Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui T. S., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei A. Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. L. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-06-16 nutarimo, kuriuo G. L. buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-09 Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) poskyrio vedėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl G. L. padarytų pažeidimų, numatytų LR ATPK 171³ str. 1 d., kadangi Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), kurios nare buvo G. L., 2010-02-04 posėdyje nustačiusi, kad UAB „P. Dussmann UAB“ pasiūlyme nepateikė pažymėjimų, nurodytų pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, tinkamai patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą bei už pasiūlymą atsakingo asmens pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, nusprendė – pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad 2 lentelėje nustatyti reikalavimai ir jų atitikimą pagrindžiantys dokumentai yra kvalifikaciniai reikalavimai bei kvalifikacinių reikalavimų atitikimą įrodantys dokumentai, ir į tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas reikalavimas – pasiūlyme pateikti įgaliojimą pasirašyti pasiūlymą elektroniniu parašu, G. L., būdama Komisijos nare ir balsuodama už neteisėto sprendimo priėmimą (2010-02-04 protokolas Nr. 5), neužtikrino Taisyklių 49 punkto nuostatų, kad „tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nustatyta tvarka“, laikymosi ir pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Tuo G. L., būdama Komisijos nare ir balsuodama už neteisėto sprendimo priėmimą, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo, vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes tiekėjo UAB „P. Dussmann UAB“ pasiūlymo kaina 22,3 procento mažesnė už tiekėjo UAB „Smulkus urmas“, pripažinto laimėtoju, pasiūlytą kainą.

Savo reikalavimus G. L. pagrindė tuo, kad Vertinimas nėra savarankiškas individualus teisės aktas, todėl laikytinas ginčo nutarimo dalimi. G. L. paaiškino, kad reikalavimas dėl taros yra ne reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai, o techninės specifikacijos dalis, apibūdinanti pirkimo objektą – maitinimo paslaugą, todėl būtina žiūrėti į reikalavimo esmę, o ne į formalią reikalavimo vietą Konkurso sąlygose, juolab, kad tiekėjai jokių pretenzijų dėl Konkurso sąlygų neaiškumo nepareiškė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad pasiūlymas konkursui turi būti teikiamas lietuvių kalba, o papildomas dokumentų vertimų teikimas laikytinas esminiu paraiškos pakeitimu, kuris yra draudžiamas atlikti suėjus dokumentų pateikimo terminui.

G. L. pabrėžė, kad reikalavimai tarai yra reikalavimai pirkimo objektą sudarančiai paslaugai, o ne kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui, todėl ji neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 str. 5 d. nuostatomis, o pagrįstai vadovavosi Įstatymo 39 str. 1 d. ir 2 d. 2 p. nuostatomis. Jeigu G. L. būtų leidusi pateikti tinkamus tiekėjo pažymėjimų vertimus į lietuvių kalbą, tai būtų ne kas kita, kaip leidimas pateikti dokumentus, kurie galėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu, bet nebuvo pateikti.

G. L. pabrėžė, kad jos sprendimai ginčo atveju yra racionalūs, priimti, tinkamai taikant tai reglamentuojančias teisės normas.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad G. L. privalėjo suteikti UAB „P. Dussmann UAB“ galimybę pateikti dokumentus lietuvių kalba, kad UAB „P. Dussmann UAB“ neprivalėjo pateikti įgaliojimo, patvirtinančio, kas pasirašė pasiūlymą Konkursui.

Įstatymo 32 str. 5 d. nustatyta, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus 2009-09-18 įsakymu Nr. V-50 patvirtinto VšĮ Sapiegos ligoninės viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 49 p. nustatyta, kad Supaprastintų pirkimų atveju perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra patikimas, kvalifikuotas ir pajėgus įvykdyti būsimos pirkimo sutarties sąlygas. Tiekėjų kvalifikacija gali būti netikrinama, kai pirkimas yra vykdomas neskelbiamų supaprastintų derybų būdu arba kai yra vykdomas mažos vertės pirkimas. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, vadovaujamasi Įstatymo 32-38 straipsnių nustatyta tvarka, išskyrus Įstatymo 33 str. 1 d. reikalavimą, kuris tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, nepriklausomai nuo pasirinkto supaprastinto pirkimo būdo, yra neprivalomas. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo tvarka nurodomi pirkimo dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

G. L. veika pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. yra kvalifikuota pagrįstai, tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, administracinė nuobauda jai yra paskirta teisėtai.

Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra nurodyti pirkimo dokumentų 3.1 punkto 1 lentelėje, reikalavimai pasiūlymų kalbai yra nustatyti pirkimo dokumentų 5.9 punkte, t.y., kad paslaugos teikėjo pasiūlymas ir kita korespondencija turi būti pateikti lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita, nei reikalaujama, kalba, turi būti pateiktas tinkamai patvirtintas vertimas į reikalaujama kalbą.

Teismas daro išvadą, kad G. L. argumentas, jog reikalavimas dėl taros yra ne reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai, o techninės specifikacijos dalis, apibūdinanti pirkimo objektą – maitinimo paslaugą, todėl, šiuo atveju, netaikytina prievolė prašyti šiuos duomenis patikslinti, yra nepagrįstas, kadangi Įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi, vadovaujantis Įstatymo 35-37 str. nuostatomis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti Įstatymo 33-37 str.: tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, teisė verstis ūkine veikla, ekonominis ir finansinis bei techninis pajėgumai, sąlygos, draudžiančios ar ribojančios dalyvavimą konkurse. Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi.

Teismas daro išvadą, kad kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas yra skirtas netikslumų ir atsitiktinių klaidų taisymui tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama. Tiekėjams turi būti sudarytos galimybės patikslinti informaciją apie kvalifikaciją. Tais atvejais, kai tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją iš viso nepateikė, o pasiūlymų pateikimo terminai pasibaigė, toks tiekėjas neįgyja kvalifikacinių duomenų tikslinimo teisės, nes, priešingu atveju, jam būtų leista pateikti šią informaciją po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tokiais atvejais tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t.y. teismas daro išvadą, kad, viena vertus, reikalavimas pateikti taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų ar atitinkamų užsienio šalių higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas yra tiekėjo kvalifikaciją apibūdinantys reikalavimai, antra vertus, tai, kad iš pradžių nebuvo pateikti minėtų pažymėjimų vertimai lietuvių kalbą, nereiškia, kad tiekėjas iš viso nepateikė įrodymų apie kvalifikaciją ar jo kvalifikacija šiuo atveju nebuvo pakankama, todėl pirkėjas turėjo šia kvalifikacija įsitikinti, prašydamas pateikti tinkamus vertimus į lietuvių kalbą. Remiantis Įstatymo 32 str. 6 d., perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, tačiau, ginčo atveju, UAB „P. Dussmann UAB“ kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o pirkėjas prašymo kandidatui patikslinti pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją nepateikė.

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad elektroninis parašas yra duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti, o 5 d. nustatyta, kad saugus elektroninis parašas yra elektroninis parašas, kuris atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; 2) leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad UAB „P. Dussmann UAB“ pateiktuose pirkimo dokumentuose pasirašė bendrovės Plėtros direktorius D. Č., t.y. tiekėjo UAB „P. Dussmann UAB“ atstovo elektroninis parašas su jį identifikuojančiais požymiais (vardu, pavarde, pareigomis) atitinka Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo reikalavimus, todėl G. L. argumentas, kad nebuvo pateiktas elektroniniu parašu pasirašiusio atstovo įgaliojimas ir tai yra pagrindas atmesti UAB „P. Dussmann UAB“, dalyvaujant Konkurse, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pirkimo dokumentų 9.6 p. nustatyta, jog Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu: paslaugos teikėjas pasiūlymą pateikė ne CVP IS priemonėmis (9.6.1p.); paslaugos teikėjas neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų (9.6.2 p.); paslaugos teikėjas savo pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepatikslino jų CVP IS priemonėmis (9.6.3p.); pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (paslaugos teikėjo pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas ar pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir pan.) (9.6.4 p.), todėl teismas daro išvadą, kad G. L. Konkurse dalyvavusio UAB „P. Dussmann UAB“ atžvilgiu veikė formaliai, paviršutiniškai vertindama ginčo aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo dalykas yra nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, teisėtumas, todėl šiose bylose kitų aktų, kurių pagrindu yra priimami nutarimai, panaikinimo klausimai nenagrinėjami, t.y. šioje byloje G. L. nurodytas Tarnybos 2010-04-02 raštas Nr. 4S-1215 ,,Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo“ yra laikytinas vienu iš G. L. kaltės įrodymų, atspindinčių Tarnybos poziciją, ir yra vertinamas visų kitų įrodymų kontekste.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertinus viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad G. L., būdama Komisijos nare bei priimdama sprendimą atmesti UAB „P. Dussmann UAB“ pasiūlymą, veikė nepagrįstai, netinkamai taikydama tai reglamentuojančias teisės normas, todėl administracinė nuobauda G. L. už pažeidimus, numatytus LR ATPK 171³ str. 1 d., yra paskirta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-06-16 nutarimą, skiriant G. L. administracinę nuobaudą – 1000 litų dydžio baudą už pažeidimus, numatytus LR ATPK 171³ str. 1 d., palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 d. gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.