiamus tikslus atitiksianti bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu atitinkanti mažesnę nei vidutinę įstatymo numatytą trukmę. Taip pat kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 437-438 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam - per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jo gynėjui įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė