Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-03-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d. - bauda 6 MGL dydžio (780 Lt – septyni šimtai aštuoniasdešimt litų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. kaltinamas tuo, kad jis 2016-01-16 apie 22 val. 02 min., Veiverių pl. 132, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliams G. J. ir J. B. davė 20 eurų kyšį padėdamas vieną 20 eurų nominalo kupiūrą ant galinės sėdynės po nešiojamo kompiuterio dėklu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str.4 d.

Kaltinamasis M. T. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viršijo leistiną greitį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl streso ar skubėjimo pasiūlė ir davė policijos pareigūnams 20 eurų kyšį, supranta, kad siekė papirkti policijos pareigūnus ir labai dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. T. padaryta nusikalstama veika taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos D. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-01-16 gautas pranešimas ROIK 01160000027033, kad adresu Vieverių g. 132, Kaunas KET pažeidėjas pil. M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tam, kad nebūtų išrašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pasikėsino papirkti KPV patrulius duodamas 20 eurų kyšį (b.l. 4).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-01-16 dirbo nuo 14 vai. iki 02 vai. r/š „586“ su vyriausiuoju patruliu J. B.. Nuo 22:00 vai., pagal tarnybos užduotį, Kauno m., Veiverių pl. ties 132 namu buvo vykdoma greičio kontrolė, greičio matavimo prietaisu „Tru Speed dc" Nr. TS001379. Apie 22:02 val. buvo sustabdytas automobilis „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini), kuris važiavo 66 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Vairuotojas M. T., gim. (duomenys neskelbtini), patruliniame automobilyje „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini), buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso parodymais. Nuo M. T. sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu jam nustatytas 0,31 prom. girtumas (leistina norma). Rašant M. T. ATP protokolą už greičio viršijimą, jis pasakė: „ geriau susitarkime, aš jums sumokėsiu 20 eurų, negu mokėsiu baudą į valstybės biudžetą“. Jie atsakė, kad „susitarti" negalima, nes tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tada M. T. išsitraukė 20 eurų kupiūrą ir padėjo ant galinės sėdynės po nešiojamo kompiuterio dėklu (jis sėdėjo patruliniame automobilyje ant galinės sėdynės). Apie bandymą papirkti nedelsiant radijo ryšiu pranešė Kauno apskrities VPK OVS. Už greičio viršijimą M. T. buvo surašytas ATP protokolas: ROIK 16054603846 (b.l. 10).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. J. tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

- Tarnybinio automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame įtariamasis M. T. padėjo ant automobilio galinės sėdynės po nešiojamo kompiuterio dėklu vieną 20 eurų kupiūrą Nr. X39225507959, kuri apžiūros metu buvo išimta (b.l. 5-9).

- Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateiktas 2016-01-16 papirkimo vaizdo ir garso įrašas, esantis CD kompaktinėje plokštelėje (b.l. 17-18).

- Įtariamojo M. T. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam yra aiški, savo kaltę pripažįsta visiškai pilnai, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybės ir psichikos ligomis nėra sirgęs, psichiatro ir narkologo įskaitose nėra registruotas. Yra (duomenys neskelbtini) direktorius. 2016-01-16 d. apie 22.00 val. važiavo su įmonės automobiliu „VW Golf“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuo Garliavos link Aleksoto pusės. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai už greičio viršijimą. Pareigūnai jį pakvietė atsisėsti į policijos tarnybinį automobilį. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė 0,32 promilių girtumą, tai yra leistina norma vairuoti. Tuomet pareigūnai pasakė, kad už greičio viršijimą jie surašys administracinės teisės pažeidimo protokolą. Kadangi jis labai skubėjo, norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, iš piniginės išsiėmė vieną 20 eurų banknotą ir jį padėjo ant galinės sėdynės po kompiuterio įdėklu. Pareigūnams pasakė, kad jiems vis tiek atlyginimas yra sumokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad koks skirtumas ar sumokės jis jiems duodamas 20 eurų kyšį, ar jiems sumokės valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kai pareigūnai pastebėjo, jog jis padėjo minėtą 20 eurų banknotą, jį informavo, kad dabar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų papirkimo. Kad davė pareigūnams 20 eurų kyšį jis labai nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė tik dėl to, kad labai skubėjo ir norėjo, kad pareigūnai jį kuo greičiau paleistų (b.l. 39-40).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. T. 2016-01-16 apie 22 val. 02 min., Veiverių pl. 132, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliams G. J. ir J. B. davė 20 eurų kyšį padėdamas vieną 20 eurų nominalo kupiūrą ant galinės sėdynės po nešiojamo kompiuterio dėklu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus. Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad jie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, tiesiogiai davė 20 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas M. T. pripažinti kaltu padariusiu BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bausmės skyrimas.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos žalingą poveikį, norėjo taip pasielgti ir pasielgė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės papirko policijos pareigūnus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jis yra teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, priklausomybės ligų centre neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmė - bauda. Paskirtos bausmės dydis atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, kad administracine tvarka baustas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nustatytinas bausmės dydis artimas minimumui.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-01-20 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-791, kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. T. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto M. T.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (20 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys). Daiktinis įrodymas, kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti byloje.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) MGL, t.y. 228 (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturių) MGL, t.y. 152 EUR (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) baudą.

Įpareigoti M. T. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti M. T., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai, vykdomąjį dokumentą išsiunčiant antstoliui.

Daiktinį įrodymą - vieną 20 eurų nominalo kupiūrą, paimtą 2016-01-19 dienos kvitu nr. 003674 nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę (b.l. 18), palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.