Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.10.1; 1.2.14.1; 2.1.15.3.3.2

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui E. P., nukentėjusiajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokatui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 135 str., 1d., 181 str., 1d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. P. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 09 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) mieste, dėl asmeninių paskatų, teisėtai laikomu savigynai išduotu pistoletu „ SIG SAUER P232“, Nr. S215606, tyčia, šovė A. M. į pilvo sritį, bei pakartotinai šovė nusisukusiam A. M. į nugaros kairės menties sritį, dėl ko padarė nukentėjusiajam krūtinės ir pilvo šautines žaizdas, plonųjų žarnų ir jų pasaitų bei storosios žarnos nusileidžiančiosios dalies pažeidimus, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės V ir XI šonkaulių lūžimą ir sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Kaltinamasis I. P. parodė, kad jis kaltės dėl turto prievartavimo nepripažįsta, nes nukentėjusiajam A. M. negrasino nei pats, nei per kitus asmenis ir neteisėtai nereikalavo perduoti tariamos 5000 LT skolos. Trumpųjų SMS žinučių telefonu nukentėjusiajam nerašė ir neskambino. Teigė, jog nukentėjusiajam kažkada paskolino 5000 Lt, kelis kartus klausė, kada grąžins, tačiau turto neprievartavo, negrasino. Jis nevertė nukentėjusiojo vykti į Vokietiją vogti automobilių, už tai jokių pinigų neprašė.

Nurodė, jog prisipažįsta kaltas dėl to, jog tyčia šovė į nukentėjusįjį du kartus ir jį sužalojo, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Pasak jo, jis netinkamai įvertino situaciją, kai nukentėjęs su automobiliu, kurį vairavo moteris, užblokavo jam kelią, priversdamas stabdyti automobilį, dėl ko jis išsigando, buvo šoko būsenoje. Pagalvojo, kad nukentėjęs gali jam kažką padaryti, nes, išlipęs ir eidamas link jo automobilio, kišo ranką į striukės vidinę kišenę. Jis pamanė, kad gali turėti ginklą, todėl išlipęs iš automobilio teisėtai laikomu pistoletu šovė pradžioje šovė į viršų. Kai nukentėjęs nestojo ir kišo ranką į striukės vidinę kišenę, šovė į nukentėjusiojo dešinės rankos petį, kad negalėtų išsitraukti galimai turėto ginklo. Nukentėjęs po šūvio krūptelėjo, todėl suprato, kad pataikė. Jam atrodė, jog nukentėjusiojo ranka dar kišenėje, todėl dar kartą šovė į ranką, tačiau pataikė kitur. Sutinka su ekspertų išvadomis, jog antras ųūvis gavosi į nugarą, kai nukentėjęs buvo pasilenkęs. Tai gali paaiškinti dideliu išgąsčiu ir netinkamu situacijos įvertinimu. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiojo atsiprašė, jam atlygino turtinę bei neturtinę žalą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. P. parodė, kuriuo keliu 2015-11-21 važiavo iš „Maxima“ parduotuvės, K. R.. Parodė vietą, kur buvo sustojęs. Parodė, kada pastebėjo, kad jį seka „BMW“ automobilis. Nurodė vietą, kur „BMW“ automobilis pradėjo blokuoti jo vairuojamą automobilį, kad jis sustotų. Parodė, kurioje vietoje sustabdė savo automobilį bei kurioje vietoje ir kaip stovėjo „BMW“ automobilis. Parodymų patikrinimo metu parodė, kad pirmąjį šūvį šovė į orą, taip bandydamas sustabdyti A. M., tačiau jam nesustojus, šovė antrą šūvį į A. M., taikydamas jam į dešinę ranką, kad nesiektų daikto turimo vidinėje striukės pusėje. Toliau parodymų patikrinimo metu I. P. parodė, kad kai ir po antrojo šūvio A. M. nesustojo, jis šovė trečią kartą - tuo metu A. M. buvo pasisukęs į jį kairiu šonu, ranką vis dar laikė įsikišęs į striukę. Po trečiojo šūvio A. M. pilnai apsisuko ir nuėjo į BMW automobilį, automobilis išvažiavo ( II tomas, 50-51 b.l)

Nukentėjęs A. M. parodė, kad 2011-2012 metais I. P., žinodamas, kad jis užsiima automobilių vagystėmis, pasiūlė jam vykti į Vokietiją vogti automobilių, sakė, kad uždirbs 5000 litų. Su kaltinamojo I. P. pasiūlymu iš pradžių sutiko, tačiau vėliau vykti į Vokietiją atsisakė. Pasak jo, dėl to kaltinamasis supyko ir, būdamas dar su keliais draugais, jam pasakė, kad dabar jis kaltinamajam skolingas 5000 litų, nes daug į tai investavo. Jis išvyko į Estiją, ten atliko bausmę už automobilių vagystes. Su kaltinamuoju K. R. susitiko 2013 vasarą. Vėl klausė pinigų, siūlė parduoti automobilį. Grasinimų nebuvo. Vėliau paskambino kažkoks „V.“, klausė, kur I. pinigai. Grasino „sulaužysim, pakasim“. Tačiau nežino ar skambino savo iniciatyva, ar nuo kaltinamojo. Nuo to laiko nebendravo su kaltinamuoju.

2015 11 21 su drauge buvo „Maxima“ parduotuvėje. Lauke prie automobilio pamatė I. P., tačiau nekalbėjo. Matė, jog kaltinamasis sėdėjo automobilyje ir kažko laukė gatvėje. Jiems pradėjus važiuoti, važiavo ir kaltinamasis. Draugės paprašė aplenkti kaltinamojo automobilį, ką ši ir padarė. Ranka parodė kaltinamajam sustoti, tačiau tikrai automobilio neužblokavo. Norėjo pakalbėti su kaltinamuoju, kodėl buvo privažiavęs prie draugės automobilio. Sustojus, jis išlipo iš keleivio pusės ir ėjo link kaltinamojo automobilio. Būdamas ties jų automobilio galu, pajuto šūvį į pilvą. Pasilenkė, sukosi eiti link savo automobilio, kai pajuto antrą šūvį į nugarą. Greitai į šoko į automobilį ir nuvažiavo. Teigė, kad šūvio metu kaltinamasi stovėjo priekiu į jį, prie savo automobilio priekio. Atstumas tarp jų šūvio metu buvo apie 10-15 metrų. Jis nespėjo net žodžio pasakyti. Jam kaltinamasis taip pat nieko nesakė. Jam žalą kaltinamasis atlygino, atsiprašė, su juo susitaikė ir nenori, jog būtų kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė. J. P. pasakojo, jog I. P. klausė jo telefono numerio, sakė, kad jis skolingas I. P. daug pinigų.

Liudytoja V. J. parodė, kad nukentėjęs yra jos artimas draugas. Žino, jog seniai A. M. kelis kartus važiavo susitikti su kaltinamuoju apie 2012 metų sausio mėnesį.. Pati A. M. vežusi į susitikimus su I. P.. Pirmą kartą jų pokalbio negirdėjo. Nukentėjęs sakė, kad I. P. reikalauja 5000 Lt už tai, kad atsisakė vykti į užsienį vogti automobilių. Grasinimų negirdėjo. Ino, kad kažkas skambino nukentėjusiajam, šaukė, „kada grąžinsi Ignui pinigus ?“. Grasino „būsi sulaužytas, pakastas“. 2013 m. vasarą girdėjo, kaip kaltinamasis reikalavo atiduoti pinigus. Sakė A. M., jog gali dalimis gražinti, parduoti savo automobilį.

Dėl sužalojimo paaiškino, jog tą dieną su nukentėjusiuoju buvo parduotuvėje. Sėdus į automobilį, keleivio sėdynėje sėdėjęs A. M. parodė į vieną „Mersedes“ markės automobilį ir paprašė jį pavyti bei aplenkti, nes nori pakalbėti. Ji gana ilgai važiavo paskui tą automobilį, nes nebuvo galimybės aplenkti. Lenkiant nukentėjęs mostelėjo ranka to automobilio vairuotojui. Tas stabdė, o ji aplenkusi taip pat sustojo šiek tiek priekyje to automobilio, prie dešinio kelkraščio. Matė, kaip nukentėjęs, išlipęs pro keleivio dureles, priėjo prie jų automobilio galo, pasigirdo trys šūviai. Matė pro veidrodėlius, jog į nukentėjusįjį šovė I. P., stovėdamas šone savo vairuotojo durelių. Šūviai buvo vienas paskui kitą. Tada nukentėjęs įsėdo į automobilį ir jį nuvežė į ligoninę. Buvo pašautas į petį ir lyg į pilvą ar nugarą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., 4d., įrodymų patikrinimui, buvo perskaityti liudytojos E. P. parodymai. Ji tyrimo metu nurodė, jog „pažįsta tiek A. M., tiek I. P.. Jai žinoma, kad A. M. ir I. P. pažįstami. 2013 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jai einant gatve prie jos privažiavo I. P. ir paklausė kur rasti A. M.. E. P. nurodžius A. M. gyvenamąją vietą ir pasakius, kad su juo susiskambina, I. P. paprašė, kad ši jam duotų A. M. mobiliojo ryšio telefono numerį. Ji paskambino A. M. paklausti ar gali duoti jo telefono numerį I. P., tačiau A. M. pasakė, kad neduotų. Tada I. P. ant lapelio užrašė savo telefono numerį ir paprašė, kad jį perduotų A. M., kad šis jam paskambintų. E. P. pasiteiravus, kodėl jam reikia A. M., šis papasakojo, kad A. M. jam skolingas daug pinigų, nes jie buvo susitarę, kad A. M. važiuos dirbti į užsienį, taip pat papasakojo, kad jis pats investavo savo daug pinigų, kad A. M. galėtų išvažiuoti į užsienį, o A. M. jį pavedė ir neišvažiavo. Kai 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje sužinojo, kad I. P. šovė į A. M., pagalvojo, kad tai atsitiko dėl pinigų, kuriuos A. M. skolingas I. P.“. ( I tomas, 160-161 b.l.)

2015-11-21 tarnybiniame pranešim nurodyta, kad 2015-11-21, apie 09 val., K. R., M. K. Č. gatvėje, prie namo Nr. 23, I. P. su legaliai laikomu pistoletu „S. S. P232“, du kartus šovė į A. M.. ( I tomas, 5-6 b.l.)

Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, jog apžiūrint įvykio vietą, esančią K. R., M. K. Č. gatvėje, prie namo 23, ant kelio rastos bei paimtos trys šovinių tūtelės. ( I tomas, 10-12 b.l.)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole parašyta, jog Marijampolės apsk. VPK K. R. PK vyriausiasis patrulis E. J. pateikė iš I. P. paimtą pistoletą „S. S. P232“, su dėtuve, kurioje yra du šoviniai. ( I tomas, 22-25 b.l.)

Specialisto išvadoje pažymėta, jog ant I. P. drabužių, vilkėtų įvykio metu, yra šūvio pėdsakų. Ant A. M. drabužių, vilkėtų įvykio metu, yra šūvio pėdsakų. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo I. P. dešinės ir kairės rankų bei plaukų, yra šūvio pėdsakų. Ant pistoleto „S. S. P232“, Nr. S215606 yra stibio-bario-švino ir alavo-stibio-bario-švino medžiagų likučiai. Įvykio vietoje rastose trijose tūtelėse yra stibio-bario-švino medžiagų likučių. Šūvio pėdsakai, aptikti ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo I. P. dešinės ir kairės rankų bei plaukų, ant I. P. drabužių, yra vienodi su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų trijų tūtelių ir ant pistoleto „S. S. P232“, Nr. S215606. Nustatyta, kad A. M. striukės vidinėje dalyje (ant pamušalo), taip pat vidinės kišenės srityje - yra šūvio pėdsakų, tačiau nustatyti ar jie nusėdo šūvio metu, po šūvio, kontaktuojant su užterštais striukės išoriniais paviršiais, ar atsirado dar iki tiriamo įvykio kontaktuojant su kitais, šūvio pėdsakais užterštais objektais, negalima. ( I tomas, 41-43 b.l.)

Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte patikslinta, kad A. M. įvykio metu dėvėtos striukės kairės pusės vidinėje krūtinės kišenėje šaunamojo ginklo ir konkrečiai tirti pateikto pistoleto "SIG Sauer P232“ nešiojimo pėdsakų nėra. ( I tomas, 74-75 b.l.)

Specialisto išvadoje nurodyta, kad pistoletas „S. S. P232“ yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų trumpais Brauningo šoviniais. Pistoletas „S. S. P232“, Nr. S215606, yra šaunamasis ginklas, tinkamas šaudyti. Priskiriamas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Du šoviniai buvę pistoleto „S. S. P232“, Nr. S215606, dėtuvėje yra fabrikinės „ Sellier&bellot“ firmos gamybos 9 mm kalibro pistoletų trumpi „Brauning“ šoviniai, kurie yra šaudmenys, tinkami šaudyti. Tinkami šaudyti iš pistoleto „S. S. P232, Nr. S215606. Trys tūtelės, paimtos iš įvykio vietos, yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro, pistoletų trumpų „Brauning“ šovinių tūtelės. Jos yra to paties gamintojo, kaip ir du šoviniai. Tūtelės yra šautos iš pistolete „S. S.“, P232 Nr. S215606. ( I tomas, 45-49 b.l.)

Specialisto išvadoje nurodyta, jog A. M. drabužiuose ( striukėje ir marškinėliuose) yra šautiniai pažeidimai, padaryti dviem šūviais. Sviedinių ( kulkų) įėjimo pažeidimai yra A. M. striukės priekyje, kairėje pusėje, apatinėje dalyje ir A. M. striukės nugaros kairėje pusėje, viršutinėje dalyje. Sviedinių ( kulkų) išėjimo pažeidimai yra A. M. striukės priekyje, kairėje pusėje, viršutinėje dalyje ir A. M. striukės nugaros kairėje pusėje, apatinėje dalyje. A. M. drabužių šautiniai pažeidimai padaryti apvalkalinėmis kulkomis, turinčiomis vario lydinio apvalkalus. A. M. drabužių šautiniai pažeidimai padaryti šaunant iš ne mažiau nei 60 cm atstumo nuo ginklo vamzdžio laibagalio iki kliūties. ( I tomas, 51-58 b.l.)

Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. striukės priekyje kairėje pusėje, apatinėje dalyje esantis šautinis pažeidimas- kulkos įėjimo vieta, pagal lokalizaciją atitinka šautinę žaizdą pilvo vidurinės linijos projekcijoje. Striukės nugaros kairėje pusėje, apatinėje dalyje esantis šautinis pažeidimas- kulkos išėjimo vieta, pagal lokalizaciją atitinka šautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, virš klubakaulio sparno. A. M. striukės nugaros kairėje pusėje, viršutinėje dalyje esantis šautinis pažeidimas- kulkos įėjimo vieta, pagal lokalizaciją atitinka šautinę žaizdą kairės mentės srityje, o striukės priekyje, viršutinėje dalyje, prie apykaklės siūlės esantis šautinis pažeidimas- kulkos išėjimo vieta pagal lokalizaciją atitinka šautinę žaizdą kairio raktikaulio srityje. Konstatuojama, kad striukės šautiniai pažeidimai ir A. M. kūno sužalojimai padaryti tuo pačiu vienu šūviu. A. M. šautinė žaizda pilvo vidurinės linijos projekcijoje padaryta tuo pačiu vienu šūviu, kaip ir A. M. striukės priekyje kairėje pusėje, apatinėje dalyje esantis šautinis pažeidimas- kulkos įėjimo vieta. Konstatuojama, kad ši žaizda yra kulkos įėjimo vieta. A. M. striukės pažeidimai ir A. M. kūno sužalojimai padaryti dviem šūviais. Vieno šūvio kryptis buvo iš priekio į užpakalį, nežymiai iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. Šio šūvio metu ginklas ir šovusysis buvo priešais nukentėjusįjį. Kito šūvio kryptis buvo iš nugaros į priekį, iš apačios į viršų ir nežymiai iš kairės į dešinę nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. Šūvio metu ginklas ir šovusysis buvo nukentėjusiajam iš nugaros, nukentėjusysis šio šūvio metu buvo pasilenkęs į priekį. Šovusiojo I. P. parodymai, dėl pirmo šūvio į nukentėjusįjį- „šūvio metu A. M. buvo priešais jį ir dešinę ranką įsikišęs į striukės vidų, taikėsi nukentėjusiajam į dešinę ranką žasto srityje ar dešinį petį“,- iš esmės atitinka faktines vieno šūvio metu nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes- šūvio kryptis buvo iš priekio į užpakalį, nežymiai iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu.Šio šūvio metu ginklas ir šovusysis buvo priešais nukentėjusįjį. Šovusiojo I. P. parodymai dėl antrojo šūvio, t. y., kad „antrojo šūvio metu A. M. buvo pasisukęs į jį šonu ir dešinę ranką įsikišęs į striukės vidų, o jis taikėsi nukentėjusiajam į kairę ranką“,- neatitinka faktinių šūvio metu nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybių, nes antrojo šūvio metu nukentėjusysis buvo pasisukęs nugara link šovusiojo ir pasilenkęs į priekį. Ginklas ir šovusysis buvo jam už nugaros, buvo pataikyta į nugarą, kairės mentės srityje. Šūvio kryptis buvo iš užpakalio į priekį, iš apačios į viršų ir nežymiai iš kairės į dešinę nukentėjusiojo atžvilgiu. ( I tomas, 66-72 b.l.)

Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. klinikiniai duomenimis konstatuoti krūtinės ir pilvo šautinės žaizdos, plonųjų žarnų ir jų pasaitų bei storosios žarnos nusileidžiančiosios dalies pažeidimai, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės V ir XI šonkaulių lūžimai, pilvaplėvės uždegimas buvo padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo. Sužalojimai pilve, dėl kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo bei žarnų sužalojimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę bei pilvaplėvės uždegimo - sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas pilvo srityje yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. ( I tomas, 107-108 b.l.).

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad I. P., tyčia, , iš legaliai laikomo savigynai skirto šaunamojo ginklo – pistoleto „S. S. P232“, Nr. S215606, šovė nukentėjusiajam A. M. į pilvo sritį, bei pakartotinai šovė nusisukusiam A. M. į nugaros kairės mentės sritį, dėl ko nukentėjusiajam padarė krūtinės ir pilvo šautines žaizdas, plonųjų žarnų ir jų pasaitų bei storosios žarnos nusileidžiančiosios dalies pažeidimus, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės V ir XI šonkaulių lūžimą ir sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str., 1d., požymius, nes nukentėjusiajam buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.. Nors buvo šauta į pavojingas gyvybei vietas, tačiau kaltinamasis tikslo nužudyti nukentėjusiojo neturėjo, o norėjo jį tik sužaloti. Kaip teigia, manė, jog nukentėjęs turi ginklą, nes dešinę ranką kišo į striukės kairės pusės vidinę kišenę, dėl ko jis pradžioje šovė į orą, po to, kai nukentėjęs rankos iš užančio neištraukė, taikė į kairę pusę, t.y. petį ir šovė. Šiuos parodymus patvirtina ekspertų išvados dėl šautinės žaizdos įėjimo bei išėjimo angų nukentėjusiojo drabužiuose bei kūne. Antrą šūvį, pasak kaltinamojo, šovė irgi ten pat taikydamas, nes nukentėjęs dar laikė ranką užantyje. Dėl išgąsčio, šoko gal ir netinkamai įvertino situaciją, tačiau kaltę pripažįsta visiškai.

I. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teisti dar i už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 metų pabaigos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, A. M. atžvilgiu naudodamas psichinę prievartą - A. M. mobiliojo ryšio telefoną nuolat skambindamas ir rašydamas SMS pranešimus su reikalavimais perduoti turtą bei per trečiuosius asmenis perduodamas grasinimus panaudoti fizinį smurtą A. M. atžvilgiu – jį sulaužyti ar pakasti, vertė A. M. perduoti jam turtą - 1448,10 eurų (5000 litų), užmaskuodamas šį reikalavimą kaip tariamą skolą. Kaltinamas buvo pagal LR BK 181 str., 1d., t.y., turto prievartavimu.

Kaltinamasis I. P. neigė prievartavęs A. M. turtą. Nurodė, jog nukentėjęs jam iš anksčiau buvo skolingas apie 1500 U. P., jog kelis kartus susitikęs prašė grąžinti skolą, tačiau nei pats, nei per kitus asmenis negrasino nukentėjusiajam. Kas skambino nukentėjusiajam ir grasino sužaloti- nežino. Nieko neprašė to padaryti.

Teismas konstatuoja, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad kaltinamasis prievartavo nukentėjusiojo turtą, t.y., jog vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu psichinę prievartą, nuolat skambindamas ar rašydamas SMS žinutes, arba per kitus trečiuosius asmenis perduodamas grasinimus panaudoti fizinį smurtą A. M. atžvilgiu – jį sulaužyti ar pakasti, vertė perduoti 5000 Lt, užmaskuotą kaip tariamą skolą. Kas skambino bei grasino nukentėjusiajam, rašė SMS žinutes – nenustatyta. Šokių žinučių byloje nėra, jų nukentėjęs neišsaugojo.

Teismas negali vadovautis tik nukentėjusiojo parodymais, be to, kuris net ir nenurodė, jog kaltinamasis jam grasino.

Veika, numatyta BK 181 str., padarymą esant tiesioginei tyčiai. Be to, turi būti nustatyti objektyvieji veikos požymiai, t.y., turi būti įrodytas grasinimas arba kitokia psichinė prievarta, reikalavimas prievartauti turtą, t.y., be jokio teisėto pagrindo perduoti jam tam tikrą turtą, suteikti turtinę teisę, arba atleisti nuo tokios pareigos, ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. Nei vieno iš šių objektyviųjų turto prievartavimo veikos požymių teismas kaltinamojo veiksmuose nenustatė, dėl ko jis išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 181 str., 1d,.m požymių ( BPK 3 str., 1d., 1p., 303 str., 5d., 1p. ).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 3 949,59 EUR turtinės žalos dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo tenkinamas, nes ji įrodytas. Dėl kaltinamojo kaltų ir nusikalstamų veiksmų nukentėjęs buvo sužalotas, gydomas, dėl to teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, kurią privalo atlyginti kaltininkas (I tomas, b.l. 128, 129, LR CK 6. 263 str., 2d., 6.283 str., 1d., 6. 280 str., Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 1d., 2p., ir 3p., 15 str., 1d., 8p., 30 str., 1p., 34 str., 1p., ).

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. P., teismas atsižvelgia į jo padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

I. P. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas jauno amžiaus. Baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo metu dirba UAB „AIDAVA“, vadybininku. Dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, kas yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis atleido kaltinamajam ir nepageidavo, jog būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes kaltinamasis suklydo, netinkamai įvertino situaciją. Pasižada laikytis įstatymų, nenusikalsti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 str., ,54 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei bausmės vidurkis. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo asmenybė, nuoširdus prisipažinimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, žalos atlyginimas - teismui duoda pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, o kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl galima taikyti BK 75str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą per teismo nustatytą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms iš savo gyvenamosios vietos.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str., 1d. ir už tai jam paskirti 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., 1d., 2p., 8p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams 6 ( šešiems ) mėnesiams, įpareigojant 9 ( devynis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neišvykti ilgiau kaip 7 paroms už savo gyvenamosios vietos ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime ( sulaikyme ) nuo 2015 11 21 iki 2015 12 03.

2015 12 03 Kauno apygardos teismo nutartimi skirtą I. P. kardomąją priemonę 4000 EUR užstatą ( užstato mokėtojas E. V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ) palikti galioti ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę ir užstatą grąžinti jo mokėtojui.

I. P. iš kaltinimo pagal LR BK 181 str., 1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo I. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 3 949, 59 EUR. turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 72 str., 2d., Marijampolės AVPK saugomą pistoletą „S. S. P232“, Nr.S215606, su pistoleto dėklu - ( I tomas, 77 b.l.)- kaip nusikaltimo įrankį konfiskuoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šluotelę su dėmės pavyzdžiu bei šūvių pėdsakų ėminius, tris šovinių tūteles, saugomas Marijampolės apsk. VPK ( I tomas, 158 b.l.)- sunaikinti.

Esančius byloje ginklo pažymėjimą Nr. 0003217-32004 ir leidimą laikyti ( nešioti) ginklus Nr. 0003217 N1 ( II tomas, 59-63 b.l.)- perduoti Marijampolės AVPK Leidimų sistemai.

Esančias byloje DVD laikmeną ( II tomas, 50-51 b.l.), CD laikmeną ( II tomas, 23-24 b.l)- nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.