Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. ir atsakovo I. T. (I. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. P., I. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. T. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas nuo 2017-11-10 dirba vairuotoju Estijoje, todėl 2018-01-11 sudarė įgaliojimą reg. Nr. 6-124VZ (toliau – ir įgaliojimas), kurio pagrindu įgaliojo atsakovą V. P. (toliau – ir atsakovas1): tvarkyti ir valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas arba turtas); parengti, atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto detalųjį planą, pakeisti turto tikslinę naudojimo paskirtį; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Paaiškino, jog ieškovas ir atsakovas1 susitarė, kad pakeitus turto tikslinę paskirtį, t. y. iš tikslinės žemės ūkio paskirties į tikslinės komercinės paskirties sklypą, turtą bus galima parduoti už 99 000 Eur sumą, kadangi turtas yra strategiškai patogioje vietoje ir gali būti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti. Todėl 2018-02-26 praėjus mažiau nei mėnesiui po įgaliojimo sudarymo, internetinėje svetainėje www.aruodas.lt buvo patalpintas išsamus skelbimas, kad yra parduodamas komercinės paskirties turtas už 99 000 Eur sumą. Įgaliojimas galiojo ilgą laiką, net iki 2028-01-11, kadangi pakeisti turto tikslinę paskirtį yra sudėtinga ir taip pat gali užtrukti, kol bus rasti potencialūs turto pirkėjai. Ieškovas 2019-06-28 pareiškimu įgaliojimą panaikino dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

3. Nurodė, kad praėjus maždaug vieneriems metams po įgaliojimo išdavimo, 2019-01-08 atsakovas1 ieškovo vardu su pirkėju I. T. (toliau – ir atsakovas2) sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis sudaryta visiškai priešingomis sąlygomis, negu ieškovas buvo aptaręs su V. P., t. y. atsakovas1 pardavė turtą, nepakeitus jo tikslinės paskirties iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį bei už ženkliai mažesne kaina – 2 500 Eur sumą.

4. Pažymėjo, kad V. P. ir I. T. sieja artimi ryšiai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus draugauja su I. T.. Atsakovai, susieti tiesioginiais ryšiais, iš anksto suderino veiksmų planą, ko pasekoje buvo sudaryta Sutartis, siekiant mažesniais kaštais įgyti turtą, o įgijus turtą jį parduoti brangiau ir taip pasipelnyti iš neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina po mėnesio po Sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-07 internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas turtas yra komercinės paskirties ir pardavimo kaina – 99 000 Eur. Nėra abejonių, kad Turto įgijėjas I. T. buvo nesąžiningas, kadangi jam buvo žinoma, kad V. P. veikė viršydamas įgaliojimus, ir kartu savo veiksmais prisidėjo, siekdamas įgyti Turtą, o įgaliotinis V. P. veikė prieš įgaliotojo M. T. interesus, elgėsi nesąžiningai ir siekė sau asmeninės naudos.

5. Atsakovas V. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018-01-11 įgaliojimu jam buvo suteikta teisė įgaliotinio vardu tvarkyti ir valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, parengti, suderinti, įregistruoti sklypo detalųjį planą, pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, parduoti sklypą už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas. Įgaliojimu ieškovo vidinė valia buvo nukreipta sklypo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Paaiškino, kad atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo veiksmai apima, tačiau neviršija įgaliojime suteiktų įgalinimų. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. šiuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur. Teigė, kad skelbimas buvo patalpintas iškart po įgaliojimo suteikimo ir buvo publikuojamas dar po ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti apie planą ir siekį mažesne kaina įgyti turtą iš ieškovo ir vėliau jį parduoti brangiau, kadangi visu laikotarpiu po įgaliojimo suteikimo skelbimai buvo publikuojami apie turto pardavimą didele kaina, kas reiškia, jog atsakovas veikė ieškovo interesais ir stengėsi rasti pirkėją.

6. Pažymėjo, kad bandė pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, tačiau jam Trakų rajono savivaldybės atstovo buvo pranešta, jog minimas Turtas patenka į saugomų teritorijų sritį (Trakų istorinis nacionalinis parkas), kurioje draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas. Ieškovas buvo informuotas apie šias aplinkybes, jas žinojo ir ginčo nekilo, jog paskirtis nebus pakeista. Tai, kad nekilnojamojo turto skelbimų portale kaina buvo publikuojama už 99 000 Eur, ir tai, kad ieškovas norėtų už tokią sumą parduoti turtą, jokiu būdu negarantuoja, jog būtent už tokią kainą yra realu rasti pirkėją. Su ieškovu buvo nusistovėjusi praktika bendrauti telefonu, todėl su visa informacija apie turto paskirties keitimo galimybes ir apie turto pardavimą, jo kainą ieškovas buvo supažindintas ir informuotas telefoniniais pokalbiais ir galiausiai susitikimo metu su ieškovu buvo atsiskaityta už parduotą turtą iš atsakovo2 gautomis lėšomis. Atsakovui V. P. iki ieškinio teikimo dienos nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl turto pardavimo ar paskirties keitimo, todėl V. P. jautėsi tinkamai įvykdęs ieškovo pavestą įgaliojimą.

7. Nurodė, kad atsakovai nėra giminaičiai ar susieti kitais itin artimais ryšiais. V. P. žiniomis, jo dukra su atsakovu I. T. niekada nedraugavo. Atsakovai nėra artimi giminaičiai ar kitaip saistomi artimų ryšių, todėl tai neužkerta kelio sudaryti sandorį. Įgaliojimas atsakovo neribojo rasti pirkėją ir jam parduoti sklypą už kainą, kurią numato savo nuožiūra.

8. Atsakovas I. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas I. T. nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas. Nurodė, kad sisteminis, loginis ir gramatinis įgaliojimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo pavedimą savo nuožiūra ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti nekilnojamąjį turtą Ieškovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieškovui priklausantį turtą ir už kokią kainą šį turtą parduoti. Taip pat įgaliojo atsakovą V. P. ne tik sudaryti preliminarią šio turto pirkimo pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę šio turto pardavimo sutartį bei gauti už turtą sumokėtą kainą. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais pirminiais dokumentais, t. y. ieškovo išduotu įgaliojimu, vertino, kad toks sandoris gali būti sudaromas, ir kad atsakovas V. P. turi visas ieškovo suteiktas teises tokį sandorį sudaryti. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti šio sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Neigė aplinkybes, kad neva jis su V. P. yra artimuose santykiuose. Atsakovas nėra V. P. artimas giminaitis ir atsakovo, kaip, kad nurodo ieškovas, nesieja artimi ryšiai su V. P. dukra.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo 23,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakęs, kad įgaliojimu atsakovui V. P. buvo suteikti platūs įgalinimai atlikti veiksmus ieškovo vardu, o pats įgaliojimas išduotas 10 metų laikotarpiui, šiuo dokumentu suteiktus atstovui įgalinimus vertino ne sistemiškai, pagal aiškiai išskirtas grupes, jų logišką ir nuoseklų eiliškumą, o selektyviai, akcentuodamas tik vieną iš atstovui suteiktų teisių – parduoti ginčo sklypą, visiškai ignoruodamas ir tą faktą, kad 10 metų įgaliojimo terminas, nepagrindžia, jog ieškovas siekė žemės sklypą bet kokia kaina parduoti kuo skubiau. Nurodė, kad atsižvelgiant į suteiktų įgaliojimų atsakovui apimtis ir šalių susitarimo dėl sklypo tikslinės paskirties pakeitimo, kurio neneigia ir pats atsakovas, turinį, teismas turėjo ne vertinti kas kaltas, kad žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista, o tikslinti atsakovo pareigą įrodinėti kokių veiksmų jis, gindamas atstovaujamojo interesus ir teises, ėmėsi dėl žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimo. Juolab, kad įgaliojimas buvo išduotas net 10 metų laikotarpiui per kurį kardinaliai gali pakisti ir nekilnojamojo turto, esančio ir saugomoje teritorijoje, situacija. Teismas visiškai ignoravo atstovaujamojo valinį aspektą, t. y. ar sklypo pardavimas tokiomis sąlygomis, kokiomis jis buvo parduotas atsakovui I. T. atitiko įgaliotojo valią ir interesus. Pažymėjo, kad byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors realių veiksmų dėl tikslinės žemės sklypo paskirties pakeitimo, teismas turėjo tikslinti jo pareigą įrodinėti šią aplinkybę. Nurodė, kad teismas, vertindamas atsakovų veiksmus sąžiningumo aspektu, neatsižvelgė į tai, kad tas pats brokeris pardavinėjo ginčo sklypą būtent už 99 000 Eur, patalpindamas 2019-02-07 ir 2019-05-14 redaguodamas analogiško turinio skelbimą. Teismas nesiaiškino kodėl pirmuoju atveju, atsakovo vertinimu, buvo padaryta klaida nurodant ginčo sklypo kainą, o tik perėjus žemės sklypo nuosavybės teisei atsakovui I. T., sklypo kaina – 99 000 Eur jau nebeprieštaravo kainos realumo kriterijui. Nurodė, kad teismas turėjo priminti pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir siūlyti teikti ginčo sklypo rinkos kainos įvertinimui reikšmingus duomenis, kad būtų teisingai išspręstas šalių ginčas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovo I. T. dalyvavimą byloje būtinu, bei tik tokiu atveju spręsti ar šis asmuo yra ar nėra artimais asmeniniais ryšiais su atstovu susijęs asmuo bei ar tai gali būti vertinama kaip interesų konfliktas atstovavimo teisiniuose santykiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas, atstovaujamas atsakovo V. P., už 2 500 Eur pardavė atsakovui I. T. 0,5100 ha ploto žemės sklypą. Taikė restituciją. Priteisė ieškovui 0,5100 ha ploto žemės sklypą. Priteisė atsakovui I. T. iš ieškovo 2 500 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovo V. P. 2 026,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovui iš atsakovo I. T. 2 026,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo V. P. 14,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo I. T. 14,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovui 2019-07-23 mokėjimo dokumentu Nr. 347369 per AB Šiaulių bankas Vilniaus filialą sumokėto 263 Eur žyminio mokesčio permokėtą dalį – 95 Eur. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės V. Z. 2018-01-11 patvirtintu įgaliojimu įgaliojo atsakovą V. P. tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tuo tikslu atstovauti jo interesams atitinkamose įstaigose. Įgaliojimas išduotas dešimties metų terminui iki 2028-01-11. 2019-01-08 atsakovas V. P., atstovaujamojo ieškovo vardu, sudarė su atsakovu I. T. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas perleistas atsakovo I. T. nuosavybėn už 2 500 Eur. Ieškovas Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui 2019-06-28 pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad naikina įgaliojimą.

13. Nustatė, kad ieškovą ir atsakovą V. P. iki ginčo siejo pasitikėjimo santykiai (jie apie 15 metų buvo draugai), todėl ieškovas įgaliojimu įgaliojo atsakovą V. P. tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

14. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad įgaliojime nurodyta sąlyga parduoti už savo nuožiūrą aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, galima interpretuoti, kad žemės sklypas galėjo būti parduotas už bet kokią kainą, visai neatsižvelgiant į ieškovo nurodymus. Nurodė, kad V. P. privalėjo atidžiai ir protingai, sąžiningai vykdyti įgaliotojo pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis būtų pasielgęs pats ieškovas; tačiau V. P. neveikė pagal ieškovo nurodymus ir ieškovo interesais, kadangi ieškovas už tokią mažą kainą nebūtų pardavęs turto.

15. Padarė išvadą, kad pats V. P. patvirtino buvus jo ir ieškovo susitarimui dėl žemės sklypo pardavimo už 99 000 Eur, prieš tai pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį. Teisminio proceso metu atsakovas V. P. pakeitė savo poziciją dėl aptartos kainos ir teikdamas paaiškinimus jau nurodė, kad buvo susitarta ne dėl 99 000 Eur, o dėl 9 900 Eur pardavimo kainos, tokius savo argumentus grindė klaida nurodant skelbime kainą, ir 2018-02-20 UAB „NT Rinkos centras“ ir V. P. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartimi. Teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovo V. P. paaiškinimus dėl neva jo ir ieškovo susitarimo parduoti žemės sklypą už 9 900 Eur. Nurodė, kad 2018-02-26, t. y. praėjus daugiau nė mėnesiui po įgaliojimo išdavimo, atsakovo V. P. iniciatyva per nekilnojamojo turto brokerį internetinėje svetainėje buvo patalpintas ginčo sklypo, kaip komercinės paskirties sklypo, pardavimo skelbimas, nurodant, būtent 99 000 Eur kainą, be kita ko, nurodant ir 1 aro kainą – 1 941 Eur.

16. Teismo nuomone, įvertinus netgi pačių atsakovų argumentus dėl Žemės sklypo realios, jų nuomone, vertės, o taip pat įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – 2019-06-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad ginčo Žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, vidutinė rinkos vertė 2 910 Eur (2018-12-21 masinis vertinimas), atsakovo V. P. pateiktą 2018-11-22 – 2018-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos skelbimą dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo sklypą, kuriame nurodyta 2 500 Eur sklypo kaina, taip pat, 2017-11-09 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, kuria šį sklypą ieškovui padovanojo jo motina, nurodytą 2 620 Eur sklypo vertę, taip pat įvertinus ieškovo pateiktą 2021-04-28 konsultacinę pažymą Nr. VP21NK03-04 apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, kad Turto (žemės ūkio paskirties 0,51 ha ploto žemės sklypo) kaina rinkoje 2019-01-01 galėtų siekti 16 000 Eur, 0,51 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas, kaip buvo paskelbta brokerio patalpintame skelbime, tokioje strategiškai patogioje vietoje, besiribojantis su kitu sklypu, kuriame yra veikianti degalinė, niekaip negalėtų kainuoti tik 9 900 Eur, t. y. 194,11 Eur už 1 arą. Todėl teismas atsakovo V. P. paaiškinimus, kad jo su ieškovu buvo sutarta žemės sklypą parduoti ne už 99 000 Eur, kaip teigia ieškovas, o už 9 900 Eur, o 99 000 Eur sklypo kaina skelbime brokerio buvo nurodyta per klaidą, vertino kritiškai ir atmetė. Teismas pažymėjo, kad tas pats brokeris nepraėjus nė mėnesiui po žemės sklypo pardavimo atsakovui I. T., patalpindamas 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. redaguodamas analogiško turinio skelbimą, žemės sklypą pardavinėjo būtent už 99 000 Eur, pakartodamas ir 1 aro kainą – 1 941 Eur.

17. Teismas laikė įrodytu, kad atsakovus siejo gana artimi santykiai: ne tik ieškovo, bet ir atsakovų paaiškinimai, teisme apklaustų liudytojų S. V. ir S. J. parodymai patvirtina ne tik aplinkybę, kad atsakovas I. T. su atsakovo V. P. dukra D. P. buvo klasiokai, bet ir tai, kad jie ir ginčijamos sutarties sudarymo momentui gan glaudžiai bendraudavo, susitikinėjo, kartu leido laiką, kas neabejotinai negalėjo likti nepastebėta Pagirių kaimo gyventojų.

18. Teismas pažymėjo, kad rūpintis žemės sklypo paskirties keitimu atsakovas V. P. pradėjo tik po žemės sklypo įsigijimo atsakovu I. T. (2019-01-08), kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019-09-19 atsakymas Nr. AP3E-730 duotas į atsakovo V. P. atstovo 2019-08-14 paklausimą, kaip ir Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto P. M. 2020-12 atsakymas Nr. AP3E duotas į atsakovo V. P. atstovo 2020-11-25 prašymą, t. y. jau po ginčo iškėlimo teisme (2019-07-25) ir po žemės sklypo perleidimo atsakovui I. T.. Rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovai turėjo bendrą tikslą, t. y. atsakovui I. T., tarpininkaujant atsakovui V. P., pigiai įsigijus ieškovo žemės sklypą, vėliau jį parduoti daug brangiau ir taip ieškovo sąskaita pasipelnyti.

19. Nurodė, kad pinigų perdavimo ieškovui aplinkybei pagrįsti atsakovas V. P. pateikė savo banko sąskaitos išrašą už 2019-01-01 – 2019-01-31 laikotarpį, iš kurio matyti, kad I. T. V. P. 2019-01-07 pervedė 2 500 Eur, taip pat matyti, kad V. P. nusiėmė nuo savo sąskaitos: 2019-01-07 – 700 Eur, 2019-01-08 – 700 Eur, 2019-01-09 – 700 Eur, 2019-01-12 – 400 Eur, t. y. iš viso 2 500 Eur. Teismo vertinimu, atsakovo V. P. pateiktas jo banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas I. T. pervedė V. P. 2 500 Eur už atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotą žemės sklypą, bei patvirtina atsakovo V. P. minėtų pinigų sumų nuėmimo nuo jo banko sąskaitos faktą, bet nepatvirtina, kad V. P. 2 500 Eur sumą perdavė ieškovui už atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotą žemės sklypą.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog atsakovas V. P., ieškovo vardu sudarydamas su atsakovu I. T. ginčijamą sutartį, viršijo jam ieškovo išduotu įgaliojimu suteiktas teises, o būtent, nepakeitus žemės sklypo tikslinės paskirties iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį, veikdamas nesąžiningai kartu su atsakovu I. T., žemės sklypo įgijėju, pardavė žemės sklypą ženkliai mažesne kaina (tik už 2 500 Eur), nei buvo aptarta ieškovo su atsakovu V. P., o tai prieštaravo ieškovo tikrajai valiai ir visiškai neatitiko jo interesų. Konstatavo, kad V. P., veikdamas jam ieškovo išduoto įgaliojimo pagrindu, viršijo jam ieškovo išduotu įgaliojimu suteiktas teises ir tuo pažeidė CK 1.92 ir 2.136 straipsnių nuostatas, kadangi ieškovas tokio sandorio nepatvirtino, jam nepritarė ir jį ginčija (CK 2.133 straipsnis, 2.136 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovas I. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmą instanciją, nenustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, prašė panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo visas atsakovo I. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pažymėjo, kad jis nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas. Paaiškino, kad pagal įgaliojimą įgaliotojas – ieškovas pavedė atsakovui V. P. parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sisteminis, loginis ir gramatinis šio įgaliojimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo pavedimą savo nuožiūra ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovas atsakovui V. P. suteikė laivę apsispręsti kam parduoti ieškovui priklausantį turtą ir už kokią kainą šį turtą parduoti, taip pat įgaliojo atsakovą V. P. ne tik sudaryti preliminarią šio turto pirkimo pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę šio turto pardavimo sutartį bei gauti už turtą sumokėtą kainą. Būtent šio įgaliojimo suteikiamų teisių, kurios apibrėžtos žodžių junginiu – „savo nuožiūra“, pagrindu buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis.

23. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atstovas viršijo įgaliojimus, visiškai nevertino ir neanalizavo šios situacijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 9 dalies kontekste, t. y. nevertino ar I. T. žinojo ir ar turėjo žinoti, kad atsakovas V. P. veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Pažymėjo, kad nežinojo, jogatsakovas V. P. turi pakeisti žemės sklypo paskirtį. Apeliantui buvo pateiktas pasiūlymas pirkti žemės sklypą, tačiau apeliantas sutiko pirkti turtą tik už 2500,00 Eur. Apie tokį jo pasiūlymą V. P. telefonu pranešė ieškovui ir tik gavus ieškovo sutikimą parduoti už tokią kainą, buvo sudaryta notarinė prikimo pardavimo sutartis. Pažymėjoa, kad nei atsakovu apklaustas V. P., nei ieškovas teismo posėdyje nenurodė, kad jie informavo I. T. apie V. P. išduoto įgaliojimo turinį. Tai, kad ieškovas po sandorio sudarymo nekėlė jokių pretenzijų atsakovui I. T., patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdyje, nurodydamas, kad dėl sudaryto sandorio nepagrįstumo į I. T. nesikreipė, pretenzijų jam nereiškė. Nurodė, kad po to, kai įsigijo žemės sklypą, į jokį brokerį dėl šio sklypo pardavimo nesikreipė, jokių sutarčių su nekilnojamojo turto brokeriu dėl sklypo pardavimo nesudarė, todėl negali nieko paaiškinti apie skelbimų patalpinimą. Teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas2 žinojo, kad atsakovas1 sudaro su juo sandorį viršydamas jo kaip atstovo teises. Pažymėjo, kad jis neturėjo pagrindo abejoti atsakovo1 veiksmų teisėtumu, nes sandoris buvo sudaromas pas notarą, kuris prieš tai turėjo pareigą įvertinti ar atsakovas1 turi visus įgaliojimus tokiam sandoriui sudaryti. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes visiškai nevertino atsakovo2 interesų vadovaujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 9 dalies pagrindu.

24. Nurodė, kad jis nežinojo apie jokius nekilnojamojo turto brokerio patalpintus skelbimus dėl žemės sklypo pardavimo. Po žemės sklypo įsigijimo nesikreipė į jokius nekilnojamojo turto brokerius, nesudarė su jais sutarčių dėl šio žemės sklypo pardavimo, bei nepavedė jiems pardavinėti šio žemės sklypo. Teigė, kad nėra atsakovo1 artimas giminaitis ir jo nesieja artimi ryšiai su atsakovo1 dukra. Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas2 ir atsakovo1 dukrą sieja artimi santykiai, todėl sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymėjo, kad V. P. dukra net neapklausta teisme.

25. Nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas ir tuo pagrindu, kad į šią bylą, kurioje buvo sprendžiamas notarinio sandorio nuginčijimo klausimas vertinant ar atstovas veikė savo įgaliojimų ribose, nebuvo įtraukta notarinį sandorį patvirtinusi notarė, kuri ex officio įvertino šių sandorių šalių civilinį subjektiškumą, t. y. įvertino ar V. P., veikiantis įgaliojimo pagrindu, turėjo teisę sudaryti tokį sandorį ir ar sudarydamas tokį sandorį jis veikė intra vires jam išduoto įgaliojimo apimtyje. Teismui šiuo sprendimu pripažinus, kad V. P. veikė ultra vires jam išduoto įgaliojimo pagrindu ir panaikinus notarinį sandorį, teismas šiuo sprendimu iš esmės pasisakė ir dėl notaro, patvirtinusio šį sandorį neteisėtų veiksmų, nors notaras šioje byloje nebuvo įtrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu, dėl ko buvo pažeistas teisės į teisingą teismą principas.

26. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Nurodė, kad įgaliojimo tekstas numato atsakovo teises už ieškovą atlikti turto paskirties keitimą, tačiau įgaliojimas imperatyviai ir neginčijamai nenurodo atsakovo pareigos tik pakeitus turto tikslinę paskirtį, jį parduoti. Įgaliojimas nenurodė jokios konkrečios sumos, už kurią turtas turėjo būti parduodamas, priešingai – įgaliojimas suteikė atsakovui teisę savo nuožiūra nustatyti turto kainą. Pažymėjo, kad įgaliojimas numatė galimybę suteikti teisę pirkėjui turtą įkeisti, perduoti turtą pirkėjo nuosavybėn už jį net pilnai neatsiskaičius. Nurodė, kad atsakovas V. P. atliko tokius veiksmus: atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo veiksmai apima, tačiau jokiu būdu neviršija įgaliojime suteiktų įgalinimų. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eurų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovas sandorio sudarymo dienai turėjo įsiskolinimų, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog įgaliojimas buvo sudarytas tam, jog turtas būtų parduotas greičiau ir būtent šios aplinkybės išties galėjo turėti įtakos turto pardavimui už 2 500 Eur. Pažymėjo, kad buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sklypo vertę, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta sklypo kaina – 2 910 Eurų, Nacionalinės žemės tarnybos skelbimas dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo sklypą už 2 500 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba buvo išplatinusi pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą, tačiau norinčių pirkti šį sklypą už 2 500 Eur neatsirado.

28. Nurodė, kad byloje buvo išsiaiškintos aplinkybės, jog tiek atsakovo V. P. dukra tiek atsakovas I. T. nėra pora, neveda bendro šeimos ūkio, kartu negyvena. Pažymėjo, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie pagrįstų esant atsakovų faktinį šeiminį ryšį. Pažymėjo, kad pateikė rašytinius paaiškinimus su įrodymais, jog ginčo sklypo naudojimo paskirtis negali būti pakeista, kadangi jis patenka į saugomų teritorijų sritį (Trakų istorinis nacionalinis parkas), kurioje draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas. Teismas šios pateiktos aplinkybės nevertino ir dėl jos sprendimu nepasisakė. Paaiškino, kad įgaliojimas buvo suteiktas dėl to, kad atsakovas, būdamas nuolatos Lietuvoje, galėjo greičiau atlikti už ieškovą turto pirkimo - pardavimo sandorį.

29. Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. V. pareiškimais. Paaiškino, kad niekada nėra matęs liudytojų, o S. V. patvirtino tokias aplinkybes, kurias galėtų papasakoti tik pokalbiuose kartu su atsakovu ir ieškovu dalyvavęs žmogus. Minimas liudytojas niekada kartu nedalyvavo atsakovui ir ieškovui kalbantis apie žemės sklypo pirkimą-pardavimą, dėl šių aplinkybių liudytojų parodymai byloje turėjo būti vertinti itin kritiškai.

30. Ieškovas M. T. atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Nurodė, kad tarp ieškovo ir apelianto buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį šis privalėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir tik tuomet ją parduoti. Atlikti tokius veiksmus pasiūlė būtent apeliantas, tokių veiksmų poreikį motyvuodamas tuo, kad tada bus galima sklypą parduoti už ženkliai didesnę kainą, t. y. 99 000 Eur. Pastebėjo, kad šių aplinkybių apeliantas bylos nagrinėjimo metu neneigė, teikdamas, jog bandė pakeisti žemės sklypo paskirtį, bet tai jam padaryti esą nepavyko. Atsakovas taip pat bandė parduoti žemės sklypą už 99 000 Eur kainą, bet ir tai buvo nesėkminga. Veiksmų išvardinimas įgaliojime (kaip ir jų išvardijimo eiliškumas) leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti tokio ieškovo ir apelianto susitarimo egzistavimą.

32. Pažymėjo, kad norėjo parduoti sklypą ne už bet kokią kainą, o būtent už su apeliantu sutartą kainą, t. y. 99 000 Eur. Žemės paskirties pakeitimas buvo būtinas tam, kad būtų galimą žemės sklypą parduoti brangiau – už sutartą kainą. Teigė, kad nebuvo jokio poreikio parduoti žemės sklypą kuo greičiau, ypač už tokią mažą kainą, kuomet ieškovo mėnesinis atlyginimas faktiškai siekė kainą, už kurią tariamai šis buvo parduotas. Įgaliojimo turinys, t y. jame nurodytas jo galiojimo terminas – 10 metų – akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog jokios skubos parduoti žemės sklypą ieškovas neturėjo. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad sudarytoje žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta kaina atitiko rinkos kainą. Paaiškino, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos išplatintą pranešimą, sutikimą pirkti žemės sklypą galėjo pateikti tik besiribojančių sklypų savininkai ir tik atitinkantis nustatytus reikalavimus.

33. Pažymėjo, kad atsakovą I. T. ir atsakovo V. P. dukrą sieja artimi, draugiški santykiai. Atsakovas V. P. pažįsta atsakovo I. T. tėvą. Pastebėjo, kad į Trakų istorinio nacionalinio parko (į kurio teritoriją žemės sklypas patenka) direkciją dėl žemės sklypo paskirties keitimo apeliantas net nesikreipė.

34. Ieškovas M. T. atsiliepimu į I. T. apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Nurodė, kad apeliantas pažinojo tiek atsakovą V. P., draugavo (ir, tikėtina, šiuo metu draugauja) su jo dukra. Apelianto tėvas yra pažįstamas su atsakovu V. P.. Teigė, kad apeliantas turėjo visas galimybes pasidomėti ir išsiaiškinti visas su jo sudaromu sandoriu ir su atsakovui V. P. išduotu įgaliojimu, susijusias aplinkybes. Nurodė, kad kaina, objektyviai įvertinus perkamą sklypą, turėjo sukelti apeliantui abejones, dėl kurių apeliantas veikdamas kaip atidus ir rūpestingas įgijėjas, turėjo bent jau atlikti perkamo sklypo turto vertinimą, kad įsitikinti kainos pagrįstumu. Atsakovas2 galėjo susisiekti su ieškovu (buvo pažįstami) ir telefonu aptarti sudaromo sandorio aplinkybes.

36. Pažymėjo, kad 2019-02-07 (jau po sandorio sudarymo, t. y., po 2019-01-08) internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas. Aplinkybė, kad apeliantas negalėjo nieko paaiškinti apie šio skelbimo atsiradimą, patvirtina, kad atsakovas V. P., ir apeliantas veikė iš vien. Apeliantas buvo tik statytinis, kuris buvo pasitelktas tam, kad apeiti Civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatytą ribojimą atsakovui V. P., kaip įgaliotiniui, sudaryti sandorį pačiam su savimi ar su šiame straipsnyje išvadintais asmenimis. Dėl šios priežasties, atsakovas1 sudaręs sandorį ieškovo vardu su statytiniu (atsakovu2), atsakovas1 ir toliau atlikinėjo veiksmus, kuriais siekė sklypą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti ieškovo sąskaita.

37. Nurodė, kad atsakovas2, manydamas kad atsakovo1 dukros parodymai gali būti susiję su nagrinėjama byla ir, kad jie patvirtins jo įrodinėtinas aplinkybes, kurios sudaro jo atsikirtimų pagrindą, privalėjo teikti prašymą teismui ją apklausti.

38. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepaveikė ir nepaveiks sandorį tvirtinusios notarės materialiųjų teisių ir/ar pareigų. Kaip ir nemodifikavo ir nemodifikuos šio asmens teisinės padėties. Pažymėjo, kad vidiniai ieškovo ir atsakovo1, kaip atstovo, santykiai ir susitarimai, juolab, kad jie nebuvo įtvirtinti rašytinėje sutartyje, sandorį tvirtinusio notaro nebuvo ir objektyviai negalėjo būti patikrinti. Todėl notarė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad nei vienoje iš apelianto cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nebuvo sprendžiamas įgaliojimo panaikinimo Civilinio kodekso 1.92 straipsnio pagrindu klausima, nebuvo sprendžiama dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu klausimas. Visose cituojamose nutartyse buvo sprendžiamas notaro civilinės atsakomybės klausimas, reiškiant reikalavimą tiesiogiai notarui ir/arba jo draudikui arba prašoma įpareigoti notarą atlikti konkrečius veiksmus.

39. Atsakovas V. P. atsiliepimu į atsakovo I. T. apeliacinį skundą, prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Nurodė, kad sutinka su atsakovo I. T. apeliaciniu skundu. Pažymėjo, kad negalėjo viršyti suteikto įgaliojimo ribų. Teismas neteisingai atliko įgaliojimo turinio vertinimą, ypatingai nevertino momento, įgaliojime numatančio, jog sklypą atsakovas turi teisę parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas. Teismas vadovavosi klaidingai susidarytu vidiniu įsitikinimu apie tai ar ieškovas būtų ar nebūtų pardavęs sklypo už 2 500 Eur. Teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie turto vertę. Deklaratyvus teismo motyvas atmesti atsakovų pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimas į bylos nagrinėjimą netraukiant notarės, patvirtinusios ginčijamą sandorį lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

41. Pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas artimus atsakovų ryšius neapklausė V. P. dukros, su kuria neva I. T. artimai bendrauja, tačiau rėmėsi galimai neblaivių liudytojų parodymais. Teigė, kad atsakovai nėra siejami jokio giminės ryšio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

43. Atsakovas I. T. apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, jog teismas, panaikindamas sandorį, iš esmės pasisakė ir dėl notaro, patvirtinusio pirkimo-pardavimo sandorį, neteisėtų veiksmų, nors notaras šioje byloje nebuvo įtrauktas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu, dėl ko buvo pažeistas teisės į teisingą teismą principas. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad vienas iš tokių atvejų yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovas, teigdamas, kad teismas padarė pažeidimą, neįtraukdamas bylos dalyviu sandorį tvirtinusios notarės, nenurodo, kokiomis teismo išvadomis buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, kuriuo teiginiu pasisakyta dėl notarės neteisėtų veiksmų. Taigi, nesant teismo sprendime išvadų dėl notarės materialiųjų teisių ir pareigų, absoliutaus teismo sprendimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nenustatyta. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008).

44. CPK 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, taip pat motyvuotu šalių prašymu r teismo iniciatyva. Atsakovas nenurodo, kad būtų teikęs prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ginčijamą sandorį tvirtinusį notarą, kad teismas atmetė tokį prašymą. Sprendžiant, ar teismas turėjo pareigą įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, t.y. notarą, reikšminga aplinkybe yra tai, ar sandoris pripažintas negaliojančiu dėl neteisėtai notaro patvirtinto sandorio, ar dėl kitų priežasčių. Asmuo, teigiantis, kad trečiuoju asmeniu notaras turėjo būti įtrauktas į bylą, turi nurodyti, kokioms notaro teisėms arba pareigoms galėjo turėti įtakos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas notarine tvarka patvirtintas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris. Tokių teisių ir pareigų atsakovas nenurodė. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinės teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

45. Pirmosios instancijos teismas sandorį pripažino negaliojančiu tuo pagrindu, kad atsakovas V. P. nebuvo įgaliotas parduoti turtą už bet kokią kainą, neatsižvelgdamas į ieškovo nurodymus, kad atsakovas neveikė pagal ieškovo nurodymus ir tuo viršijo įgaliojimą. Tai, kad įgaliojime buvo nurodyta, jog atsakovas V. P. įgaliotas parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, buvo pagrindu teismui padaryti išvadą, kad pardavimo kaina buvo aptarta su ieškovu. Tai, kad įgaliojime vartojama sąvoka „aptarta kaina“, reiškia, kaina buvo aptarta su turto savininku. Be to, nesant įgaliojime nurodytai kaip aptartai turto pardavimo kainai, t.y. nesant nurodyto susitarimo, kokia mažiausia kaina gali būti parduotas sklypas, vertinama, kad atstovo teisės nebuvo apibrėžtos įgaliojime, t.y. už kokią mažiausią kainą atstovas gali parduoti, atstovas turėjo teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniam interesams išsaugoti ( CK 2.137 straipsnis). Ieškovo turtinis interesas buvo parduoti turtą, tačiau kad tas interesas buvo parduoti kuo greičiau už bet kokią kainą, tai įrodyti buvo atsakovo V. P. pareiga. Ta aplinkybė, kad parduodantis turtą asmuo turi interesą turtą parduoti kiek galima brangiau, pripažintina visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovas pardavė turtą už 2500 Eur atsakovui I. T., kai Nekilnojamojo turto registre , vykdant masinį vertinimą 2018-12-21, šio turto vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 2910 Eur, darytina išvada, kad turto pardavimas už mažesnę, nei Registrų centre nurodyta turto kainą, buvo akivaizdžiu veikimu prieš atstovaujamojo turtinius interesus.

46. Nesant aptartos kainos rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą dėl aplinkybės, kokia buvo aptarta kaina, iš kitų įrodymų byloje, ir išvada, kad šalys buvo susitarusios, jog pardavinės turtą už 99 000 Eur sumą, padaryta tinkamai įvertinus šią aplinkybę patvirtinančiu įrodymus – 2018-02-26 patalpintą skelbimą nekilnojamojo turto brokerio svetainėje apie ginčo turto pardavimą už 99000 Eur, turto pardavimo skelbimus už tokią pačią kainą po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo – 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. Atsakovo V. P. nurodytos apeliaciniam skunde aplinkybės, jog ieškovas turėjo skolų, norėjo turtą parduoti kuo greičiau, dėl to pavedė turtą pagal įgaliojimą pardavinėti atsakovui, tai turėjo įtakos turto pardavimui už 2500 Eur, nebuvo patvirtintos kitais įrodymais byloje. Tai, kad ieškovas turėjo skolų, leidžia daryti išvadą, kad turto pardavimas kuo didesne kaina kaip tik atitiko jo interesą grąžinti skolą. Kitų įrodymų apie skolos dydį ir jos grąžinimo terminus atsakovui nepateikus byloje, darytina išvada, kad ieškovas turėjo interesą kuo greičiau parduoti turtą, tačiau ne skolų grąžinimas lėmė turto pardavimo interesą. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė apie parduodamą ginčo sklypą už 2500 Eur, tai patvirtina, kad atsakovas V. P. turėjo tikslą parduoti atsakovui I. T. turtą už tokią sumą, tačiau neįrodo, kad turto rinkos kaina buvo būtent tokia. Atsakovui V. P. paaiškinus, kad su ieškovu aptarė turto pardavimo kainą ir ji buvo 9900 Eur, net ir priėmus atsakovo paaiškinimus dėl aptartos kainos dydžio, turto pardavimas už žymiai mažesnę kainą, neatitiko aptartos kainos ir tai buvo įvertinta kaip atsakovo veikimas, viršijus įgaliojimą.

47. Sutiktina su atsakovo V. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pagal išduotą įgaliojimą jis nebuvo imperatyviai įpareigotas parduoti sklypą, tik pakeitus sklypo paskirtį. Tai, kad 2018 m. sausio 11 d. įgaliojime atsakovui V. P. buvo pavesta tvarkyti ir valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, parengti sklypo detalųjį planą, pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, gauti nuosavybės dokumentus ir kt., nereiškia, kad tik atlikus visus veiksmus, nurodytus įgaliojimo antrojoje pastraipoje, atsakovas turėjo teisę parduoti sklypą. Tai, kad sklypo pardavimo teisė nurodyta atskiroje pastraipoje, leidžia aiškinti įgaliojimo turinį taip, kad atsakovas turėjo teisę sudaryti sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir neįvykdęs visų veiksmų, numatytų antrojoje pastraipoje. Tai, kad daroma išvada, jog nepakeitimu sklypo paskirties atsakovas neviršijo įgaliojimų, neleidžia vertinti, jog ieškinys nebuvo įrodytas kitu pagrindu, t.y. atsakovui viršijus įgaliojimus tuo, kad sklypas buvo parduotas ne pagal aptartą kainą su sklypo savininku, o tai atitinka CK 1.92 straipsnio nuostatas ir yra pagrindu pripažinti įgaliotinio sudarytą sandorį negaliojančiu.

48. Atsakovas I. T. nurodė, kad jis nežinojo, jog sandorį įgaliotinis sudaro viršydamas jam suteiktas teises, kad teismas nevertino ir neanalizavo šios situacijos CK 2.133 straipsnio 9 dalies kontekste. Pripažinus, kad ieškovo atstovas kaip įgaliotinis veikė viršydamas savo teises, t.y. siūlė parduoti ieškovo žemės sklypą už žymiai mažesnę kainą, nei buvo aptarta parduoti su ieškovu, byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovas I. T. turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su atstovu, turinčiu teisę už tokią kainą parduoti žemės sklypą. Tai, kad pardavimo kaina neatitiko turto rinkos kainos, leidžia daryti išvadą, kad turtą įsigyjantis asmuo turėjo žinoti, jog perka turtą žemesne, nei rinkos kaina, visuotinai žinoma aplinkybe pripažintina tai, kad turto pardavėjas, prieš įsigydamas turtą, išsiaiškina įsigyjamo turto rinkos kainą. Taigi, turtą parduodant atstovui žema kaina, ta aplinkybė, ar turto savininkas sutinka su tokia kaina, turi būti svarbi turto pirkėjui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad po turto įsigijimo jis nesikreipė į brokerį dėl turto pardavimo, jokių sutarčių su brokeriu dėl turto pardavimo nesudarė, leidžia daryti išvadą, kad turtas atsakovui buvo parduotas tik formaliai, po sutarties sudarymo turtą valdė ir siekė jo pardavimo atsakovas V. P.. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas I. T. turėjo žinoti, jog yra tik fiktyvus turto įgijėjas ir sandoris su juo sudarytas tik siekiant turtą perparduoti didesne kaina, faktiškai įgaliotiniui įgijus turtą ir jį valdant. Tai leidžia daryti išvadą, kad buvimas fiktyviu turto savininku jam turėjo sukelti abejones dėl to, ar turto savininkas yra davęs sutikimą turtą parduoti žemesne, nei rinkos kaina. Padarius išvadą, kad atsakovas I. T. turėjo žinoti, kad atstovas jam parduoda turtą žemesne, nei pageidauja turto savininkas kaina, t.y. veikia tik savo interesais, iš to seka, kad atsakovas turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktas teises. Tai leidžia taikyti CK 2.133 straipsnio 9 d. ir daryti išvadą, kad sudarytas sandoris nėra privalomas atstovaujamajam.

49. Ieškovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas iš atsakovų, attiitnkamia iš V. P. 1300 Eur, iš atsakovo I. T. 1000 Eur. Atmetus apeliacinius skundus, prašymai tenkintini, nes turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir darbo bei laiko sąnaudas, reikalingas atsiliepimų paruošimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. T. iš atsakovo V. P. 1300 Eur, iš atsakovo I. T. 1000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.