- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-452-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01808-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kreditorius
- UAB „Augma“
- Skolininkas
- K. G.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-452-459/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2080-474/2014 pagal kreditoriaus UAB „Augma“ pareiškimą skolininkui K. G. prekybos įmonei dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Augma“ Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl 27439,29 Lt skolos, 399,28 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-12-08 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 209,00 Lt žyminio mokesčio, priteisimo iš skolininko K. G. prekybos įmonės. Kreditorius pareiškimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti, į raginimus nereaguoja.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-08 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui K. G. prekybos įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 27439,29 Lt (7946,97 EUR) skolos sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditoriumi ir darbuotojais, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Nurodė, jog ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, skolininkė gera valia vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Įvertino pareiškimo ir pareikštų reikalavimų turinį, pareiškimo sumą, padarė išvadą, kad kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus prašymo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vien prezumpcija, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kai pareiškimo suma yra didelė, tačiau nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis, jis vertino pareiškimo sumą kaip didelę. Tikina, kad pareiškimo suma apeliantei nėra didelė, apeliantė valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, neturi įsiskolinimų valstybei ir Sodrai. Pažymi, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog apeliantė siekia išvengti galimo jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo įvertinti skolininkės turtinę padėtį bei jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą, tačiau teismas to nepadarė. Teismas tik nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos.
Kreditorė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarties, kuria skolininkei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisinėje valstybėje teisingumas suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pasiekiamas, kai jis gauna tai, dėl ko kreipėsi į teismą, t. y. įvykdžius teismo sprendimą. Taigi pagal Konstituciją taip pat turi būti siekiama užtikrinti teismų sprendimų įvykdymą.
Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galbūt palankaus ieškovui (kreditoriui) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui (skolininkui), todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).
Iš pareiškimo matyti, jog skolininkei reiškiamas piniginis reikalavimas, t. y. būsimo galbūt kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš skolininko. Tokio procesinio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant skolininkei sumažinti turimo turto masės daugiau, nei jo reikia pareiškimo reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.).
Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarties matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 27439,29 Lt (7946,97 EUR).
Kreditorius, pateikdamas pareiškimą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti, į raginimus nereaguoja, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Nurodė, kad jei skolininkės turtas nebus areštuotas, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Kaip minėta, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. (CPK 144 str. 1 d.). Kreditorė nenurodo, kaip skolininkės turto areštas yra susijęs su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu.
Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tenka kreditoriui. Kaip minėta, kreditorius savo prašymą grindė didele pareiškimo suma bei skolininkės vengimu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Didelė ieškinio (pareiškimo) suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Skolininkė, kaip turto savininkė, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį (pareiškimą). Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja šalių nesąžiningumo. Pats kreditorius nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.
Byloje nėra duomenų, kad skolininkė kokiu nors būdu jai priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama vengti galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų ekonomiškumo principo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkė turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė kelias dešimtis kartų viršija kreditoriaus prašomą priteisti įsiskolinimą (b. l. 14-26). Kreditorė nurodo, kad skolininkė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, bet jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus į apeliantės atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, pasisakyti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, tačiau to nepadarė. Priešingai nei kreditorius, skolininkė savo atskirajame skunde išdėstytus argumentus pagrindė ne tik teorinio pobūdžio samprotavimais, bet ir rašytiniais įrodymais, teismų praktika.
Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininkės atžvilgiu, areštuojant jos turtą, lėšas, nepagrįstas kreditoriaus nurodytomis ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį panaikinti.
Kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininkės turto, piniginių lėšų arešto – netenkinti.