- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- 1-282-972/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25312-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teiš
- Nukentėjusysis
- A. L., S. L.
- Kaltinamasis
- Ž. Z.
- Advokatai
- Darius Pocius, Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi-technologu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis Ž. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2021 m. liepos 26 d., apie 21.33 val., Minijos gatvėje, ties Agluonos gatve, Klaipėda, šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja eismo juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, Ž. Z., vairuodamas automobilį „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta, žymiai viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „50“, važiavo apie 98 km/h greičiu (pagal 2021-12-21 ekspertizės aktą Nr. 11-2659 (21)), artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesulėtino važiavimo greičio, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonos spalvos) šviesoforo signalui, nepraleido trečioje eismo juostoje jam iš dešinės važiavusio ir baiginėjančio pravažiuoti kelio ruožą elektrinio paspirtuko, kurį vairavo A. L., ir jį kliudė. Eismo įvykio metu A. L. dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais Ž. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 73.7 p. (geltonas signalas draudžia eismą <...> ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis <...>), 29 p. (jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „STOP“ linija“ ir (ar) „STOP“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją; vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau) bei 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis Ž. Z. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu vairuodamas automobilį jis viršijo leistiną greitį, kaip ir nustatyta eksperto, nors pats vairuodamas greičio nesekė, jam atrodė, jog greičio neviršija. Tai buvo giedras vasaros vakaras, matomumas buvo geras. Važiuodamas Minijos g., pirmoje eismo juostoje, artėdamas prie sankryžos su Agluonos g., kur dvi eismo juostos išsišakoja į keturias, persirikiavo į antrą eismo juostą. Prieš įvažiuodamas į sankryžą, kur susikirtimo plotas pažymėtas geltonai, matė, kad dar degė žalias šviesoforo signalas, viduryje salelės pažiūrėjo į šviesoforą, tada į kelią, pamatė paspirtukininką, paspaudė stabdį ir, norėdamas automobilį nukreipti į kitą pusę, bandydamas išvengti susidūrimo, jo vairą pasuko apie 90 laipsnių kampu. Tada automobilis pradėjo čiuožti, čiuoždamas kliudė ir partrenkė paspirtukininką. Jis nematė, kaip paspirtukininkas įvažiavo į sankryžą, paspirtukininką pamatė, kai šis jau buvo sankryžoje, tuo metu degė geltonas šviesoforo signalas. Sustabdęs automobilį, iššoko pažiūrėti, kas įvyko, ar reikalinga pagalba, pažiūrėjęs suprato, kad reikia skambinti ir kviesti greitąją pagalbą. Grįžo į savo automobilį, pasiėmė telefoną, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tuo metu pribėgo keli žmonės, jie suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Jis norėjo prieiti prie nukentėjusiojo, bet jam žmonės sakė nelįsti, kad jie čia padeda. Tada jis tiesiog laukė, kada į įvykio vietą atvažiuos greitoji pagalba ir policija. Po įvykio jis kreipėsi į tyrėją ir prašė nukentėjusiojo arba jo žmonos telefono numerio, tyrėja jam nurodė nukentėjusiojo elektroninio pašto adresą, tačiau elektroniniu paštu su nukentėjusiuoju susisiekti nepavyko. Tuomet jis dar kartą kreipėsi į tyrėją, ji nurodė nukentėjusiojo advokato telefono numerį, jis paskambino ir pasiūlė pagalbą. Taip pat norėjo pakalbėti su nukentėjusiojo žmona, bet eismo įvykis buvo neseniai įvykęs, todėl advokatas pasakė, kad dar ne laikas, reikia palaukti, kol nurims abi pusės, kreipsis, kai bus pasiruošę. Šiai dienai jis yra atlyginęs nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1 500 Eur. Jis vairuoja nuo 2013–2014 metų, yra buvę eismo įvykių, bet juose nebuvo nukentėjusių asmenų. Negali paaiškinti, kodėl važiavo viršydamas nustatytą greitį, to tiesiog nepajautė. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko, kad viršijo nustatytą greitį ir kilo tokios pasekmės, jam dėl to labai sunku morališkai, atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą S. Z..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertas Linas Andrijauskas parodė, jog jis surašė ekspertizės aktą byloje, tvirtina šio ekspertizės akto išvadas. Iš liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad kai Ž. Z. automobiliu įvažiavo į sankryžą, tai šviesoforas buvo mirksintis žalias arba užsidegęs geltonas, jei degė mirksintis signalas arba užsidegė geltonas, tai Ž. Z. turėjo stabdyti prieš sankryžą, o pamatęs kliūtį sankryžoje, turėjo stabdyti vairuojamą automobilį savo eismo juostoje. Optimaliausias kliūties išvengimo būdas yra stabdymas savo eismo juostoje. Jei Ž. Z. būtų nesukinėjęs vairo, manytina, jog jis būtų išvengęs susidūrimo. Kaltinamasis išvengti įvykio galėjo įvairiausiais būdais, tačiau jis pasirinko patį blogiausią stabdymo būdą – vairo sukimą, todėl susidūrimo neišvengė. Jei Ž. Z. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai paspirtukininkas būtų turėjęs laiko išvažiuoti iš tos kelio pusės, nes būtų įveikęs papildomai 6–7 metrus, taip susidūrimo būtų buvę išvengta. Taigi kaltinamasis pasirinko du blogiausius elgesio variantus – viršijo leistiną greitį ir suko vairą į kairę pusę, jei būtų pasirinkęs tik vieną iš jų, būtų eismo įvykio išvengęs.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad jis paties įvykio tikrai neatsimena, negali nieko pasakyti. Tik žino, kad įvykio dieną po darbo paspirtuku važiavo prie jūros išsimaudyti, po to važiavo namo. Jis visą laiką važiuodavo tuo pačiu keliu. Tąkart važiavo vienas, jo žmona tuo metu su vaikais buvo išvykusi pas savo tėvus. Kiek pamena, niekada nėra važiavęs degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, tas maršrutas jam buvo labai gerai žinomas. Po įvykio jis taip pat nieko neprisimena, tiktai atsimena, kai jį jau paguldė į Palangos reabilitacijos ligoninę nuo 2021 m. gruodžio 28 d. Kiek žino, jis po įvykio pragulėjo ligoninėje komoje 3 mėnesius, kai pabudo iš komos, jau buvo ligoninės slaugos skyriuje, iš slaugos laikotarpio jis taip pat nieko neatsimena. Palangos reabilitacijos ligoninėje jis buvo gydomas iki Velykų, prieš Velykas grįžo į namus pas žmoną ir vaikus. Nuo to laiko gydymo įstaigoje daugiau nebuvo. Namie juo rūpinasi žmona. Iki įvykio jis dirbo pardavėju-konsultantu žūklės prekių parduotuvėje ir labai mylėjo savo darbą, labai tikisi, kad galės grįžti į tą patį drabą, kai pakils iš neįgaliojo vežimėlio. Po šio eismo įvykio jis nebuvo atleistas iš darbo, jam buvo išduotas ir šiuo metu yra tęsiamas nedarbingumas. Šeimą šiuo metu išlaiko žmona, o prieš eismo įvykį jie abu buvo dirbantys, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Šiuo metu gydydamasis namuose jis geria daug įvairaus pobūdžio vaistų, pas jį privačiai 3 kartus per savaitę į namus ateina masažuotojas, daro jam masažus, treniruoja, sako, kad jį pastatys ant kojų per 4 mėn. Artimiausiu metu jam turėtų būti daroma tracheostomos užsiuvimo operacija (po įvykio jam į kvėpavimo takus buvo įvestas tracheostominis vamzdelis, skirtas kvėpavimui), tada jis galės lankyti gydytojų rekomenduojamas vertikalių vonių procedūras. Kitokių operacijų jam neplanuojama atlikti. Nejautė ir nejaučia stipraus fizinio skausmo, nes, kaip minėjo, po įvykio buvo kelis mėnesius komoje, jam buvo leidžiami vaistai, šiuo metu jis irgi vartoja vaistus, kurie padeda nejausti skausmo. Dėl patirtos turtinės žalos daugiau galėtų paaiškinti jo žmona, o dėl neturtinės žalos atlyginimo jis savo reikalavimą palaiko pilna apimtimi. Jis dėl eismo įvykio daug ką prarado, pirmiausia, sveikatą, nebegali dirbti, neteko aktyvaus laiko su savo šeima, artimaisiais, draugais, prarado galimybę lankytis sporto salėje, kur aktyviai sportuodavo, nebegali užsiimti savo pomėgiu – žvejyba, nebegali dalyvauti žūklės varžybose, kuriose anksčiau dalyvaudavo. Priima kaltinamojo atsiprašymą ir jam atleidžia.
Nukentėjusioji S. L. parodė, kad įvykio dieną ji buvo išvykusi pas savo tėvus, ji 2021 m. liepos 26 d. vakarą bandė telefonu susisiekti su savo vyru, bet jis neatsiliepė. Kitos dienos rytą jai paskambino iš vyro darbo ir pranešė, kad vyras neatėjo į darbą, vyro telefonas buvo išjungtas, tada prasidėjo vyro paieškos, ji skambino į ligonines, į policiją. Sužinojo, kad vyras buvo sužalotas eismo įvykio metu ir yra ligoninėje. Vyras buvo paguldytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę komos būklės, šioje ligoninėje gulėjo iki išvežimo į Palangos reabilitacijos ligoninę 2021 m. gruodžio 28 d. Apie tris savaites jis buvo reanimacijoje, gydytojai nieko neprognozavo, prognozės buvo tokios – atsibus arba neatsibus iš komos, reikėjo laukti. Kai būklė stabilizavosi, jis buvo perkeltas į kitą skyrių. Kaip gydytojai jai paaiškino, ryškesni pagerėjimai pasirodė lapkričio mėn. pabaigoje. Vyras buvo perkeltas į slaugos skyrių, ten atgavo sąmonę. Vyrui operacijų nebuvo atlikta, nes nebuvo atvirų lūžių, jam tik reikėjo gulėti stabiliai. Pagrindinė problema buvo kaukolės pamato lūžis ir kraujavimas smegenyse. Kiek ir kaip atsistatys smegenys, neaišku, o lūžiai palaipsniui turėjo sugyti. Vyrui buvo sulaužyti visi dubens kaulai, mentės kaulai, kaukolės, ant jo kūno buvo pilna nubrozdinimų, jis buvo prijungtas prie įvairių vamzdelių, palaikiusių jam gyvybę. Visą laiką ligoninėje vyrui buvo leidžiami vaistai, jie buvo kompensuojami valstybės, į reabilitaciją išvyko su gydytojo rekomendacija ir siuntimu. 85 dienas reabilitacijos taip pat kompensavo valstybė, daugiau reabilitacijos dienų valstybė nekompensuoja. Medikai sakė, kad yra postūmis, vyras kažkiek stiprėja, todėl jie pasirinko toliau tęsti reabilitaciją, bet už savo lėšas, mokėjo už 3 reabilitacijos savaites. Ji susiplanavo atostogas darbe, kad galėtų parsivežti vyrą namo ir pati jį prižiūrėti. Jai rekomendavo po reabilitacijos jį perkelti į slaugą, kadangi jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, bet jis labai norėjo namo. Balandžio 15 d. ji vyrą parsivežė namo. Ji pasiryžusi pati išeiti iš darbo ir slaugyti vyrą namuose, dabar tvarkosi slaugos dokumentus. Bus kreipiamasi dėl darbingumo lygio nustatymo ir rekomenduojama slauga. Medikai negali prognozuoti, kada vyras pakils ir neįgaliojo vežimėlio, pradės vaikščioti, gali ir visą likusį gyvenimą taip likti, kaip dabar yra. Jie rado kinezeterapeutą, kuris ateina 3 kartus per savaitę pas juos į namus ir masažuoja vyrą, jam patys moka, šios išlaidos nekompensuojamos. Šis specialistas suteikė vilties, kad vyras ateityje galės vaikščioti, yra šioks toks progresas. Šiuo metu vyras toliau tęsia tų pačių vaistų vartojimą, vartoja vaistus nuo raumenų spazmų, tai padeda jam sumažinti fizinį skausmą, taip pat nuo širdies ritmo sutrikimo, nuo krešulių susidarymo ir nuo depresijos, nes net nenorėjo gyventi. Mažiausiai pusę metų jis turi vartoti visus vaistus, dėl jų vartojimo konsultuojasi su šeimos gydytoju. Anksčiau vyras mėgo labai aktyvų gyvenimą, nenusėdėdavo vietoje, dirbo, sportavo, leisdavo laiką su vaikais (jie augina du mažamečius vaikus), jiems visiems labai pasikeitė gyvenimas dėl tokios vyro sveikatos būklės, vaikams buvo šokas, kad tiek laiko jų tėčio nebuvo namuose. Yra sutrikusi vyro trumpalaikė atmintis, neaišku, ar ji atsistatys. Artimiausiu metu vyrui planuojama nesudėtinga trachėjos operacija. Vyras šiuo metu gauna nedarbingumo išmokas, tai šeima pragyvena iš šių lėšų ir jos gaunamo darbo užmokesčio (ji dirba socialine darbuotoja BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, uždirba apie 800–900 Eur „į rankas“ per mėnesį). Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ji pirko įvairius vaistus, medicinines priemones sutuoktinio gydymui, išleido 237,95 Eur, šios išlaidos kasdien auga. Patyrė 242,82 Eur išlaidų kurui, nes vykdavo lankyti vyro į Klaipėdos universitetinę ligoninę, į Palangą, pirko vyrui pagerintą maistą už 53,27 Eur, kurį nurodė gydytojas, tai buvo baltyminis maistas, kad augtų raumenys, stiprėtų organizmas. Ieškinyje paminėti 50 Eur už vyro dėvėtus rūbus, kurie buvo sukruvinti įvykio metu ir po to buvo sukarpyti medikų. 400 Eur vertės vyro elektrinis paspirtukas įvykio metu perlūžo pusiau, buvo sugadintas nepataisomai. Patikslintu ieškiniu prašo papildomai atlyginti 1 710 Eur išlaidas, kurias patyrė mokėdami už papildomą reabilitaciją. Prašo priteisti jai ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji visą tą laikotarpį nuo įvykio yra nuolatinėje nežinomybėje, vyro sveikatos būklės medikai prognozuoti negali, ji nežino, ar ta būklė pagerės, visi rūpesčiai dėl šeimos, vaikų reikalų tenka jai vienai. Kai po įvykio liko viena su dviem mažamečiais vaikais, o vyras nurodytos būklės buvo ligoninėje, ji patyrė didelį dvasinį skausmą, ji pati nemokamai kreipėsi į psichologą, kurį jai rekomendavo darbe. Ji privalėjo susiimti dėl vaikų. Taip pat išgyveno, kad negalėjo aplankyti vyro ir rūpintis juo ligoninėse tiek, kiek norėjo, dėl COVID-19 situacijos. Šiuo metu ji nori, kad vyras gyventų pilnavertiškesnį gyvenimą, todėl ji yra pasiryžusi aukotis ir jį slaugyti. Jai sunku atleisti kaltinamajam, gal dar tam reikia laiko. Kaltinamasis atlygino išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti, dėl to pretenzijų jam neturi.
Apklausta kaip liudytoja S. Z. parodė, kad pateikė prašymą atleisti jos sūnų Ž. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Jos sūnus vairuodamas transporto priemonę tikrai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Tiek pats Ž., tiek visa jų šeima išgyvena dėl įvykio. Kadangi jie su sūnumi gyvena kartu, tai mato, kaip sūnus išgyvena. Sūnus kreipėsi į psichologus profesionalios pagalbos, ji irgi padeda jam, kiek gali. Užaugino sūnų ir dukrą, stengėsi išauklėti juos dorais ir sąžiningais, jautriais žmonėmis. Jų šeimoje niekas nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį, jie turi gilias vertybes, stengiasi dorai ir sąžiningai elgtis visur. Sūnus Ž. yra geras ir jautrus, elgiasi sąžiningai, yra bendraujantis, neuždaras. Apie šitą nelaimę jie su sūnumi labai daug kalbėjosi, ir ji mano, kad čia yra didelė pamoka visam gyvenimui visai jų šeimai. Yra buvę tų atvejų, kai turėjo pastabų sūnui dėl jo vairavimo, apie tai jie yra kalbėję su sūnumi. Mano, kad sūnus nėra iš tų žmonių, kurie linkę nusikalsti. Po eismo įvykio sūnus visiškai nebevairuoja transporto priemonės. Ji pati yra dirbanti, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) šalių padalinio vadovė, vadovauja 13 žmonių kolektyvui. Ji darbovietės charakterizuojama teigiamai. Ji pati vairuoja nuo 1996 m. ir Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja. Visada su sūnumi kalba apie taisyklių pažeidimus, o kai sūnus pradėjo mokytis vairuoti, tai jam aiškino, kad tai yra labai atsakingas reikalas. Mano, kad ji yra savo sūnui autoritetas, nes juos sieja glaudus ryšys, jie dalinasi viskuo. Ji buvo pirmas žmogus, kuris sužinojo iš jo apie įvykį. Po įvykio jau kitą dieną sūnus bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, buvo gavę elektroninio pašto adresą, bandė susisiekti, norėjo pasiūlyti pagalbą, nes ji pati yra medikė ir supranta, ką reiškia tokie sužalojimai. Su civiliniu ieškiniu yra susipažinusi ir tikrai stengsis padėti šeimai, kiek tik galės. Turi nukentėjusiojo banko sąskaitos numerį, tai jei reikės, – padės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Liudytojas G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 21.30 val. važiavo Minijos g. nuo Sausio 15-osios g. automobiliu „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo šviesus metas, oro sąlygos buvo geros, matomumas irgi buvo geras. Būdamas ties Sausio 15-osios ir Minijos g. sankryža, pamatė, kad už jo važiuoja raudonos spalvos automobilis „BMW 320“. Šis automobilis buvo už 4 automobilių. Važiuodamas Minijos g., pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip raudonos spalvos automobilis „BMW 320“ manevruodamas persirikiuoja kelis kartus iš pirmos į antrą ir iš antros į pirmą eismo juostas, jo nuomone, toks važiavimas buvo chuliganiškas. Būdamas Minijos g., ties Rūtų g., pirmoje eismo juostoje, pastebėjo, kaip minėtas automobilis dideliu greičiu, maždaug apie 70 km/h, būdamas antroje eismo juostoje, jį aplenkė. Jo paties važiavimo greitis buvo 50 km/h. Raudonos spalvos automobilis „BMW 320“, jį aplenkęs, greitai tolo nuo jo. Iš to sprendžia, kad šio automobilio greitis buvo žymiai didinamas. Šio automobilio vairuotojas galimai tokiu savo važiavimu bandė išprovokuoti jį lenktyniauti. Jis tokiai provokacijai nepasidavė. Didelio automobilių eismo nebuvo. Jis, nekeisdamas važiavimo greičio, persirikiavo iš pirmos juostos į antrą ir važiavo link degalinės „Statoil“. Būdamas apie 200 metrų iki Minijos ir Agluonos g. sankryžos, pastebėjo, kaip mirksi šviesoforo žalios spalvos signalas, kiek kartų jis sumirksėjo, nepamena. Tada iškart atkreipė dėmesį, kad raudonos spalvos automobilis „BMW 320“ vis didindamas greitį tolsta nuo jo ir greit artėja link sankryžos. Jam (liudytojui) iki sankryžos buvo likę apie 50 metrų, kai jis pamatė, kaip iš po minėto automobilio sklinda dūmai. Suprato, kad automobilis staigiai stabdo ir slysta į sankryžą, tačiau nesuprato, dėl ko jis taip staigiai ir smarkiai stabdė. Automobilis „BMW 320“ nesustojo ir slydo į sankryžą skersai, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią. Šiam automobiliui būnant trečioje eismo juostoje, jis pamatė, kaip į orą virš automobilio pakilo žmogaus kūnas, vertėsi kūlversčiais ir nukrito priešais automobilio priekinę dalį ant skiriamosios juostos. Jis (liudytojas) tuo metu sustojo prie šviesoforo, nes jam degė raudonos spalvos signalas, stovėjo pirmas apie kelias sekundes, kol jam užsidegė žalias signalas, tada, pajudėjęs į priekį, sustojo už raudonos spalvos automobilio galinės dalies, už perėjos, ir iškart nubėgo prie partrenkto žmogaus. Pamatė, kad tai buvo vyriškis, jis gulėjo be sąmonės, nejudėjo. Matė, kad visas jo kūnas buvo nubrozdintas ir supjaustytas stiklais, bėgo kraujas. Prie nukentėjusiojo pribėgo kareiviška uniforma vilkėjęs vyriškis, jis padėjo nukentėjusiajam. Taip pat matė, kad prie automobilio priekinio rato yra įstrigęs paspirtuko ratas, kitos paspirtuko dalys mėtėsi autobusų eismo juostoje. Iš to suprato, kad nukentėjusysis važiavo paspirtuku. Kokia kryptimi jis važiavo perėjoje, negali pasakyti. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas pradėjo rinkti įvykio vietoje buvusius daiktus. Jis (liudytojas) jam to daryti neleido. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas, kaip vėliau sužinojo, Ž., jam girdint, pareigūnams pasakė, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonos spalvos šviesoforo signalui (1 t., b. l. 188–189).
Liudytoja L. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 21.30 val. kartu su drauge A. Š. ėjo pasivaikščioti iki perkėlos. Tuo metu buvo šviesus paros metas, oro sąlygos buvo geros. Ė. M. g. nuo Jūrininkų pr., kairiu šaligatviu. Būdama ties Minijos g. 90 namu, išgirdo garsų automobilio padangų cypimą. Pažvelgusi į priekį, pamatė, kad Minijos g., nuo Klaipėdos centro pusės, stabdydamas automobilis „BMW“ slydo iš Minijos ir Agluonos g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos į trečią eismo juostą ir, būdamas ant pėsčiųjų perėjos, kliudė elektriniu paspirtuku trečioje eismo juostoje važiavusį paspirtuką. Elektrinio paspirtuko vairuotojas smūgio metu buvo veidu į skiriamąją eismo juostą. Iš to sprendžia, kad elektriniu paspirtuku važiavęs vyriškis jau baiginėjo pravažiuoti perėją, nes jis važiavo nuo perkėlos pusės. Automobilis „BMW“ elektrinį paspirtuką kartu su jo vairuotoju kliudė priekine dalimi, ties dešine puse. Po smūgio elektrinio paspirtuko vairuotojas pakilo į viršų, koks tai buvo aukštis, tiksliai įvertinti negali, maždaug sulig šviesoforu skiriamojoje juostoje. Jam būnant tame aukštyje, matė, kad automobiliams važiuoti Minijos g. degė raudonas šviesoforo signalas. Šalia šio šviesoforo buvo vyresnio amžiaus moteris, o ji (liudytoja) išsigando ir užsimerkė, nes bijojo žiūrėti, kas bus toliau. Būdama užsimerkusi, išgirdo senyvos moters klyksmą, klykė ta pati moteris, stovėjusi skiriamojoje juostoje, šalia šviesoforo, ji šaukė: „ką tu padarei, užmušei žmogų!“. Mano, ji tai šaukė automobilio „BMW“ vairuotojui. Atsimerkusi ji skambino į pagalbos centrą. Po pokalbio pastebėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies už perėjos guli elektrinio paspirtuko vairuotojas, jį užstojo sustojęs šviesios spalvos automobilis, kad nepervažiuotų kiti automobiliai. Už gulinčio vyriškio stovėjo sudaužytas raudonos spalvos „BMW“ automobilis, buvo sudaužytas jo priekinis langas. Ties automobilio priekiniu dešiniu ratu buvo užstrigusi lūžusi elektrinio paspirtuko dalis, kita dalis mėtėsi važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje. Taip pat įvykio vietoje matė nukritusį paspirtuko vairuotojo batą, jis gulėjo pirmoje eismo juostoje. Iš automobilio „BMW“ išlipo vaikinas, jis buvo išsigandęs, blaškėsi po įvykio vietą ir kalbėjo telefonu. Priėjusi arti gulinčio vyriškio, pamatė, kad jis guli ant kairio šono, jis buvo be sąmonės, matė, kad kvėpuoja. Išorinių sužalojimų nepastebėjo. Prie jo prisirinko daug pašalinių žmonių, vienas vyriškis, jos nuomone, turėdamas medicininės patirties, suteikė pirmąją pagalbą. Po įvykio už raudonos spalvos automobilio „BMW“ sustojo kitas automobilis „BMW“, kurį vairavo jaunas vaikinas. Šis vaikinas priėjo prie gulinčio vyriškio ir padėjo kitam vyriškiui pasirūpinti gulinčiuoju. Ji nematė, kaip ir iš kur važiavo vyriškis elektriniu paspirtuku. Ji pirmą kartą pamatė elektrinį paspirtuką tik eismo įvykio (smūgio) metu (1 t., b. l. 194–195).
Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 21.30 val. kartu su draugu E. P. atvažiavo automobiliu „Volvo“ į degalinę „Circle K“, esančią Minijos g. Automobilį vairavo E. Išvažiavę iš degalinės, įvažiavo į Minijos g. ir važiavo link Klaipėdos miesto centro. Minijos g. važiavo trečia eismo juosta. Važiuojant pastebėjo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra kažkas įvykę. Gatvės, su kuria kertasi Minijos g., pavadinimo nepamena. Toje sankryžoje, priešingoje automobilių važiavimo kryptyje buvo susirinkęs žmonių būrys. Priartėjęs prie sankryžos, pamatė, kad už perėjos, trečioje eismo juostoje, Jūrininkų pr. kryptimi, stovi raudonos spalvos automobilis „BMW“ su išdaužtu priekiniu langu. Po šio automobilio priekiniu bamperiu gulėjo ryškiai žalios spalvos elektrinio paspirtuko rėmas. Apie 5 metrus prieš šį automobilį toje pačioje eismo juostoje gulėjo vyriškis. Jis (liudytojas) suvokė, kad įvyko eismo įvykis. E. sankryžoje pasuko link kelto ir, sustojęs kelkraštyje, leido jam (liudytojui) išlipti iš automobilio. Jis, pasiėmęs savo kuprinę, nubėgo iki gulinčio vyriškio. Priėjęs prie gulinčio vyriškio, paklausė, ar kas iš susirinkusių žmonių iškvietė medikus. Raudonos spalvos automobilio „BMW“ vairuotojas teigė, kad jis apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Tada pamatė, kad gulintis vyriškis yra be sąmonės, patikrino jo akis, akių vyzdžiai žiūrėjo į viršų, patikrino, ar nėra užkritę kvėpavimo takai. Asmuo nekvėpavo, tada jis nykščių pagalba išstūmė į priekį apatinio žandikaulio dalį, taip suteikdamas galimybę vyriškiui kvėpuoti. Po tokio jo veiksmo vyriškis dukart giliai įkvėpė ir po to pradėjo paviršutiniškai ir dažnai kvėpuoti. Patikrino vyriškio pulsą, apžiūrėjo, ar nėra masyvių kraujavimo vietų. Pulsas buvo silpnas ir dažnas, kraujavimo nepastebėjo, matė tik nubrozdinimus nugaros srityje. Tada į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, vyriškis pradėjo springti, kosėti. Pareigūnams leidus, nupjovė kuprinės, kuri buvo uždėta ant nugaros, petnešą, kad vyriškis galėtų lengviau kvėpuoti. Pakėlė į viršų jo galvą tik tiek, kad būtų galimybė po ja pakišti savo ranką. Tai padarė dėl to, kad vyriškiui būtų lengviau kvėpuoti ir iš burnos išbėgtų skysčiai. Tada pamatė, kad vyriškiui iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas, taip pat pamatė, kad jo pilvas pučiasi, iš to suprato, kad galimai yra vidinis kraujavimas pilvo srityje. Iki kol atvykę medikai išvežė į ligoninę, vyriškis sąmonės nebuvo atgavęs. Visus šiuos veiksmus atliko žinodamas, ką daro, nes yra kariuomenėje baigęs pirmosios medicinos pagalbos mokymus ir turi sertifikatą (2 t., b. l. 3–4).
Liudytojas Š. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 21.30 val. vienas važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numerio ženklas LVI 287, Minijos g. link Jūrininkų pr. antra eismo juosta. Tuo metu buvo šviesus paros metas, matomumas ir oro sąlygos buvo geros. Eismas Minijos g. nebuvo intensyvus, važiavo tik keli automobiliai. Važiuodamas link Minijos ir Agluonos g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir likus iki jos apie 70 metrų, pamatė, kad sankryžoje, trečioje eismo juostoje, už perėjos stovi automobilis „BMW“, už šio automobilio stovėjo raudonos spalvos automobilis „BMW“ priekine dalimi į Jūrininkų pr. Šalia raudonos spalvos automobilio „BMW“ antroje eismo juostoje gulėjo žmogus. Raudonos spalvos automobilis „BMW“ buvo apgadintas, išdaužtas priekinis stiklas ir sulankstyta stogo konstrukcija. Prie automobilio „BMW“ priekinio dešinės pusės rato buvo elektrinio paspirtuko nuolauža (dalis), kita nuolauža (dalis) mėtėsi pirmoje eismo juostoje. Prie raudonos spalvos automobilio „BMW“ vaikščiojo vyriškis, kaip suprato, vairuotojas. Prie gulinčio vyriškio buvo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, jo vardo nežino, jis suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Suprato, kad automobilis „BMW“ kliudė paspirtuku važiavusį vyriškį. Jis (liudytojas) priėjo pagelbėti jam iš matymo pažįstamam vyriškiui suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Matė, kad nukentėjusysis buvo be sąmonės, pastebėjo išorinius jo sužalojimus, ant jo nugaros buvo kraujosruvos, bėgo kraujas iš burnos ir nosies, kvėpavimas buvo sulėtėjęs, pulsas buvo padažnėjęs. Pirmoji pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama iki tol, kol atvyko medikai. Atvykę medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėm įvyko eismo įvykis, nes nematė (2 t., b. l. 9–10).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais (fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos) matyti, kad eismo įvykis įvyko Klaipėdos mieste, Minijos ir Agluonos g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Eismo įvykis įvyko transporto priemonei „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Minijos g. nuo Sausio 15-osios g. link Baltijos pr. antra eismo juosta, jai įvažiavus į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrus su elektriniu paspirtuku pėsčiųjų perėjoje už sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, kuris galimai važiavo per pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui. Automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo sustojo Minijos g. trečioje eismo juosto, priekine dalimi link Baltijos pr., nuo priekinės ašies iki dešinio kelkraščio 1,50 m, nuo galinės – 1,63 m atstumu. Nuo galinės ašies iki pėsčiųjų perėjos yra 10,16 m atstumas. Sankryžoje matomas automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo kelias, jis iš antros eismo juostos pereina į trečiąją eismo juostą. Bendras stabdymo kelias – 42,7 m (1 t., b. l. 15–34).
Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, užfiksuota, kad Minijos g. kryptimi artėjant link sankryžos su Varnėnų ir Agluonos g. bei už šios sankryžos didžiausias leidžiamas važiavimo greitis yra 50 km/h, užfiksuotas atstumas, kuriuo automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo prieš eismo įvykį kryptimi Minijos g., prieš sankryžą su Agluonos ir Varnėnų g. yra „STOP“ linija (1 t., b. l. 96–98).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas elektrinis paspirtukas „E.TWOW“, užfiksuoti jo apgadinimai (1 t., b. l. 41–43). Paspirtuko būklė, apgadinimai užfiksuoti ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 38–40).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo apgadinimai (1 t., b. l. 50–54). Automobilio būklė, apgadinimai užfiksuoti ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 35–37).
Iš UAB „Gatvių apšvietimas“ pranešimo matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. įvykio metu šviesoforas buvo techniškai tvarkingas ir veikė be priekaištų (1 t., b. l. 128).
Iš 2021 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-2659 (21) išvados matyti, kad: 1. Tikėtina, kad A. L. vairuojamas paspirtukas iki susidūrimo vietos važiavo ne mažesniu kaip 13,3–14,0 km/h greičiu. 2. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas Ž. Z. prieš stabdymą važiavo apie 98 km/h greičiu. 3. Tikėtina, kad automobilis „BMW 320“, būdamas trečioje eismo juostoje, priekine dalimi atsitrenkė į paspirtuko kairį šoną, kur dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį (KET 1.14 p.), apie 9,3 m atstumu ir nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 27,9–29,7 m atstumu nuo automobilio stabdymo pėdsakų pradžios. 4. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas Ž. Z. reagavo stabdyti būdamas apie 5,5 m atstumu iki savo judėjimo kryptimi esančios „STOP“ linijos. 5. Nuo to momento, kai automobilio „BMW 320“ vairuotojas sureagavo stabdymu į atsiradusią kliūtį, iki susidūrimo su paspirtuku praėjo apie 2,40–2,51 s. 7. Jeigu automobilio „BMW 320“ vairuotojas būtų važiavęs maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir nebūtų stabdęs vairuojamos transporto priemonės, tai paspirtuko vairuotojas nuo susidūrimo vietos, važiuodamas 13,3–14,0 km/h greičiu, papildomai nuvažiuotų 6,1–7,4 m atstumą. 8. Jeigu automobilio „BMW 320“ vairuotojas būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir būtų stabdęs reagavęs ten pat, kur ir įvykio metu, tai būtų sustojęs, neprivažiavęs 31,6–33,4 m atstumu iki susidūrimo su paspirtuku vietos. 9. Iš tyrimui pateiktų duomenų negalima susieti matematiniu funkciniu ryšiu šviesoforų signalų veikimo ir eismo dalyvių judėjimo. Eismo įvykio liudytojų nurodomoje situacijoje paspirtuko vairuotojas A. L. įvažiavo į važiuojamąją dalį jo atžvilgiu buvusio geltono šviesoforo signalo pabaigos fazėje arba raudono šviesoforo signalo pradžios fazėje. 10. Automobilio „BMW 320“ vairuotojo Ž. Z. veiksmai, – važiuodamas apie 98 km/h greičiu, važiavo viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl to susidariusioje eismo situacijoje prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir partrenkė skersai kelio važiavusį paspirtuką ir jo vairuotoją, – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio liudytojų nurodomoje situacijoje paspirtuko vairuotojo A. L. veiksmai, – reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį jo atžvilgiu degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui bei sudarė kliūtį automobiliui „BMW 320“, – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 11. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas Ž. Z., važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Paspirtuko vairuotojas A. L., neįvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį jo atžvilgiu degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio (1 t., b. l. 99–108).
Iš 2021 m. spalio 13 d. – spalio 22 d. specialisto išvados Nr. G 1325/2021(04) matyti, kad A. L. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais, patvirtintas specialiais tyrimais, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio krumplio lūžis dešinėje, daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai, dešinės mentės lūžis, nubrozdinimai veide, kairiame petyje, nugaroje, priekiniame blauzdų paviršiuje, abiejuose dilbiuose padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Spendžiant iš nukentėjusiojo kūne rastų sužalojimų ir užduotyje pateiktų įvykio aplinkybių, A. L. pagrindinį trauminį kontaktą patyrė iš kairės pusės. Tai patvirtina nukentėjusiajam diagnozuoti daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai kairiame petyje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais požymiais, patvirtinto specialiais tyrimais. A. L. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2021 m. liepos 26 d. 22.01 val. paimtas kraujas etilo alkoholio nustatymui, tyrimo rezultatas – 0,00 promilių (1 t., b. l. 136–137).
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. Z. 2021 m. liepos 26 d., apie 21.33 val., Minijos gatvėje, ties Agluonos gatve, Klaipėda, šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja eismo juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 73.7 p. (geltonas signalas draudžia eismą <...> ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis <...>), 29 p. (jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „STOP“ linija“ ir (ar) „STOP“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją; vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau) bei 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta A. L. sveikata. Ž. Z. padarytas Kelių eismo taisyklių 127 p. pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, jis buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino savo ekspertizės akto išvadas, nurodydamas, kad jei Ž. Z. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, kai nustatyta, kad jis važiavo apie 98 km/h greičiu, tai paspirtukininkas būtų turėjęs laiko išvažiuoti iš tos kelio pusės, nes būtų įveikęs papildomai 6–7 metrus, taip susidūrimo būtų buvę išvengta; kaltinamasis pasirinko du blogiausius elgesio variantus – viršijo maksimalų leistiną greitį ir suko vairą į kairę pusę, jei būtų pasirinkęs tik vieną iš jų, būtų eismo įvykio išvengęs. Todėl tokia kaltinamojo Ž. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
S. Z. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį Ž. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su ar be užstato. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jie kartu gyvena, jų tarpusavio santykiai yra artimi, ji žino, kuo jos sūnus yra kaltinamas. Tiek pats Ž., tiek visa jų šeima labai išgyvena dėl įvykio. Sūnų charakterizuoja kaip dorą, jautrų, sąžiningą, patikimą, nelinkusį nusikalsti. Ž. Z. anksčiau nebuvo sukėlęs eismo įvykių, kuriuose būtų buvę nukentėjusiųjų. Apie šitą nelaimę jie su sūnumi labai daug kalbėjosi, mano, kad taip įvyko dėl sūnaus nepatyrimo, jauno amžiaus ir tai yra didelė ir skaudi pamoka tiek sūnui, tiek ir visai jų šeimai. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Baltijos šalių padalinio vadove, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ji neteista, nebausta administracine tvarka, nors jau daug metų vairuoja, Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja. Mano, kad ji yra savo sūnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką, jis klauso jos patarimų.
Ž. Z. patvirtino, kad S. Z. yra jo mama, jie kartu gyvena, jų santykiai yra artimi, mama daro jam teigiamą įtaką.
Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotoja S. Z. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką Ž. Z.. Be to, byloje nustatyta, kad Ž. Z. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, jis buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis priėmė jo atsiprašymą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad Ž. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį Ž. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos S. Z. atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. Z. anksčiau baustas administracine tvarka būtent už nustatyto greičio viršijimą miesto ribose, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, padarytas nusikaltimas taip pat susijęs su nustatyto greičio viršijimu, leistinas greitis buvo viršytas kone dvigubai, dėl šio KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, jis buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Įvertinus aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam Ž. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusysis A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl iš viso 984,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 95–101), pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Prašo žalos atlyginimą priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo apdraustas kaltinamojo eismo įvykio metu vairuotas automobilis „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Minėta draudimo bendrovė šiai dienai jokios žalos nukentėjusiajam nėra atlyginusi. Civilinė atsakovė atsiliepime (2 t., b. l. 144–147) nurodė sutinkanti atlyginti 930,77 Eur turtinę žalą, nesutinkanti tik su 53,27 Eur suma, kuri, kaip nurodoma, buvo išleista pagerinto maisto pirkimui gydymo metu, nes ligoninėje maitinimas pacientams yra pilnai užtikrinamas, todėl išlaidos papildomam maistui priežastiniu ryšiu su įvykiu nesusijusios. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad pirko vyrui pagerintą maistą už 53,27 Eur, kurį nurodė gydytojas, tai buvo baltyminis maistas, kad augtų raumenys, stiprėtų organizmas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatos būklę, pateikti tai patvirtinantys kvitai, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai priteistina 984,04 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinė atsakovė pažymėjo, jog nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pagrįstas, atitinka teismų praktiką, tačiau su sąlyga, jeigu išnagrinėjus bylą, nebus nustatyta paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Kadangi teismas nenustatė didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo, kuris priežastiniu ryšiu būtų susijęs su eismo įvykiu, taipogi įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus eismo įvykio metu, jo sveikatos būklę šiuo metu ir tolimesnes perspektyvas, nėra teisinio pagrindo mažinti nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai priteistina 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji S. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 710 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 95–101, 152–153). Civilinė atsakovė atsiliepime nurodė, kad 1 710 Eur išlaidos, kurios patirtos sumokant už papildomą A. L. reabilitaciją, iš esmės yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad S. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog 85 dienas reabilitacijos kompensavo valstybė, daugiau reabilitacijos dienų valstybė nekompensuoja, o medikai sakė, kad yra postūmis, vyras kažkiek stiprėja, todėl jie pasirinko toliau tęsti reabilitaciją, bet už savo lėšas, mokėjo už 3 reabilitacijos savaites, pateikti tai patvirtinantys dokumentai, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios S. L. naudai priteistina 1 710 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinė atsakovė atsiliepime nurodė sutinkanti, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė ir mažintina iki 2 000 Eur. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad S. L. ir nukentėjusysis A. L. yra sutuoktiniai, yra kartu 17 metų, šeimoje augina du mažamečius vaikus. Eismo įvykis įvyko 2021 m. liepos 26 d., nuo tos dienos iki 2022 m. balandžio 15 d. A. L. nepertraukiamai laiką leido gydymo įstaigose, jis po įvykio paniro į komą ir tokios būklės išbuvo kelis mėnesius, vėliau buvo perkeltas į ligoninės slaugos skyrių, po to sekė reabilitacinis gydymas. Vyrui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais požymiais. Šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl nuolatinės jo slaugos nustatymo. Iki šio eismo įvykio nukentėjusysis gyveno pilnavertį ir aktyvų gyvenimą, dirbo, dabar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Todėl neabejotina, kad po šio įvykio visiškai pasikeitė ir S. L. gyvenimas, visi rūpesčiai dėl šeimos, vyro, vaikų reikalų tenka jai vienai. Ji slaugo savo vyrą namuose, yra pasiryžusi pati išeiti iš darbo ir slaugyti savo vyrą, jei neišeis to suderinti su darbu. Neabejotina, kad S. L. išgyvena didelį dvasinį skausmą dėl šitokios jos vyro sveikatos būklės, visos šeimos situacijos, yra nežinomybėje dėl ateities perspektyvų, nes vyro sveikatos būklės medikai prognozuoti negali, ji nežino, ar ta būklė pagerės, tai priklausys nuo to, kiek atsistatys smegenys. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad S. L. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos DVD-R (4 vnt.) ir CD-R (1 vnt.), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą Ž. Z. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai S. Z., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Ž. Z. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti Ž. Z., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam Ž. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai priteisti 984,04 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteisti 1 710 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas DVD-R (4 vnt.) ir CD-R (1 vnt.), esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.