Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-16 · Administracinė byla Nr. A-822-1728-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
A-822-1728-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Trečiasis asmuo
Č. T., D. B., V. V., L. M., R. M.
Kategorijos
  • 11.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1728/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Aistei Račkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. T. (P. T.) ir V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal P. T. ir V. T. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Č. T., D. B., V. V., L. M., R. M.).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 30-1540 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalį (t.y. dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo duomenų nustatymo) ir įpareigoti Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių pakartotinai išspręsti žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformavimo klausimą.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1540 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 3, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1929-12-2005, panaikino Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 30-466 1.1 punktu nustatytus duomenis apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir vietoje to suformavo tris atskirus sklypus: sklypą Nr. 1 – 1778 m² ploto; sklypą Nr. 3 – 417 m² ploto; sklypą (duomenys neskelbtini) - 1308 m² ploto.

Paaiškino, kad su šiuo įsakymu patvirtintais žemės sklypų ribų nustatymo duomenimis, buvusios namų valdos padalinimu į tris sklypus nesutinka, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija, darydama 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 30-466 pakeitimus ir formuodama sklypų ribas, kaip grąžintiną žemę pretendentams, bei formuodami žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, parengimo procese nederino ir neinformavo suinteresuotų asmenų apie tokių žemės sklypų planų ir ribų parengimą. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje esančios namų valdos (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto duomenų bylos matyti, kad nėra galimybės suformuoti racionaliai keletą sklypų pagal šį planą, o namų valdoje esantys statiniai yra perstatyti ir faktinis naudojimas neatitinka sklypo plane pažymėtų ribų. Be to, namų valdoje esantis antras gyvenamasis namas, ūkiniai bei kiemo statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl norint suformuoti namų valdą, reikėjo patikslinti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai ir nesilaikydama nustatytos tvarkos suformavo ir nustatė žemės sklypų ribas, kurios yra neracionalios, netinkamos naudoti ir pažeidžia visų suinteresuotų asmenų interesus.

Savo skundą pareiškėjai grindė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkto, 5 punkto nuostatomis.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose (b. l. 25-27, 108-110) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis namų valdos techninės apskaitos byla. Reikalavimas naudojamus žemės sklypus parduoti pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus, yra įtvirtintas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas yra 1308 m². Formuoti kitokio dydžio namų valdą nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Be to, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis tvarko valstybės įmonė Registrų centras. Prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali paduoti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) duomenis turėjo tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija suformuoti namų valdos sklypą buvo įpareigota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ji negalėjo nevykdyti arba atsisakyti vykdyti teismo sprendimą. Taip pat nėra jokio pagrindo delsti vykdyti teismo sprendimą, nes namų valdos (duomenys neskelbtini) duomenys nėra patikslinti iki šiol. Be to, pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas įsakymas su jais turėjo būti atskirai aptariamas ir derinamas. Įsakymas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, kuri nenumato tokių procedūrų privalomumo. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad namų valdos ribos formuojamos pagal dokumentus (kadastrinių matavimų bylos duomenis), o ne pagal atskirų asmenų pageidavimą. Iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose yra statiniai, kurie nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Kadangi nėra teritorijos detaliojo plano arba kadastrinių matavimų bylos, todėl nėra teisinio pagrindo suformuoti naudojamos namų valdos žemės sklypo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai pateiktų patikslintus namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, šie duomenys nepatvirtintų skundžiamo akto neteisėtumo, nes būtų sudaryti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti po įsakymo priėmimo. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija namų valdos sklypą suformavo pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal galiojančių teisės aktų nuostatas suformavo namų valdą pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius duomenis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali paduoti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, todėl Vilniaus savivaldybės administracija yra netinkamas subjektas patikslinti kadastro duomenų bylos duomenis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1540 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformavo atskirus naudojamos namų valdos (1308 m²) ir natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės (1778 m² ir 417 m²) sklypus (b.l. 29-30).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 p., jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas yra 1308 m² (administracinė byla Nr. I-1929-12/2005 b.l.53). Pareiškėjų paaiškinimas, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformavus 1308 m² namų valdą, keli jų pastatai liko už namų valdos ribų ir kad formuojant namų valdą reikėjo patikslinti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, teismo nuomone, yra nepagrįstas, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Kadastro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ir kad duomenys būtų buvę pakeisti. Namų valda suformuota pagal nekilnojamojo daikto kadastro byloje esančius duomenis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, teismo manymu, yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti pagrindo nėra.

III.

Pareiškėjai V. ir P. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, rėmėsi formaliu Vilniaus m. savivaldybės administracijos paaiškinimu, kad formuodamas ginčijamus sklypus atsakovas vadovavosi LR Vyriausybės 1999 kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 p., ir rėmėsi namų valdos planu, pažymėtu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Apeliantų manymu, toks formalus teismo požiūris, kai byloje buvo pateikti duomenys, kad pretendentai pastebėjo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje viename iš namų valdos ribų schemos klaidą tik po to, kai buvo supažindinti su skundžiamu atsakovo įsakymu, neatitinka LR Administracinių bylų įstatymo 6 str. suformuluoto teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, veiklos principo, bei teisingumo principo. Teismas neatsižvelgė ir į tą pareiškėjų argumentą, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. pagrindu, tėvų žemė pretendentams privalo būti gražinama natūra turėtos žemės vietoje, ir ta aplinkybė leidžia suformuoti žemės sklypus neatsižvelgiant į sovietiniais laikais nustatytas namų valdos ribas. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-1540 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 3, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – Įsakymas), sklypų ribas suformavo neteisingai. Šį teiginį apeliantai grindžia skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodytais motyvais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas V. T. 2006 m. birželio 23 d. su prašymais kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę, Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių. Prašė peržiūrėti namų valdos ribas, ryšium su užstatytais statiniais. Mano, kad pareiškėjai turėjo visus tuo metu būtinus leidimus statiniams statyti, ir tokia statyba negalėjo būti laikoma savavališka. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento specialistai, pokalbio su pareiškėjais 2006 m. rugpjūčio mėnesį metu atsisakė įteisinti statinius, kol nebus išspręstas žemės sklypo suformavimo ir grąžinimo klausimas. Aiškinantis su Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento specialistais, paaiškėjo, kad jie tokias žemės sklypo ribas suformavo remdamiesi namų valdos planu, kuriame nurodoma klaidinga sklypo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Pateikus papildomus planus ir įrodymus, buvo atsisakyta peržiūrėti skundžiamą įsakymą be teismo sprendimo. Tačiau teismas, remdamasis LR Nekilnojamojo turto kadastro 13 str. 2 d., į šiuos pareiškėjų motyvus neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Priimdamas 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 30-1540, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius vykdė teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Formuodamas ginčijamus sklypus atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 p. bei namų valdos planu, pažymėtu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Minėtų taisyklių 6 p. numato: jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai 2007 m. gruodžio 13 d. sprendime konstatavo, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas yra 1308 m² (administracinė byla Nr. 1-1929-12/2005, 53 bylos lapas). Būtent tokio dydžio namų valda buvo suformuota ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentas dėl formalių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir pirmos instancijos teismo formalaus išaiškinimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Šiuo atveju priimant ginčijamą įsakymą atsakovas vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir teisėtai bei pagrįstai rėmėsi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiais žemės sklypų planais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo formuoti kitokio ploto ar orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu žemės sklypą. Pastebi, kad minimi apeliantų raštai neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės formuoti kitokio dydžio ar orientacijos žemės sklypus. Galiojantys teisės aktai numato, kad namų valdos ribos formuojamos pagal dokumentus (nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenis), o ne pagal atskirų asmenų pageidavimą. Patys pareiškėjai skunde, pateiktame pirmos instancijos teismui, pripažino, jog yra pagrindas tikslinti nekilojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Kadastro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenų tikslinimo. Atsakovui teisės aktai nenumato pareigos šiuo atveju savo iniciatyva tikslinti kadastro bylos duomenis. Namų valda suformuota pagal nekilnojamojo daikto kadastro byloje esančius duomenis, todėl ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pastebėtina ir tai, kad apeliantai netinkamai aiškina Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkto 6 pastraipą, kuri numato, kad kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) žemę, esančią prie naudojamo namų valdos žemės sklypo turėtos žemės vietoje - jų pageidavimu neatlygintinai bendrojon arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas prie statinių naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas. Apeliantai teigia, kad ši nuostata įtvirtina atsakovo pareigą derinti su pretendentais kokio dydžio sklypais natūra grąžinama laisva (neužstatytą) žemė būtų perduodama statinių savininko ir kitų pretendentų nuosavybėn. Pažymėtina, jog ši teisės norma numato galimybę pretendentams, kurie nėra namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai, išreikšti savo pageidavimą, kad natūra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė būtų perduodama statinių savininkų nuosavybėn. Šioje byloje nustatyta, kad ne visi pretendentai atkurti nuosavybės teises yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai ir nėra jų pageidavimo, kad natūra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė būtų perduodama statinių savininkų nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, kad apeliantai netinkamai minėtą teisės normą aiškina kaip apimančią atsakovo pareigą su pretendentais derinti formuojamų žemės sklypų dydžius, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Priimdamas 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 30-1540, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius vykdė teismo sprendimą.

Priimdamas ginčijamą įsakymą, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojančiais įstatymais ir vyriausybės nutarimais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktu buvo suformuotas žemės sklypas pagal namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius duomenis. Atininkamai suformavus žemės sklypą, už sklypo ribų atsidūrė keli pareiškėjų statiniai, kurie sklypo formavimo metu nebuvo įregistruoti.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo daikto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Pareiškėjams nesiėmus keisti kadastro bylos duomenų, atsakovas, teismo manymu, pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą ir suformavo sklypą remiantis tuo metu egzistavusia kadastro duomenų byla, dėl kurio ribų kilo ginčas.

Apeliantai nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nurodo, kad statinius, kurie liko už ginčijamu įsakymu suformuoto sklypo ribų, statė turėdami leidimą (b. l. 69-75). Dar 2006 m. birželio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydami namų valdos ribas. 2006 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento specialistus dėl statinių įteisinimo, pateikdami jiems visus turimus dokumentus dėl statinių, tačiau įteisinti statinius buvo atsisakyta, kol nebus išspręstas žemės sklypo suformavimo klausimas.

Pareiškėjai, išnaudoję ikiteisminio skundo nagrinėjimo galimybes, 2007 m. kovo 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo.

Apeliantai nurodo, kad, formuodama sklypą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisingai suprato ir taikė 2005 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1929-12-2005. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nepaisant to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuota 1308 m² namų valda, tai yra tokio paties dydžio, kaip ir buvo nurodyta 2005 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1929-12-2005, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas ginčijamas įsakymas priimtas galimai netinkamai vykdant 2005 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimą. Taip pat teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto ginčijamo įsakymo, kurio pagrindu pareiškėjų statiniai, kurie statyti turint leidimą, pateko už suformuoto žemės sklypo ribų, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė tos aplinkybės, ar ginčijamu įsakymu formuojant žemės sklypą buvo žinoma ir tinkamai atsižvelgta į tą aplinkybę, kad 1984 m. suformuotoje namų valdoje galėjo būti netikslumų (dėl to meto žemės sklypo plane neteisingai nurodyto sklypo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu), kurių pagrindu ginčijamu įsakymu galimai netiksliai suformuotas sklypas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

pareiškėjų V. T. ir P. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė