- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- AS-822-557-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties G. V. administracinėje byloje pagal G. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
G. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. rugpjūčio 27 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. 16 ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos sustabdymo aktas Nr. 13 panaikinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonės – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 13 galiojimo sustabdymo – taikymo.
II.
2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 panaikinimo atsisakė priimti, pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III.
Teisme gautas G. V. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog skundžiamas savavališkos statybos aktas yra administravimo subjekto aktas ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnyje yra reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, apskrities viršininkas yra įpareigotas per vieną mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priimti vieną iš įstatyme numatytų sprendimų, tame tarpe sprendimą pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę.
Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, akivaizdu, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne tik 2008 m. rugpjūčio 13 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 13, bet ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos aktas Nr. 16. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 panaikinimo, naikintina.
Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 galiojimą bei 2008 m. rugpjūčio 13 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 13.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu.
Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamų aktų galiojimo laikino sustabdymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5-230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Tenkinti prašymą dėl laikinosios reikalavimo apsaugos priemonės – 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 laikino sustabdymo nėra teisinio pagrindo, kol neišspręstas skundo priėmimo dėl šio akto teisėtumo klausimas pirmosios instancijos teisme.
Prašymą dėl statybos sustabdymo akto Nr. 13 galiojimo sustabdymo pareiškėjas grindžia tuo, kad šio akto galiojimas turėtų būti sustabdomas, sustabdžius savavališkos statybos aktą Nr. 16. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadas, kad nesustabdžius 2008 m. rugpjūčio 13 d. statybos sustabdymo akto Nr. 13 galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.
Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 naikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu, 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
G. V. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti G. V. skundą dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 16 panaikinimo, panaikinti, ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.