Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. vasario 5 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs; 2) 2015 m. liepos 2 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, bausmę atlikęs 2015 m. rugsėjo 2 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. P. 2017 m. sausio 24 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ranka sudavė motinai V. P. po vieną kartą į kairę bei dešinę rankas. Tęsdamas nusikaltimą, 2017 m. sausio 24 d. apie 22.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vieną kartą įspirdamas motinai V. P. į sėdmenis sukėlė šeimos narei ir artimajam giminaičiui nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2017 m. sausio 24 d. apie 22.30 val. į namus grįžo girtas. Motina pradėjo dėl to priekaištauti ir jie susiginčijo. Jis nesusivaldė ir neneigia, kad sudavė jai smūgius per ranką. Ar spyrė motinai į sėdmenis nepamena, bet neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Visų aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Supranta, kad padarė nusikaltimą, sukėlė motinai skausmą, dėl to gailisi (79, 113 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2017 m. sausio 24 d. apie 22.30 val. į namus grįžęs neblaivus sūnus G. P. pradėjo konfliktuoti. Sūnus ranka sudavė jai vieną smūgį į kairę ir vieną smūgį į dešinę rankas, po ko ji išbėgo pas kaimynę V. T., kur, pabuvusi 10 min., grįžo. Namuose G. P. kraustė dėžes, o pamatęs ją liepė eiti į policiją. Jis dar buvo atkišęs prieš ją kažkokį daiktą, tačiau kokį - ji neįžiūrėjo, nes buvo be akinių. Ji išsigandusi norėjo vėl išeiti, ir tada sūnus jai koja spyrė į sėdmenis. Toks sūnaus elgesys sukėlė jai fizinį skausmą. Ji norėtų, kad sūnus pas ją nebegyventų (15 b. l.).

Liudytoja V. T. parodė, kad 2017 m. sausio 24 d. apie 22.30 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad bute pas V. P., adresu (duomenys neskelbtini), kyla triukšmas. Ji suprato, kad į namus grįžęs G. P. kelia tą triukšmą. Greitai pas ją į namus atėjo V. P.. Ji buvo susinervinusi pasakė, kad truputį pabus, kol nurims jos sūnus. Ji pabuvo apie 10 min. ir nusprendė grįžti į butą. Praėjus kelioms minutės ji grįžo sakydama, kad reikia kviesti policiją. Ji buvo susinervinusi, drebėjo ir skundėsi, kad ją muša sūnus. Sakė, kad G. P. griebė už rankų, paskui dar spyrė į sėdmenis. V. P. iš savo telefono skambino 112, bet jos rankos drebėjo, negalėjo surinkti numerio, todėl ji jai padėjo. V. P. apie įvykį pranešė policijai. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Iki policijos atvykimo V. P. laukė jos bute (26-27 b. l.).

Liudytoja G. R. parodė, jog 2017 m. sausio 24 d. dirbo pagal Reagavimo skyriaus numatytą grafiką Kupiškio m. su vyr. patruliu N. S.. Apie 23.00 val. gavo pranešimą iš operatyvaus valdymo padalinio, kad reikalinga nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), pas pranešėją V. P. dėl jos sūnaus elgesio. Nuvykę minėtu adresu sutiko V. P., kuri pasakė, kad jos sūnus G. P. apie 22.30 val. atėjo į namus, būdamas neblaivus, dar vartojo alkoholį namuose, tada pradėjo mėtyti daiktus, triukšmauti. Ji tuo metu gulėjo lovoje. Pabudusi ji paprašė, kad šis apsiramintų, bet tada jis pradėjo ją stumdyti, varyti iš namų, vartojo necenzūrinius žodžius. Pasak nukentėjusios, G. P. jai spyrė į sėdmenis ir ji išbėgo pas kaimynę. Apžiūrėję patalpas išėjo į lauką ir pastebėjo, ateinantį G. P.. Jį sulaikė ir pristatė į Kupiškio rajono PK (33-34 b. l.).

Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. R. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog 2017 m. sausio 24 d. apie 23.05 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinio, kad pranešėjos V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus G. P. namuose kelia triukšmą, mėtyto daiktus, ją stumdo, sudavė smūgius jai per rankas, dėl ko nukentėjusioji privalėjo bėgti pas kaimynę kviestis pagalbos (10-11 b. l.).

Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Nerijus Simonavičius tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog 2017 m. sausio 24 d. apie 23.05 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinio, kad pranešėjos V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus G. P. namuose kelia triukšmą, mėtyto daiktus, ją stumdo, sudavė smūgius jai per rankas (12-13 b. l.)

Iš alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 24 d. 23.35 val. G. P. nustatytas 2,39 promilių girtumas (67 b. l.).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo motinai V. P., todėl G. P. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. P. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuriuo pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš šeimos narį – motiną. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas (42-45, 46-47 b. l.), baustas administracine tvarka (51-59 b. l.), nedirbantis (63 b. l.), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (62 b. l.), už smurtavimą prieš motiną nuo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas trečią kartą (42-45, 46-47 b. l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena - atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą arešto bausmę. Remiantis BK 65, 66 straipsniais, Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. sausio 24 d. 23.28 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 15.05 val. (viena para). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (linkęs smurtauti prieš motiną), jam, remiantis BK 72¹ straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme yra taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltininkas ir nukentėjęs asmuo gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, teismas įpareigoja kaltininką gyventi skyriumi iki teismo nustatyto termino pabaigos. Išaiškinama, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 straipsnio 2 dalis).

G. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (94-95 b. l.) ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. P. arčiau, nei 20 metrų atstumu, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Remiantis BK 66 straipsniu, į G. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 25 d. 15.05 val., vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai ir laikyti G. P. atlikusį 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Pradėjus vykdyti bausmę, G. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. P. arčiau nei 20 metrų atstumu - panaikinti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. P. arčiau kaip per 20 (dvidešimt) metrų bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. P. 1 m. (vienerių metų) laikotarpiui, šios baudžiamosios poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.