Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-638-287/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį V. N. dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių iš 2012 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarčių, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. N. 9296,38 Eur dydžio įsiskolinimą: 5317,42 Eur – atsakovo nesumokėtas įmokas už parduotą žemę, 1108,64 Eur – palūkanas už nesumokėtas įmokas ir 2870,32 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas 2012 m. gruodžio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini). Minėtomis sutartimis ieškovė pardavė atsakovui V. N. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai. Pagal minėtų sutarčių 3.2.2. punktus atsakovas įsipareigojo visą sumą už žemės sklypus sumokėti iki 2015-01-15, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir 2017-03-03 buvo skolingas Nacionalinei žemės tarnybai 9296,38 Eur. 2017 m. balandžio 12 d. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą ieškiniu dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių 2012 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarčių (duomenys neskelbtini) pagrindu, priteisimo.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 27 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį. Teismas priteisė iš atsakovo V. N. 537,42 Eur skolos, 1108,64 Eur palūkanų ir 2870,32 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. jis sumokėjo ieškovei 5317,42 Eur skolos ir 1108,64 Eur palūkanų. Prieštaravime atsakovas nurodė, kad nesutinka su iš jo priteistų delspinigių dydžiu, nes 0,05 procento dydžio delspinigiai yra neproporcingai dideli.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovės reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdė, todėl priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2870,32 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2870,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl 2870,32 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo V. N. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių 3.2.3. punktuose nustatytų 0,05 % dydžio delspinigių, kurie skaičiuojami nuo privalomos sumokėti skolos sumos ir palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta atsakovo įmokų vykdant prievolę paskirstymo tvarka. Atsakovas 2017 m. gegužės 23 d. sumokėjo 5314,42 Eur (įsiskolinimą už parduotą žemę) ir 1108,64 Eur (palūkanų už nesumokėtą skolos likutį), tačiau delspinigių nuo nesumokėtų įmokų už žemę ir palūkanų t. y. 2870,32 Eur, nesumokėjo. Minėti mokėjimai turi būti įskaitomi ieškovės naudai pagal įstatyme nustatytą prievolės vykdymo įmokų eiliškumą.Reikšmės neturi tai, kokią mokėjimo paskirtį skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas, todėl atsakovo pavedimuose nurodyta skolos mokėjimo paskirtis neturi reikšmės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, kurio 4 dalis įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei, eilei.Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo V. N. po preliminaraus sprendimo priėmimo sumokėtos 6426,06 Eur sumos paskirstymo. Byloje nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo 5317,42 Eur nesumokėtas įmokas už parduotą žemę, 1108,64 Eur palūkanas už nesumokėtas įmokas ir 2870,32 Eur delspinigių. Atsakovas dėl 2017-04-27 preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su iš jo priteistų delspinigių dydžių. Atsakovas V. N. pirmosios instancijos teismui pateikė 2017-05-23 mokėjimo nurodymus 5317,42 Eur sumai ir 1108,64 Eur sumai. Mokėjimo nurodymo (duomenys neskelbtini) paskirtyje nurodyta, kad yra mokama už išperkamus žemės sklypus, kurių kadastro numeriai (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodymo (duomenys neskelbtini) paskirtyje nurodyta, kad yra mokamos palūkanos už išperkamus žemės sklypus, kurių kadastro numeriai yra (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę, bet ir apeliantės apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Pažymėtina, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse šalys nebuvo numačiusios specialios pirkėjo mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtimi ir ieškovei priteisė nesumokėtus 2870,32 Eur dydžio delspinigius. Apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad atsakovo 2017 m. gegužės 23 d. sumokėtas 5314,42 Eur įsiskolinimas už parduotą žemę ir 1108,64 Eur palūkanos už nesumokėtą skolos likutį turi būti įskaitytos ieškovo naudai pagal įstatyme nustatytą prievolės vykdymo įmokų eiliškumą Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nustatyta tvarka.Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad tarp šalių esant ginčui teisme dėl priteistinų sumų, negali būti taikomos įstatymo nuostatos (CK 6.54 str.) dėl teisminio nagrinėjimo metu gautų lėšų paskirstymo, nes dėl jų vyksta ginčas. Pripažinus, jog apeliantė turi teisę po bylos iškėlimo teisme gautas įmokas paskirstyti, neatsižvelgiant į atsakovo mokėjimo pavedimuose nurodytą įmokų paskirtį, susidarytų tokia situacija, jog apeliantė (ieškovė) vienašališkai (be atsakovo sutikimo, nesant teismo sprendimo dėl ginčo) užsiskaito ginčytinus reikalavimus (nagrinėjamu atveju - delspinigius, su kurių dydžiu nesutinka atsakovas) ir palieka teismui spręsti reikalavimus, dėl kurių iš esmės nėra ginčo (įmokų suma), o tai prieštarauja logikos dėsniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nagrinėjamu atveju aktuali 6.54 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka – kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškiai pavedimuose nurodė, kokius įsiskolinimus dengia. Šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovė, atsisakydama atsakovo siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą, negu nustatytas įstatyme, privalėjo informuoti apie tai atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentiniame procese negalima keisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus, tačiau netaikomi ribojimai dėl ieškinio reikalavimų mažinimo ar ieškinio atsisakymo. Apeliantė, atsakovui 2017-05-25 pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir 2017-05-23 atlikus mokėjimus, ieškinio reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo nesumažino ir aiškiai nepareiškė, jog nesutinka su atsakovo nurodyta įmokų paskirtimi. Nagrinėjamu atveju tai reikšminga dėl to, kad atsakovui turi būti suteikta galimybė savo teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.