Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-383/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
1-213-383/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00436-13-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
M. Ž.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Advokatai
Rimantas Bučma
Baudž. byla Nr. 1-213-383/2014
Proceso Nr.1-20-1-00436-13-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.2.3;1.2.3.2.6;.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno r., bedarbis, turintis neįgalumą registruotas darbo biržoje, neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 06 d. 16 val. 30 min. iki 2013 m. birželio 07 d. 04 val. 30 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suspaudė kojomis gulinčios savo motinos O. B. Ž. krūtinę, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių virtuviniu kirviu savo motinai O. B. Ž. į kairį dilbį, galvą, dubenį, dešinį žastą ir dilbį, dešinį petį, plaštakas, kuo padarė kairių III-V ir dešinių III-VI šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus dešinio peties, dešinio žando, dešinio žasto ir dilbio srityse, poodines kraujosruvas dubens, kairės akies, kairio smilkinio, kaktos ir kairio dilbio srityse, kirstines žaizdas kaktoje, plaukuotoje galvos dalyje, poodines kraujosruvas ir kirstines žaizdas abiejose plaštakose, kairės rankos trečio piršto naginės falangos amputaciją, kairio antro delnakaulio lūžį, muštines ir kirstines žaizdas dešinėje pakaušio pusėje, galvos minkštųjų audinių kraujosruvas, skeveldrinius kaukolės skliauto lūžius, kietojo dangalo pažeidimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinio smegenų pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius, sunkų difuzinį aksonų pažeidimą, nuo ko nukentėjusioji O. B. Ž. netrukus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės sužalojimų bei kaulų lūžių padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - motiną O. B. Ž..

Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. 6 p.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, kad jis nieko neatsimena, bet daugiau nieko kito negalėjo būti kaip jis tai padarė. Ž. buvo jo motina, gyveno su ja. Būdavo, kad pykosi su motina. Su jais gyveno kartu dar brolis. Jis tą dieną buvo išvykęs dėl darbo. Nusipirko butelį degtinės ir sidro ir gėrė vienas. Buvo labai girtas. Atsimena kaip motina grįžo ir daugiau nežino. Neprisimena savo veiksmų. Prisimena, kad skambino bendradarbiui R. ir pasakė, kad nužudė motiną. Su broliu kalbėjosi per duris, pasakė, kad neitų namo, kad nusprendė nusižudyti. Prisimena, kad sau pjovėsi venas peiliu. Buvo toks planas, kad jis suspėtų numirti, sulaistė tepalu grindis, kad jie kuo sunkiau iki jo prieitų, o jis suspėtų nukraujuoti. Jeigu taip padarė, vadinasi buvo smarkiai išgėręs. Negali pasakyti kaip mamos kūnas atsirado už lovos. Pareigūnai buvo atvykę, bet kūno nematė. Brolis irgi buvo atėjęs, jis neieškojo mamos, o jis broliui nesakė. Kraujo buvo ant kilimo. Kai brolis buvo atėjęs, motina jau buvo nužudyta. Kūnas buvo apdėtas antklodėmis, kad nesimatytų. Neįgalumą turi dėl diabeto. Bendradarbiui pasakė, kad nužudė motiną, kad jis praneštų policijai. Žinojo, kad jis taip padarys. Pats neskambino, nes pabijojo. Po to skambučio policija buvo atvykusi į namus, bet jis nieko nesakė, o policija išvyko. Buvo motinos mušamas vaikystėje, buvo, kad su lygintuvu buvo deginamas. Taip buvo nedaug kartų. Buvo nuoskauda, vaikystės prisiminimai galėjo iškilti tuo metu. Vaikystėje motina jį mušė.

N. V. Ž. parodė, kad jis kartu su savo broliu M. Ž., ir mama O. B. Ž., gyveno viename dviejų kambarių bute. Jis gyvena viename kambaryje, o mama su broliu kitame. Jo ir brolio santykiai geri, nesipyksta, o brolio ir mamos santykiai labai blogi, dažnai pykdavosi, brolis piktnaudžiaudavo alkoholiu, yra bedarbis, nenori ieškotis darbo. Barniai būdavo dėl jo gyvenimo būdo. 2013-06-06 apie 22:30-23:00 val. jis iš draugės grįžo namo. Namuose buvo tik brolis, bent jau tik jį matė. Brolis iškart išėjęs iš savo kambario pasakė, kad netriukšmautų, kad miega mama. Jis tada nuėjo pas save į kambarį miegoti. Pas juos į kambarį neužėjo. Brolis atrodė išgėręs. 2013-06-07 prabudo apie 6:00 val., brolis buvo jau atsikėlęs ir girtas. Jis pasakė, kad jam reikia paimti iš jų kambario dokumentus, tačiau M. pats nuėjo ir juos atnešė. Jis paklausė brolio kur mama, o jis atsakė, kad ji išėjo, kad išvažiavo į sodą. Jis norėjo įeiti į jų kambarį, tačiau M. jo neleido, sakė, kad nereikia ten eiti. Jie apsistumdė, bet jis vis tiek užėjo į jų kambarį ir pamatė, kad mamos nėra, jos lova buvo paklota mėlynu pledu. Ant lovos gulėjo jos piniginė. Tas buvo keista, nes ji piniginę nešiodavosi su savimi, be to, piniginėje nebuvo nei popierinių pinigų, nei banko kortelių. Daugiau nieko neįprasto nepastebėjo. Tuomet jis apsirengė ir išėjo iš namų apie 07:00 val. Brolis liko namuose. Jis paėmė brolio ir savo raktus ir jį užrakino. Jis užėjo dar pas keletą kaimynų, kurie bendraudavo su mama, tačiau jos nerado. Tada nuvažiavo tvarkytis savo reikalų. Namo grįžo apie 09:00-10:00 val. Atsirakinęs duris nuėjo į brolio kambarį. Brolis miegojo mamos lovoje. Mamos namuose nebuvo, jos nematė. Brolio nežadino. Tada jis iš mamos telefono, kurį jam 2013-06-06 ryte padavė brolis, pradėjo skambinti mamos draugėms, teirautis kur mama, tačiau jos nieko nežinojo. Dar skambino į ligonines, tačiau ten mamos irgi nebuvo. Tada jis buvo savo kambaryje, apie 13:00 val. į duris paskambino policijos pareigūnai. Jis juos įleido ir jie paklausė ar tai jis gyrėsi draugui, jog užmušė savo mamą. Jis atsakė, kad ne. Jie paklausė ar jis vienas gyvena, atsakė, kad su juo yra brolis, kuris miega kitame kambaryje. Tada vienas pareigūnas nuėjo pas brolį, pažadino ir užsirašė jų asmens duomenis. Apie ką tiksliai brolis kalbėjo su pareigūnu neįsidėmėjo, bet girdėjo, kad M. sakė pareigūnui, jog mama sode. Tada pareigūnai išvažiavo, jis nuėjau į savo kambarį prie kompiuterio, o brolis į savo, toliau miegoti. Apie 14:40 val. jam paskambino iš policijos komisariato ir pasakė, kad atvyks policijos ekipažas su kuriuo jis turės nuvažiuoti iki mamos sodo. Apie 18:00-19:00 jis su pareigūnais nuvažiavo į sodą (duomenys neskelbtini) rajone. Apžiūrėję su pareigūnais namuką mamos nerado. Namo grįžo apie 20:30 val. Brolis buvo namuose, sėdėdamas miegojo ant savo lovos. Mamos namuose nematė. Nieko įtartino nepastebėjo. Persirengė ir išėjo nakvoti pas draugus, kadangi nenorėjo būti viename bute su girtu broliu ir su juo konfliktuoti. Išėjo iš namų apie 21:00 val. duris užrakino pats, brolio raktai buvo pas jį, juos padavė kaimynei, kad perduotų mamai, jeigu ji grįžtu. 2013-06-08 ryte, 07:00 val. paskambino broliui į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar mama negrįžo. Jis pasakė, jog negrįžo. Iš balso atrodė blaivas. Brolis pasiteiravo kur jo raktai. Jis pasakė, kad paliko pas kaimynę. Brolis užpyko dėl to. Apie 14:00 grįžo namo. Durys buvo užrakintos iš vidaus ir į spyną įkištas raktas. Tada jis paskambino broliui, pasakė, kad jį įleistų į namus, tačiau brolis pasakė, jog neįsileis jo, kad būtų ten kur buvo. Jis M. Ž. pasakė, kad iškvies policiją, o jis atsakė, kad jam tas pats, kad kviestų. Tada iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir iškvietė policiją. Belaukiant policijos jam paskambino M. ir pradėjo kažką nerišliai, neaiškiai kalbėti. Jis M. paklausė, kur yra mama, o jis atsakė, kad Mama kambaryje negyva. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems pasakė, kad bute gali būti mamos lavonas. Policijos pareigūnai pro duris bandė įkalbėti M., kad įleistų, tačiau jis vis vien neatidarė durų. T. M. vėl jam paskambino ir pasakė, kad pats nusižudys. Tada pareigūnai iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Gelbėtojai atvyko ir tada kažkokiu būdu pareigūnai pateko į butą, jis buvo laiptinėje ir tada iš buto vidaus pareigūnas atidarė duris. Suprato, jog jis ten pateko pro balkoną ar langą. Pareigūnas rankos judėsiu parodė, kad mama negyva. Jis pats į butą nėjo. Po to atvyko greitoji med. pagalba ir medikai su pareigūnais ant neštuvų išnešė brolį ir išvežė į ligoninę. Kaip atrodė brolis nežiūrėjo.

Liudytojas R. K. parodė, kad maždaug nuo 2006-2007 metų, tiksliai neprisimena, pas juos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino M. Ž.. Jis tuo metu buvo įmonės direktoriaus pavaduotojas. M. dirbo gesintuvų techninės priežiūros specialisto pareigose. Kaip darbuotojas jis buvo labai darbštus, labai pareigingas, darbe papeikimų, drausminių nuobaudų neturėjo. Jis pas juos dirbo apie dvejus metus laiko, po ko išėjo iš darbo pačiam prašant, kadangi buvo susiradęs geriau apmokamą darbą. Nuo to laiko retkarčiais su juo susiskambindavo, jis su juo palaikė ryšį tikslu, esant reikalui, vėl jį priimti į darbą, kadangi jis jau buvo patyręs darbuotojas. 2013 m. birželio 06 d. 22:51 val., 23:21 val. ir 23:29 val. jam M. skambino iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsiliepė, kadangi jau buvo vėlus vakaras ir jis nujautė, jog M. gali būti išgėręs, kadangi paskutiniuoju metu jis piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. 2013 m. birželio 07 d. apie 17:00 val. jis pats paskambino M., kadangi buvo smalsu sužinoti, dėl ko jis jam vakare skambino. M. atsiliepė, jis jo paklausė dėl ko jam kelis kartus vakare skambino, M. pasakė, kad užmušė savo motiną. M. kalbėjo nerišliai, tačiau nepasakytų, kad buvo girtas, lyg buvo apsvaigęs. Jis jo paklausė, kodėl M. jam skambino, o ne policijai. M. pasakė, kad buvo šoko būsenoje. Jis jam pasakė, kad skambintų policijai. Jis iš pradžių M. nepatikėjo, kadangi jis buvo linkęs fantazuoti. Baigus pokalbį su M., pasvarstęs, jog tai galėtų būti tiesa, 17:20 val. jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešė, kad jo buvęs kolega M. Ž. galimai nužudė savo motiną, taip pat nurodė, jog jis gyvena K. B. gatvėje, nes tikslaus adreso nežino, kadangi pas jį namuose nėra buvęs.

Liudytoja O. G. parodė, kad ji su jos kaimyne O. B. Ž. bendraudavo kaip kaimynės, artimomis draugėmis nebuvo, tiesiog susitikusios pasisveikindavo, pasiklausdavo kaip sekasi. O. Ž. jai ne kartą yra minėjusi, kad jos sūnus M. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, niekur nedirba. Dėl to jie dažnai pykdavosi. 2013-06-06 apie 09.00-10.00 val. ryto, ji nešė šiukšles į namo kieme esantį konteinerį. Grįždama, prie laiptinės susitiko O. ir M. Jie kartu išeidinėjo iš laiptinės. Jie pasisveikino, O. pasakė, jog ji važiuoja į sodą, o M. einą į pokalbį dėl darbo. Daugiau nieko nekalbėjo. Tiek O., tiek M. atrodė normaliai, blaiviai, nieko neįprasto nepastebėjo. Namuose ji buvo iki vakaro. Jos vyras A. G. apie 16.30 val. išėjo pasivaikščioti į lauką. Ji tuo metu buvo virtuvėje ir apie 17.00 val. išgirdo stiprų moters klyksmą sklindantį iš lauko. Ji prasidarė langą ir pažiūrėjo į kiemą, tačiau nieko nematė, taip pat pasižiūrėjo į namo balkonus, tačiau taip pat nieko nematė. Klyksmas buvo tęstinis, tačiau truko neilgai, t.y. kai ji atsidarė virtuvės langą jau buvo ramu, nieko negirdėjo. Kieno tai buvo klyksmas ji tada nesuprato, neatpažino, tačiau tai buvo moteriškas balsas. Tai buvo labai garsus, „skausmo“ klyksmas, tačiau pagalbos niekas nesišaukė, jokių žodžių negirdėjo, buvo tik klyksmas. Grįžus namo vyrui, ji jam papasakojo ką girdėjo. Vyras pasakė, jog gal tai buvo vaikai kieme, tačiau jis pats to klyksmo negirdėjo, kadangi jis eina pasivaikščioti į mišką per Panemunės tiltą. 2013-06-07 ji dienos metu buvo kapinėse, tvarkė kapus, o jos vyras buvo namuose. Kai grįžo iš kapinių, vyras jai papasakojo, jog pas jį buvo atėjęs V. Ž. ir ieškojo mamos. Klausė ar pas juos nebuvo atėjusi mama. Jis pasakė, jog jos nuolatinis pravažiavimo bilietas, piniginė ir mobilaus ryšio telefonas yra namuose ir jam buvo keista, jog ji kažkur be šių daiktų išvažiavo. Tai jai papasakojo jos vyras, kai ji grįžo iš kapinių. Tada ji prisiminė iš vakaro girdėtą klyksmą ir suprato, kad O. jau gali būti negyva, jog tai būtent O. klykė. Tą vakarą V. pas juos daugiau atėjęs nebuvo. Sekančią dieną, t.y. 2013-06-08, dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, jos vyras išėjo į namo kiemą parūkyti. Ji pamatė, kaip prie laiptinės durų stovi V. ir verkia. Ji paklausė kas atsitiko, o V. pasakė, kad M. užsirakinęs ir jo neįleidžia į jų butą. Taip pat V. pasakė, jog jam M. telefonu pasakė, kad motina čia guli negyva. Šiuos atpasakotus žodžius jai pasakė V., juos gerai įsidėmėjo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir ugniagesiai-gelbėtojai. Aplink namą susirinko daug žmonių, žiūrėjo kas vyksta. Matė kaip ugniagesiai-gelbėtojai ir policijos pareigūnai kopėčių pagalba lipo į O. butą pro balkoną ir vėliau atidarė buto duris. Taip pat matė kaip vėliau greitosios med. pagalbos medikai ant neštuvų išnešė M., o po to laidojimo firmos darbuotojai išnešė lavoną maiše. M. buvo visas kraujuotas, buvo kraujuotos rankos, koja. Benešant M. ant neštuvų, jis vis mėgindavo atsikelti, tačiau gydytojai jam neleido.

Liudytoja I. M. 2014-02-12 apklausos metu parodė, kad ji nuo 1961 m. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Vėliau, tikslių metų nurodyti negali, į butą Nr.26 persikėlė gyventi Ž. šeima, t.y. O. B. Ž. su vyru, jo vardo nepamena, ir dviem sūnumis M. ir V. Ž.. Jos ir jų šeimos narių tarpusavio santykiai visą laiką būdavo geri. T. M., tiek V. jai padėdavo buityje, abu yra labai paslaugūs, su jais niekuomet nesipyko. Su O. jos santykiai taip pat būdavo geri, niekuomet nesipyko. Kiek jai yra žinoma, O. ir jos abiejų sūnų tarpusavio santykiai taip pat būdavo geri, O. niekad jai nesiskųsdavo dėl savo sūnų. O. ji paskutinį kartą matė 2013 m. birželio 05 d., tai buvo apie 12 val. O. tą kartą buvo pas ją svečiuose, gėrė arbatą. Viskas buvo normaliai, nieko neįprasto nepastebėjo, O. jai nieko neįprasto nesakė, ant O. jokių sužalojimų nepastebėjo. Sekančią dieną. t.y. 2013-06-06 apie 14 val. ji nuėjo iki jų buto, paskambino į duris, atidarė V. Ji pakvietė O. pas save pavalgyti ledų, nes dukra buvo daug atnešusi. V. pasakė, kad jie kaip tik trise pietauja ir jis pasakys mamai, kad ji pavalgiusi pas ją ateitų. Tą kartą ji su O. nesikalbėjo ir jos nematė, nieko neįprasto nepastebėjo. Vėliau ji buvo namuose, laukė O., tačiau ji taip ir neatėjo. Nieko blogo negalvojo, pamanė, kad gal ji išvažiavo į savo sodą, kadangi ji dažnai ten važiuodavo. 2013-06-07 ryte atėjo V. ir klausė kur jo mama, ar ji nebuvo atėjusi. Ji pasakė, kad nebuvo, nieko nežino. Vėliau V. dar kartą buvo atėjęs ieškoti savo mamos pas ją ir užsiminė, jog jos rankinė su raktais palikta namuose. Sekančią dieną t.y. 2013-06-08, apie 11 val. V. dar kartą atėjo pas ją, teiravosi, ar nepasirodė O.. Tada jis bandė patekti į savo butą, tačiau jo neįleido M. Tai ji matė pati, kadangi buvo pradariusi savo buto duris ir stovėjo tarpduryje. Ji girdėjo M. balsą sklindantį iš jų buto, tačiau ką konkrečiai sakė M. ji neišgirdo. V. vis prašė jo atidaryti duris ir įleisti. Tuomet ji patarė V., kad jis iškviestų policiją. Tuo metu ji nieko blogo nenujautė, dėl ko M. neįsileido V. į butą ji nežino, neįsivaizduoja. Iki tol ji jokio triukšmo, sklindančio iš aplinkinių butų negirdėjo. V. iškvietus policiją, matė kaip atvažiavo policijos pareigūnai, vėliau greitoji medicinos pagalba ir laidojimo paslaugų įmonės automobilis. Visa tai matė pro balkoną, kuris yra iš kiemo pusės. Taip pat matė kaip M. išnešė medikai ant neštuvų į med. pagalbos automobilį, kaip laidojimo paslaugų įmonės darbuotojai išnešė ant neštuvų maišą skirtą lavonams. Suprato, jog tame maiše buvo O. lavonas, be to, apie tai, kad O. jau buvo mirusi jai tą dieną pasakė policijos pareigūnai. Dėl ko M. galėtų nužudyti savo motiną ji neįsivaizduoja, jie niekuomet jos akivaizdoje nesipykdavo, nieko apie tai negirdėdavo.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2013-06-08 pradėjo darbą 10.00 val. patrulyje tarnybiniu automobiliu radijo šaukiniu „448“ kartu su patruliu L. M.. 2013-06-08 14.08 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK budėtojo apie tai, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), bute konfliktas tarp brolių. Nuvykus nurodytu adresu juos prie namo laiptinės pasitiko pilietis, jo asmens duomenų neprisimena, kuris paaiškino, kad bute užsirakinęs jo brolis neatidaro durų ir aiškina, kad jis nužudė motiną. Kaip nužudė ir kada tiksliai nužudė, jiems jis nieko nepaaiškino, tik pasakė, jog tarp jų jokio konflikto nėra, tik kad jo brolis nužudė jų motiną. Jiems priėjus prie durų, paskambinus į duris, pasibeldus, jų niekas neatidarė. O pro uždaras duris bute buvęs pilietis garsiai ir aiškiai pasakė, jog jis nužudė savo mamą, kad durų neatidarys, kad bute visur jis prilaistė benzino ir, jeigu jie eis į vidų, jis viską padegs. Laiptinėje matėsi išbėgęs skystis pro minėtų durų apačią. Skystis skleidė degalų kvapą. Tuomet jie per radijo ryšį VPK budėtojui pranešė apie susiklosčiusią situaciją ir pasakė, jog jiems reikės ugniagesių-gelbėtojų pagalbos. Tą pamainą už Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės darbą buvo atsakingas trečiojo būrio vadas A. B.. Jis kartu su A. B. ir priešgaisrines gelbėjimo tarnybos pareigūnu užlipo kopėčiomis į buto balkoną. Įėjus pro balkono duris, pateko į kambarį. Kambario gilumoje, prie sienos, ant sofos pastebėjo ant nugaros gulintį vyriškį. Jis išgirdęs juos, tik pasuko galvą į jų pusę, tačiau daugiau nieko nedarė, nieko nesakė. Pamatė, jog vyriškis buvo kruvina krūtine. Jam kraujavo rankos. Taip pat, kambaryje, tarpe, tarp prie sienos stovinčios sekcijos ir prie balkono durų stovinčio staliuko pastebėjo netvarkingai sumesta patalynė. Pakėlęs patalynės dalį, pamatė, kad ant grindų, veidu į grindis, kruvina galva į langą, guli galimai moteriškos lyties lavonas. Greta moters galvos, iš kairės puses, tarp galvos ir sekcijos gulėjo virtuvinis kruvinas kirvukas. Tada pasakė A. B. apie šį lavoną. A. B. tuo metu rišo sužalotam vyriškiui žastus parankinėmis priemonėmis, kadangi iš jo rankų žaizdų stipriai bėgo kraujas. Ant lavono viršugalvio, aiškiai matėsi kirstinė žaizda, aiškiai matėsi sukrešėjęs kraujas. Lavonas rankomis buvo suėmęs galvą. Lavonas buvo su aiškiais sustingimo požymiais. Įleidus medikus į buto vidų, A. B. minėtam vyriškiui uždėjo antrankius, kadangi medikai turėjo suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą ir bijojo, kad vyriškis jų nepultų. Vyriškis nesipriešino, matėsi, jog jis buvo nusilpęs. Taip pat medikai apžiūrėję lavoną, konstatavo moters mirtį. Kol medikai teikė pagalbą vyriškiui, A. B. jo paklausė kas užmušė minėtą moterį. Vyriškis atsakė, jog tai jis nužudė savo motiną. Ar jis minėjo dėl ko ją nužudė ir kada ją nužudė, šiuo metu neprisimena. Vyriškiui suteikus pirmąją med. pagalbą, jis buvo neštuvais nuneštais į greitosios med. pagalbos automobilį ir tuomet nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas. Jis su patruliu L. M. lydėjo GMP automobilį ir vėliau saugojo įtariamąjį ligoninėje.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2013-06-08, tai buvo nedarbo diena, tačiau jis buvo paskirtas atsakingu už Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės darbą. Antrojoje dienos pusėje, tikslaus laiko neprisimena, jis per radijo ryšį išgirdo, jog adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, vyksta konfliktas, asmuo neįsileidžia savo brolio į butą, jog jis galimai nužudė savo motina ir ketina padegti savo butą. Šią informaciją išgirdo, kai patrulis Ž. B. radijo ryšio pagalba perdavė informaciją Kauno apskr. VPK budėtoju. Tuomet jis nuvyko į įvykio vietą įvertinti situaciją. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, jog minėtas butas yra trečiajame namo aukšte, laiptinėje jautėsi iš buto sklindantis aitrus, panašus į dyzeliną, kvapas, bute yra užsirakinęs vyriškis, kuris neatidaro durų, butas turi balkoną ir balkono durys yra praviros. Tada buvo nuspręsta iškviesti ugniagesių-gelbėtojų brigadą su kopėčiomis, kad galima būtų patekti pro balkoną ir nelaužti buto durų. Atrėmus į minėto buto balkoną ugniagesių kopėčias jis su Kauno apskr. VPK Patruliu rinktinės 4-ojo būrio patruliu Ž. B. kopėčiomis pakilo į minėto buto balkoną. Pro balkono duris į buto vidų jis įėjo pirmasis. Įėjus į vidų pateko į kambarį, perlipus per kambario centre stovinčią sofa-lovą nepriėjus prie minėto vyriškio matė, kad vyriškis yra gyvas, rodė gyvybės ženklus, mirksėjo ir kažkiek judino galvą. Matė, kad vyriškio kūnas ir drabužiai ištepti krauju, rankos kruvinos, ir pamatė, kad jo abi rankos ties alkūnėmis iš vidinės pusės yra sužalotos ir stipriai pulsuojančiai kraujavo. Tuomet jis nupjovė šalia lovos gulėjusio lygintuvo laidą ir juo suveržė minėto vyriškio kairiąją ranką, taip stabdydamas kraujavimą. Tuomet šalia radęs kelnes su diržu, ištraukė diržą ir juo suveržė vyriškio dešinę ranką. Tuomet uždėjo vyriškiui antrankius. Tada Ž. B. patikrino tame kambaryje gulinčią minėtą drabužių ir patalynės krūvą, bei pasakė, jog aptiko dar vieną asmenį. Tai buvo moteriškos lyties lavonas, kuris gulėjo ant grindų tarp minėtos sekcijos ir kambario centre stovėjusios sofos-lovos. Lavonas buvo užverstas patalyne. Lavonas gulėjo ant pilvo, kojos ištiestos, rankos plaštakomis į apačią uždėtos ant galvos pakaušio. Lavono galva, pečių juosta, viršutinė nugaros dalis buvo gausiai ištepta krauju. Aplink viršutinę lavono dalį, ant grindų, sienų, sekcijos bei gulinčių drabužių taip pat buvo gausiai pritaškyta kraujo. Lavono pakaušyje aiškiai matėsi galimai kirstinė žaizda. Lavonas buvo su aiškiai sustingimo požymiais. Lavonas gulėjo išilgai sekcijos, galva į lango pusę. Tarpe tarp lavono galvos ir sekcijos ant grindų gulėjo kruvinas virtuvinis kirvukas mėsai kapoti. Vėliau, užtikrinus saugia aplinką, į buto vidų įėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie konstatavo moters mirtį bei suteikė būtinąją medicininę pagalbą minėtam vyriškiui, po ko jis buvo išneštas ant neštuvų iš buto į greitosios med. pagalbos automobilį ir išvežtas į ligoninę.

VTMT prie LR TM Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta:

1. O. B. Ž. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai, kietojo dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinio smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, sunkus difuzinis aksonų pažeidimas. Galvos smegenų trauma išsivystė muštinių ir kirstinių dešinės pakaušio pusės sužalojimų pasekoje.

2.Vienareikšmiškai interpretuoti lavono radimo vietoje konstatuotus lavoninius reiškinius nustatant mirties laiką problematiška.

3. O. B. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. O. B. Ž. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonžarnėje, kepenyse, inkste) barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino, metamizolio nerasta.

4. O. B. Ž. konstatuota:

4.1. Muštiniai ir kirstiniai dešinės pakaušio pusės sužalojimai: muštinės ir kirstinės žaizdos dešinėje

pakaušio pusėje, galvos minkštųjų audinių kraujosruvos, skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai kietojo dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimas voratinklinių galvos smegenų dangalu, dešinio smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, sunkus difuzinis aksomų

pažeidimas. Šiame punkte išvardintų sužalojimų mechanizmas, žalojančių įrankių savybės ir trauminių poveikių skaičius išsamiai nurodytas medicinos kriminalistinio tyrimo išvadoje: „Tirtos

O. B. Ž. odos žaizdos Nr. 1-8, Nr. 10a, 10b, 11, 12, 13a yra muštinės. Žaizdos Nr.

1-3 padarytos ribotu paviršiumi, kuriame yra taisyklingai išsidėstę atsikišę riboti paviršiai. Konkreti riboto paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi. Tokie sužalojimai būdingi padaromiems mėsai mušti plaktuku. Žaizdos Nr. 4 ir Nr. 6 padarytos riboto paviršiaus, kuriame yra

taisyklingai išsidėstę atsikišę riboti paviršiai, kraštu - buka briauna, tikėtina, tuo pačiu daiktu ar įrankiu, kaip ir žaizdos Nr. 1-3. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės. Žaizdos Nr. 8, 10b, 11, 12, 13a padarytos riboto paviršiaus, tikėtina, turinčiu kampo formą, savybių daiktu arba įrankiu. Žaizda Nr. 10a padaryta riboto paviršiaus, kurio konkreti forma sužalojime neužsifiksavusi, kraštu. Šiose žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Žaizdos Nr. 9, 10, 13, 13b, 14, 16 būdingos kirstinėms, padarytoms kertančiu plėštinių savybių įrankiu, turėjusiu neaštrius ašmenis, žaizda Nr. 16 - panyrant abiems pleišto kampams, kitos odos žaizdos - pleišto kampams nepanyrant. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Sužalojimas Nr. 15 padarytas dinaminio kontakto būdu, aštriu daiktu ar įrankiu. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Tokiu būdu tirti O. B. Ž. sužalojimai padaryti 20 trauminių poveikių. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės arba rūšinės priklausomybės, todėl jie konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Tirtuose O. B. Ž. sužalojimuose užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai". Labiausiai tikėtina, kad O. B. Ž. mirtis įvyko per keliolika-keliasdešimt minučių nuo šių sužalojimų padarymo. Šiame punkte išvardinti sužalojimai griuvimui, savigynai ir tyčiniam savęs žalojimui absoliučiai nebūdingi. Šių sužalojimų sekos ir žalojančios jėgos objektyvios išraiškos nustatyti negalima. Šiame punkte išvardinti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežastimi.

Kirstinės žaizdos kaktoje (keturios), plaukuotoje galvos dalyje (penkios), poodinės kraujosruvos ir kirstinės žaizdos abiejose plaštakose (ne mažiau keturių kirstinių žaizdų kairėje ir šešios - dešinėje), kairės rankos trečio piršto naginės falangos amputacija, kairio antro delnakaulio lūžis. Labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, kaip ir dalis dešinės pakaušio pusės žaizdų, kuris medicinos kriminalistinio tyrimo išvadoje apibūdinamas kaip „kertantis plėštinių savybių įrankis, turėjęs neaštrius ašmenis". Šiame punkte išvardinti sužalojimai, tikėtina, padaryti dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje tikėtina artimu dešinės pakaušio pusės sužalojimų padarymui laiku. Šiame punkte išvardinti sužalojimai griuvimui ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi, šių sužalojimų sekos ir žalojančios jėgos objektyvios išraiškos nustatyti negalima. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos ir kirstinės žaizdos abiejose plaštakose, kairės rankos trečio piršto naginės falangos amputacija, kairio antro delnakaulio lūžis susidarė O. B. Ž. ginantis nuo smūgių nurodytu įrankiu. Kirstinės žaizdos kaktoje ir plaukuotoje galvos dalyje savigynai nebūdingos. Šiame punkte išvardinti sužalojimai O. B. Ž. gyvai esant atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo.

4.3. Odos nubrozdinimai dešinio peties, dešinio žando, dešinio žasto ir dilbio srityse, poodinės kraujosruvos dubens, kairės akies, kairio smilkinio, kaktos ir kairio dilbio srityse padarytos kietais bukais daiktais, galimai to paties įrankio, kaip ir aukščiau išvardinti sužalojimai, dalimis. Šių sužalojimų padarymo laikas galimai artimas kitų aprašytų sužalojimų padarymo laikui, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei įtakos mirčiai neturėjo.

4.4. Kairių III-V ir dešinių III-VI šonkaulių lūžiai būdingi sagitalinei krūtinės ląstos deformacijai suspaudžiant tarp dviejų kietų bukų daiktų ar paviršių h galėjo susidaryti gulinčios O. B. Ž. krūtinę vienkartinai ar daugkartinai suspaudžiant kito asmens rankomis ar kojomis. Šių sužalojimų padarymo laikas galimai artimas kitų aprašytų rankomis ar kojomis. Šių sužalojimų padarymo laikas galimai artimas kitų aprašytų sužalojimų padarymo laikai jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo.

15. Labiausiai tikėtina, kad po dešinės pakaušio pusės sužalojimų O. B. Ž. prarado sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Kiti konstatuoti sužalojimai įtakos savarankiškų veiksmų galimybei neturėjo. (1 t., b.l. 127-134)

VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta:

1.Ant virtuvinio kirvio (1 obj.) nuoplovoje iš įvykio vietos yra O.B. Ž. kraujas su 99,9999999999999996% tikimybe.

2. Ant peilio plastikine rankena (2 obj.), žirklių, peilio geležtės, plaktuko yra M. Ž. kraujas su 99,9999999999999998% tikimybe.

3. Ant peilio medine rankena (3 obj.) dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

4. Atlikus cigaretės nuorūkos DNR tyrimą, nustatytas M. Ž. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe. (1 t., b.l. 140-142)

VTMT prie LR TM medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 79/13(01) nustatyta:

1. O.B. Ž. padarytų sužalojimų (žaizdų) matmenys nurodyti specialisto išvados tiriamojoje dalyje.

2. Tirtuose O.B. Ž. sužalojimuose užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai.

3. Tirtos O.B. Ž. odos žaizdos, laboratorijoje pažymėtos Nr. 9, 10, 13, 13b, 14, 16 būdingos kirstinėms, padarytoms kertančiu pleištinių savybių įrankiu, turėjusiu neaštrius ašmenis, žaizda Nr. 16- panyrant abiems pleišto kampams, kitos odos žaizdos- pleišto kampams nepanyrant. Kertančių pleištinių savybių įrankis yra tirti pateiktas virtuvinis kirvis mėsai kapoti, kuriuo galėjo būti padarytos kirstinės odos žaizdos. Tačiau nustatyti, ar šios žaizdos padarytos šiuo tirti pateiktu kirviu, jo ašmenimis, ar kitu kertančių savybių įrankiu negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės. Šios žaizdos nepadarytos tirti pateiktais peiliais, peilio geležte, žirklėmis, plaktuku. Muštinės žaizdos Nr. 7 ir Nr.10a padarytos riboto paviršiaus, kurio konkreti forma sužalojime neužfiksavusi, kraštu. Jos nepadarytos tirti pateiktais peiliais, peilio geležte, žirklėmis. Nustatyti, kokių savybių ribotą paviršių turinčių daiktu ar įrankiu padarytos šios odos žaizdos negalima, kadangi šiose žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Sužalojimas Nr.15 padarytas dinaminio kontakto būdu, aštriu daiktu ar įrankiu. Toks sužalojimas gali būti padarytas tirti pateiktais peiliais, peilio geležte, žirklėmis bei tirti pateikto virtuvinio kirvio mėsai kapoti ašmenimis. Nustatyti konkrečiai, kuriuo iš šių įrankių ir ar šiais įrankiais padarytas sužalojimas negalima, kadangi jame užsifiksavę požymiai tra rūšinės priklausomybės. Neatmetama galimybė, kad muštinės žaizdos Nr. 1-4, Nr. 6,8,10b,11,12,13a padarytos tirti pateikto virtuvinio kirvio mėsai kapoti pentimi. Bent kiek kategoriškesnė išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma yra tik plačios grupinės priklausomybės. Šios žaizdos nepadarytos tirti pateiktais peiliais, peilio geležte, žirklėmis, plaktuku. (1 t., b.l. 146-161)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-53/2013 nustatyta:

Šiuo metu M. Ž. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.Nusikaltimo padarymo metu M. Ž. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos tiriamojo sąmonei ir veiklai.M. Ž. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.M. Ž. šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų tyrimo veiksmų esmę. M. Ž. dėl psichikos sveikatos būsenos gali būti teisiamas. (1 t., b.l. 178-181)

2013-06-08 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta: atvykus nurodytu adresu matomas keturių aukštų dviejų laiptinių namas. Užlipus į antrą aukštą į kairę laiptinę trečiame aukšte aikštelėje matyti keturi butai. Antras iš kairės pusės matyti butas Nr. 26. Kairės pusės sofos krašto ir sekcijos apie 50 cm pločio tarpas. Tarpe ant kairio šono guli moteriškos lyties lavonas. Lavono galva kruvina. Už lavono nugaros prieš sekciją matyti suvyniotas kilimėlis su rudomis dėmėmis, supjaustytas. Ant sekcijos durų 120X70 cm plote intensyvios rudos dėmės. Už lavono nugaros matyti metalinis kirvis mėsai kapoti, kuris rudos spalvos dėmėmis. Ant lavono uždėta melsvos bei baltos spalvos dvi antklodės, kurios su rudos spalvos dėmėmis. Kambaryje ant kilimo prie lovos rasta nuorūka. Atlikus apžiūra paimta: peilio geležtė, žirklės, nuorūka, dujinis degiklis, du vatos tamponai su krauju, vienas tamponas su dyzelino pavyzdžiu, du virtuviniai peiliai, plaktukas, kirvukas, pledas su rudomis dėmėmis, plastikinis bakelis, termoizoliacinės medžiagos ryšulys, vaistų pakeliai, telefonas, butelis su degtine. (1 t., b.l. 8-39)

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. Ž. patvirtino, kad motiną galėjo nužudyti tik jis, tačiau neprisimena kaip tai jis padarė. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą, kad negali prisiminti pačio motinos mušimo fakto, vertina kaip nenorą prisiminti tų žiaurių faktinių aplinkybių, kurios sukelia didelį sukrėtimą pačiam kaltinamajam. Teismas tokią išvadą daro vertindamas tokius duomenis: kaltinamasis pats paskambina liudytojui R. K. ir pripažino nužudęs motiną, bei pačio kaltinamojo bandymas nusižudyti. Tai patvirtina, kad išsiblaivęs kaltinamasis M. Ž. suprato savo veiksmų padarinius ir žiaurumą. Liudytojo R. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Ž. suprato, ką padarė, kadangi kaltinamasis M. Ž. paskambino liudytojui ir pripažino nužudęs motiną. Kaltinamasis tuo skambučiu siekė, kad šis faktas būtų praneštas policijai. Kaltinamasis M. Ž. pripažino, kad jis bijojo pranešti apie motinos nužudymą policijai. Tai patvirtina ir tas faktas, kai pagal liudytojo R. K. pranešimą nuvyko policija patikrinti pranešto fakto, kaltinamasis M. Ž. policijai neparodė nužudytos motinos lavono. Nukentėjusysis V. Ž. patvirtino, kad per duris kalbėjosi su kaltinamuoju M. Ž., kuris pasakė, kad bute motina negyva, kad ją nužudė. Liudytoja O. G. patvirtino, kad apie 17 val. ji išgirdo moters skausmo klyksmą. Liudytojai Ž. B. ir A. B. patvirtino, kad bute rado kaltinamąjį M. Ž. su supjaustytomis rankomis ir moters lavoną, paslėptą po patalyne.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada patvirtina, kad M. Ž. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu M. Ž. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos tiriamojo sąmonei ir veiklai. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. Ž. šio nusikaltimo padarymą lėmė girtumas, ir jis suprato savo veiksmų žiaurumą. Tai apsprendė jam būnant neblaiviam iškilę vaikystėje patirta iš motinos skriauda, pasireiškusi fizinėmis bausmėmis.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį M. Ž. pripažinti kaltu nužudžius savo motiną O. Ž..

Dėl kvalifikacijos

Kaltinamasis M. Ž. nužudė savo motiną O. Ž., tai yra šeimos narį, todėl kaltinamojo veiksmų kvalifikacija atitinka LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Taip pat kaltinamojo veiksmai yra kvalifikuoti ir pagal šio straipsnio 6 punktą – itin žiauriai.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Remiantis teismų praktika nužudymas itin žiauriai (būtent tokiu būdu kaltinamas nužudęs nukentėjusiąją O. Ž.) yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Ir neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas kaip itin žiaurus, jeigu kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-118/2013, 2K-327/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuota ne mažiau kaip 40 trauminių poveikių, kuriais padaryta daugybiniai muštiniai ir kirstiniai dešinės pakaušio pusės sužalojimai, muštinės ir kirstinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, galvos minkštųjų audinių kraujosruvos, skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai kietojo dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimas voratinklinių galvos smegenų dangalu, dešinio smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, sunkus difuzinis aksomų pažeidimas. Šiame punkte išvardintų sužalojimų mechanizmas, žalojančių įrankių savybės ir trauminių poveikių skaičius išsamiai nurodytas medicinos kriminalistinio tyrimo išvadoje: „Tirtos O. B. Ž. odos žaizdos Nr. 1-8, Nr. 10a, 10b, 11, 12, 13a yra muštinės. Žaizdos Nr. 1-3 padarytos ribotu paviršiumi, kuriame yra taisyklingai išsidėstę atsikišę riboti paviršiai. Konkreti riboto paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi. Tokie sužalojimai būdingi padaromiems mėsai mušti plaktuku. Žaizdos Nr. 4 ir Nr. 6 padarytos riboto paviršiaus, kuriame yra taisyklingai išsidėstę atsikišę riboti paviršiai, kraštu - buka briauna, tikėtina, tuo pačiu daiktu ar įrankiu, kaip ir žaizdos Nr. 1-3. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės. Žaizdos Nr. 8, 10b, 11, 12, 13a padarytos riboto paviršiaus, tikėtina, turinčiu kampo formą, savybių daiktu arba įrankiu. Žaizda Nr. 10a padaryta riboto paviršiaus, kurio konkreti forma sužalojime neužsifiksavusi, kraštu. Šiose žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Žaizdos Nr. 9, 10, 13, 13b, 14, 16 būdingos kirstinėms, padarytoms kertančiu plėštinių savybių įrankiu, turėjusiu neaštrius ašmenis, žaizda Nr. 16 - panyrant abiems pleišto kampams, kitos odos žaizdos - pleišto kampams nepanyrant. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Sužalojimas Nr. 15 padarytas dinaminio kontakto būdu, aštriu daiktu ar įrankiu. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Tokiu būdu tirti O. B. Ž. sužalojimai padaryti 20 trauminių poveikių. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės arba rūšinės priklausomybės, todėl jie konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Tirtuose O. B. Ž. sužalojimuose užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai". Labiausiai tikėtina, kad O. B. Ž. mirtis įvyko per keliolika-keliasdešimt minučių nuo šių sužalojimų padarymo. Kirstinės žaizdos kaktoje (keturios), plaukuotoje galvos dalyje (penkios), poodinės kraujosruvos ir kirstinės žaizdos abiejose plaštakose (ne mažiau keturių kirstinių žaizdų kairėje ir šešios - dešinėje), kairės rankos trečio piršto naginės falangos amputacija, kairio antro delnakaulio lūžis. Labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, kaip ir dalis dešinės pakaušio pusės žaizdų, kuris medicinos kriminalistinio tyrimo išvadoje apibūdinamas kaip „kertantis plėštinių savybių įrankis, turėjęs neaštrius ašmenis". Šiame punkte išvardinti sužalojimai, tikėtina, padaryti dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje tikėtina artimu dešinės pakaušio pusės sužalojimų padarymui laiku. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos ir kirstinės žaizdos abiejose plaštakose, kairės rankos trečio piršto naginės falangos amputacija, kairio antro delnakaulio lūžis susidarė O. B. Ž. ginantis nuo smūgių nurodytu įrankiu. Kirstinės žaizdos kaktoje ir plaukuotoje galvos dalyje savigynai nebūdingos. Odos nubrozdinimai dešinio peties, dešinio žando, dešinio žasto ir dilbio srityse, poodinės kraujosruvos dubens, kairės akies, kairio smilkinio, kaktos ir kairio dilbio srityse padarytos kietais bukais daiktais, galimai to paties įrankio, kaip ir aukščiau išvardinti sužalojimai, dalimis. Kairių III-V ir dešinių III-VI šonkaulių lūžiai būdingi sagitalinei krūtinės ląstos deformacijai suspaudžiant tarp dviejų kietų bukų daiktų ar paviršių galėjo susidaryti gulinčios O. B. Ž. krūtinę vienkartinai ar daugkartinai suspaudžiant kito asmens rankomis ar kojomis.

Teismas daro išvadą, kad sužalojimų pobūdis ir skaičius patvirtina itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą, ir nėra abejonių, kad dėl tokių daugybinių fizinių poveikių nukentėjusioji O. Ž. patyrė didelius skausmus, kančias.

Atsižvelgus į žaizdų skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį, teismas daro išvadą, kad M. Ž. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajai yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, ir kad tai rodo kaltinamojo veikos ypatingą žiaurumą. Dėl to M. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaltinamasis M. Ž. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Ž. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž. atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: M. Ž. administracine tvarka baustas 1 kartą. (2 t., b.l. 13), neteistas. (2 t., b.l. 14), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas. (1 t., b.l. 200), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. (2 t., b.l. 3), charakterizuojamas teigiamai ( t.2, b.l.186, 191).

Kaltinamojo M. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, M. Ž. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas sankcijoje numatytos bausmės artimas vidurkiui.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3p., 6p., ir jį nubausti dvylika metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2013-06-09 iki 2014-06-13.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-06-13d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Daiktinius įrodymus ( saugomi ikiteisminio tyrimo įstaigoje) įsiteisėjus nuosprendžiui:

-peilio geležtė; žirklės; du peiliai; virtuvinis kirvis; plaktukas; dujinis degiklis; nuorūka; du vatos tamponai su dėmių nuoplovomis; vatos tamponas su galimai dyzelinio kuro nuoplova; lovos užtiesalas (pledas); plastmasinis bakelis; termoizoliacinės medžiagos rulonas; dvi kartoninės vaistų dėžutės; stiklinis butelis su bespalviu skysčiu; O.B. Ž. drabužiai; M. Ž. drabužiai - sunaikinti kaip beverčius.

Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2720“ , Mobilaus ryšio telefonas „Samsung C3050“ - grąžinti nukentėjusiajam V. Ž..

Priteisti iš M. Ž. 200 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Daiva JankauskienėArūnas Paštuolis