- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1K-205-66-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Teresėlė Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. I., V. I. I.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. I. I. LTD., atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str. 1 d., dėl neteisėto kūrinių platinimo tinklapyje www. (duomenys neskelbtini) Tyrimo metu nustatyta, kad minėtą tinklapį nuo 2009-12-30 administravo V. I. I. LTD. Tarp V I. I. LTD. ir UAB „E. I“ 2010 m. sausio 7 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „E. I.“ įsipareigojo surinkti įmokas už V. I. I. LTD. teikiamas paslaugas ir pervesti pinigus šiai įmonei.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Golubkienė 2011 m. sausio 14 d. nutarimu laikinai apribojo visas įmonės V. I. I. LTD. sąskaitas bankuose.
V. I. I. LTD. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui apskundus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Golubkienės 2011 m. sausio 14 d. nutarimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi V. I. I. LTD. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. I. I. LTD. atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. spalio 14 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-805-09, t.y. laikinai apriboti visas įmonei V. I. I. LTD, registruotai (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas, pervedamas www. (duomenys neskelbtini) vartotojų į UAB „E. I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitas bankuose.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą konstatuodamas, esą „ Juridiniams asmenims turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su paskirta bausme ir tais atvejais, kai juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau valdo, naudoja arba disponuoja turtu, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar tokios veikos rezultatas, t. y. ši baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma esant BK 72 straipsnyje 2-7 dalyse nustatytoms sąlygoms“. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-2-805- 09 buvo pradėta 2009 metais, t.y. galiojant ne vėlesniam nei BK 38 str. pakeitimo įstatymui Nr. XI-677 (2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 20-927) ir dėl galimai nusikalstamų veikų, padarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ši ir visos kitos iki 2011 m. gruodžio 11 d. baudžiamojo įstatymo redakcijos, iki jas pakeitė BK pakeitimo įstatymas Nr. XI-1199 (2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439), numatė, jog „Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą “. Tai reiškia, jog ikiteisminiam tyrimui Nr. 10-2-805-09 esant atliekamam dėl BK 192 str. numatytos veiklos, kurios tiek pirmos, tiek antros dalies sankcijos pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskirtinos prie „nesunkių nusikaltimų“, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pateisinti skundžiama prokuroro nutartimi įteisinto pareiškėjo turto arešto, motyvuojant „BK 72 str. 2-7 dalyse nustatytomis sąlygomis“ bei argumentu, esą „taikant juridiniam asmeniui turto konfiskavimą, nėra būtina jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakė dėl skunde nurodytos aplinkybės - 2011 m. spalio 14 d. nutarime yra nepagrįstai teigiama, esą „kompanijos V. I. I. LTD. vykdoma veikla - platinant audiovizualinius kūrinius galimai yra neteisėta ir nusikalstama, o šios nusikalstamos veiklos rezultatas yra piniginės lėšos, pervedamos į UAB „E. I.“ sąskaitą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pinigai pervedami į UAB „E. I.“ sąskaitas bankuose pagal 2010-01-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp minėtos bendrovės ir V. I. I. LTD.“. Pareiškėjo atstovo nuomone, vertinant teorinės V. I. I. LTD. kaltės atsiradimo metu galiojusio BK 72 str. 4 d. nuostatas, taikyti pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą yra akivaizdžiai neteisėta, nes V. I. I. LTD. tėra asmuo, kurio „nuosavybės teisės laikinai apribotos“, ir jis nei yra apklaustas liudytoju, nei jam yra pareikštas įtarimas, nei yra kitų (bet kokių) objektyvių pagrindų teigti, jog V. I. I. LTD. vykdė ar tebevykdo neteisėtą veiklą, dėl ko galėtų būti apribojamas jos turtas (o LR BK 192 str. sankcijos nėra priskirtinos prie sunkių arba labai sunkių nusikaltimų).
Teismo posėdyje prokurorė prašo pareiškėjo atstovo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. I. I. LTD. atstovo skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 str.), jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pareiškėjo atstovo skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą LR BK 72 str. numatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad V. I. I. LTD. negali būti civiliniu atsakovu pagal LR BPK 111 str., nes įtarimai dėl tiriamos nusikalstamos veikos nėra pareikšti. Tačiau, pagal LR BK 72 str. turto konfiskavimas tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims gali būti skiriamas kartu su paskirta bausme ir tais atvejais, kai juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau valdo, naudoja arba disponuoja turtu, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar tokios veikos rezultatas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str., o ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog V. I. I. LTD. administruoja internetinį tinklapį, kuriame galimai neteisėtai platinami kūriniai, o paslaugų sutarties su UAB „E. I.“ pagrindu pastaroji įmonė yra atsakinga už įmokas, gaunamas už kūrinių platinimą.
Taigi, nors pareiškėjo V. I. I. LTD atstovas skunde nurodo, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pateisinti skundžiama prokuroro nutartimi įteisinto pareiškėjo turto arešto, motyvuojant „BK 72 str. 2-7 dalyse nustatytomis sąlygomis“ bei argumentu, esą „taikant juridiniam asmeniui turto konfiskavimą, nėra būtina jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais tokius pareiškėjo skundo argumentus, nes LR BK 72 str. 3 d. nustato atvejus, kuomet juridiniams asmenims gali būti konfiskuojamas turtas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o būtent, kai turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti ir/ar įgydami turtą jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjo atstovo skundo argumentas, jog V. I. I. LTD. negalėjo būti laikinai apribotos nuosavybės teisės į šios bendrovės sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str., o šio straipsnio sankcijos nėra priskirtinos prie sunkių arba labai sunkių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad V. I. I. LTD. laikinas piniginių lėšų apribojimas gali būti pagrįstas būtent LR BK 72 str. 3 d., nes pervedamos piniginės lėšos galimai įgytos iš nusikalstamos veikos, o bendrovė galimai apie tai žinojo arba turėjo ir galėjo tą žinoti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prokurorė nutarimu pagrįstai laikinai apribojo visas įmonei V. I. I. LTD. priklausančias pinigines lėšas, pervedamas vartotojų į UAB „E.I.“ sąskaitas bankuose, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino V. I. I. LTD. atstovo skundo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. I. I. LTD. administruoja internetinį tinklapį, kuriame galimai neteisėtai platinami kūriniai, o paslaugų sutarties su UAB „E.I.“ pagrindu, ši įmonė yra atsakinga už įmokas, gaunamas už kūrinių platinimą. Prokurorė nutarimu pagrįstai apribojo būtent tas V. I. I. LTD. lėšas, kurios yra pervedamos www. (duomenys neskelbtini) vartotojų į UAB „E.I.“ sąskaitas bankuose, todėl ši procesinė prievartos priemonė nelaikytina pertekline, neproporcinga ir nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis, kuria laikinai apribotos įmonei V. I. I. LTD. priklausančios lėšos, pervedamos www. (duomenys neskelbtini) vartotojų į UAB „E.I.“ sąskaitas banke, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pareiškėjo atstovo skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti pareiškėjo V. I. I. LTD. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.