- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-231-524/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- L.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio
- Trečiasis asmuo
- V. Ž., I. Ž., D. U.-V., akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ąžuolyno valda“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. Š., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tretieji asmenys V. Ž., I. Ž., D. U.-V., akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ąžuolyno valda“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokinio turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. Š. ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą vaikui, padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažinti turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priteistiną nekilnojamąjį turtą – 0,1283 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priteistiną turtą ? 0,1283 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukters. Pažymėjo, kad įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atiteks atsakovui, o ieškovei turėtų būti sumokėta skola, patirta neturtinė žala, padengtas išlaikymo įsiskolinimas ir bylinėjimosi išlaidos, todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą areštavo šį žemės sklypą. Nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu daro žalą jų nepilnametei dukrai, atsakovas gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistiname bute, ieškovė buvo priversta išsikelti iš savo buto, nors norėtų jame gyventi ir jį prižiūrėti, todėl įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukters.
Šalies argumentai
Atsakovas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukters. Nurodo, kad ginčo butas įgytas santuokos metu, todėl galioja prezumpcija, jog jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog vaiku turi rūpintis abu tėvai, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ieškovo ir vaiko interesus. Pažymi, kad įpareigojus atsakovą gyventi skyrium pažeidžiamas ekonomiškumo principas, nes atsakovas patirs didelių finansinių nuostolių, bus sutrikdytas įprastas jo gyvenimas, be to, nekyla realios grėsmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio ir azartinių lošimų, jo elgesys yra neprognozuojamas, todėl nepilnametis vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Teismas, priėmęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 str. numatytų laiknųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti sutuoktinio ir vaiko interesų apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą (LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, nesiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, nes nebuvo konstatuota, kad atsakovas prieš vaiką ar ieškovę vartoja fizinę ar kitokią prievartą, ir dėl tokių jo veikmų kyla reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo išdėstytas aplinkybes, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi ? gali nukentėti nepilnamečio vaiko ir ieškovės teisės bei teisėti interesai. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra neprognozuojamo elgesio, priklausomas nuo alkoholio ir azartinių žaidimų, prieš ją smurtauja, vaikas jo bijo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nereikalavo pateikti jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir kaip nurodo pati ieškovė, ji su vaiku šiuo metu ginčo bute negyvena (b. l. 29). Apeliacinės instancijos teisme savo prašymo dalį dėl įpareigojimo gyventi skyrium ieškovė grindė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymomis dėl psichologinės pagalbos ieškovei ir nepilnametei dukrai suteikimo (b. l. 70?71), tačiau matyti, kad psichologo konsultacijos nepilnametei dukrai teiktos dėl tėvų skyrybų sukeltos emocinės įtampos ir jau po patikslinto ieškinio pateikimo (b. l. 4). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai labai įtempti, sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, tačiau jokių įrodymų, jog atsakovas vartoja fizinę ar kitokią prievartą, nepateikta.
Ar yra būtinybė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti žodinio teismo posėdžio metu ir tik įvertinęs ir nustatęs realią grėsmę nepilnamečio vaiko ar kito sutuoktinio interesams, konkrečius faktus, kurie pagrįsti įstatymų leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 176?220 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagal pateiktus įrodymus prašymo dalies dėl įpareigojimo gyventi skyrium negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl priimtos teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo gyventi skyrium naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria atsakovas R. Š. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukters, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.