Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-08 · Byla Nr. A2.6.-3433-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
A2.6.-3433-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02665-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
V. D.
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3433-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02665-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. D.,nukentėjusiajai S. S.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2015 m. vasario 14 d., apie 15:17 val., Medeinos g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Taip V. D. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. nurodė, jog savo kaltę dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažįsta, tačiau labai prašo atsižvelgti į žmogišką faktorių, kad vairuoti po ilgos pertraukos pradėjo neseniai ir tiesiog toje stresinėje situacijoje pasimetė. Paaiškino, kad atbuline eiga išvažiuodama iš kiemo nepastebėjo priparkuoto automobilio ir į jį šiek tiek įvažiavo. Prisiparkavo šiek tiek toliau toje pačioje gatvėje, išlipo, nuėjo pasižiūrėti, kokius apgadinimus padarė. Pasimetė, pradėjo skambinti vyrui, vyras tuo metu nepakėlė ragelio, bet buvo prisiminusi, kad tokių įvykių metu galbūt nebūtina iš karto kviesti policiją, galvojo, kad kažkaip galima būtų surasti savininką ir su juo susitarti, surašyti draudiminį įvykį. Bet tuo metu ji buvo iš tos gyvenamosios vietos paėmusi močiutę, turėjo ją nuvežti į bažnyčią, todėl paėmė automobilio, kurį apgadino, numerį, ir planavo sugrįžti ten pat ir bandyti aiškintis. Taip ir padarė, tą pačią dieną, 19 val., atvažiavo su vyru į tą įvykio vietą ir paliko raštelį, užkištą už valytuvo, nes nežinojo, kaip surasti savininką. Tikėjosi, kad jei per porą dienų nepaskambins, tada patys kreipsis į policiją, nes atsakomybės išvengti ji nenorėjo, nebuvo tokio ketinimo. Pirmadienio vakarą jai paskambino, matyt automobilio savininkė, ir ji jos paklausė, ar galėtų susitikti ir aptarti įvykį, automobilio savininkė pasakė, kad savaitės pabaigoje susiskambins, jos susitiks ir viską susitvarkys. Bet penktadienį jai paskambino turbūt automobilio savininkės sūnus ir pasakė, kad nėra tikslo susitikti, nes jie tą pačią dieną iškvietė policiją. Tada ji pati pirmadienį kreipėsi į policiją su pasiaiškinimu. Pripažįsta kaltę, kad nežinojo, ką daryti, neketino pabėgti iš įvykio vietos, atsakomybę pilnai prisiima, prašo skirti kuo minimalesnę nuobaudą, baudos mokėjimą išdėstyti.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. D. 2015-02-20 rašytiniame paaiškinime.

Nukentėjusioji S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji pastatė savo automobilį ir buvo namuose, nes buvo išeiginės. Apie automobilio apgadinimą sužinojo tik, kai policija pas ją į namus atvažiavo ir tai pasakė. Ir buvo liudytojas, kuris matė eismo įvykį. Kitą dieną ji rado už savo automobilio valytuvų užkištą raštelį. Kai į ją kreipėsi policija, ji apie tą lapelį dar nežinojo. Ji pati paskambino lapelyje nurodytu telefono numeriu, pasakė, kad apie eismo įvykį jau pranešta policijai. Už automobilio apgadinimą draudimo išmokos dar negavo, žalos jai dar niekas neatlygino.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. S. 2015-02-14 rašytiniame paaiškinime.

Liudytojo L. M. 2014-02-14 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014-02-14, maždaug 15.15 val., ėjo link savo automobilio Medeinos gatve prie 13 namo. Iš 13 namo kiemo atbula eiga išvažinėjo automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsukinėjo į pagrindinę gatvę. Buvo šviesu, eismas mažas. Išsukinėdama kampu į gatvę (pagrindinę) neišėmė kampo ir atsitrenkė į stovintį (priparkuotą) automobilį ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mergina, apie 30-35 metus, šviesiais plaukais (ilgis daugiau nei pečiai), liekna, ūgis apie 1,70 – 1,80 m (buvo su aukštakulniais, sunku pasakyti). Kai pajautė, kad atsitrenkė, išlipo, apsižiūrėjo tik savo mašiną. Kažkam skambino, šnekėjo. Perstatė mašiną už maždaug 20 m (na kur vietos buvo). Vėl kažkam skambino, po kiek laiko išvažiavo. Galvojo, kad skambina į 112, bet jam pačiam paskambinus paaiškėjo, kad niekas nepranešė. Įlipo į mašiną ir iš įvykio vietos pasišalino.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės E. Č. 2014 (turėtų būti 2015) m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014(turėtų būti 2015)-02-14 dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliu V. L., apie 15.17 val., gavo pranešimą iš AVPK OVS budėtojo, kad Medeinos g. 13, Vilniuje, apgadintas automobilis ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas automobiliu HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu pamatė gatvėje stovintį apgadintą automobilį ROVER. Į juos kreipėsi įvykį matęs liudininkas pil. L. M., gim. 1985 m., kuris paaiškino, kad matė, kaip automobilio HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, išvažiuodama iš kiemo atbuline eiga (Gabijos g. 13) kliudė ir apgadino gatvėje stovintį automobilį ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tada HONDA vairuotoja išlipo iš savo automobilio, jį apžiūrėjo, o vėliau iš įvykio vietos išvažiavo. Apie įvykį informavo automobilio ROVER savininkę S. S., kuri buvo atvykusi į įvykio vietą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kiemas nefilmuojamas, pašalinių liudininkų nėra. Sugadinimų aukštis nuo 0,39 cm iki 0,69 cm.

Eismo įvykio vietos schemoje bei transporto priemonių sugadinimo schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, nurodyta, jog automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobiliui ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, užfiksuota, jog automobilio ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis sparnas, priekinis posūkio žibintas, o automobilio HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad V. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pačios V. D. tiek rašytiniai, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiosios S. S. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys, tai yra liudytojo L. M. 2014-02-14 rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūnės E. Č. 2015 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių sugadinimo schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelės patvirtina, kad V. D. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra ji, 2015 m. vasario 14 d., apie 15:17 val., Medeinos g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. V. D. pati neneigia, jog vairavo automobilį HONDA ir važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį ROVER bei jį apgadino. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei V. D. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta su nukentėjusiuoju dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.

Įvertinęs surinktus įrodymus teismas taip pat pripažįsta, kad jie patvirtina ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo V. D. privalėjo vykdyti KET 222 punkte numatytas pareigas, o būtent apie eismo įvykį nedelsdama pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, tačiau to nepadarė. V. D. pati neneigia, jog kontaktą tarp automobilių ji pajuto, kad po kontakto buvo išlipusi iš savo automobilio ir apžiūrėjo automobiliams padarytus apgadinimus, tačiau taip pat nurodė, jog nežinojo, ką daryti tokioje situacijoje, kad bandė skambinti vyrui, bet neprisiskambino, o, kadangi turėjo nuvežti močiutę į bažnyčią, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė ir išvažiavo, o grįžusi po kelių valandų paliko už apgadinto automobilio valytuvų raštelį su savo telefono numeriu, galvodama, kad grįš vėliau, nes nežinojo, kaip surasti savininką. Kad rado paliktą raštelį su telefono numeriu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. S.. Pažymėtina, jog raštelį su telefono numeriu V. D. paliko grįžusi į eismo įvykio vietą praėjus jau kelioms valandoms po eismo įvykio. Ši aplinkybė nors ir patvirtina, jog V. D. nevengė atsakomybės už savo veiksmus, nesislėpė, tačiau tai nešalina jos atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi minėtą raštelį ji paliko jau po to, kai suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, apie kurį niekam nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tačiau šią aplinkybę teismas vertina kaip lengvinančią V. D. atsakomybę aplinkybę. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. D. suvokė buvus eismo įvykiui, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino nesilaikydama KET 222 punkto reikalavimų. Konstatuotina, kad V. D. veiksmuose yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. D. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiosios automobilį išvažinėjant atbulai iš parkavimosi vietos, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad V. D. vairavo automobilį būdama neblaivi, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams iš esmės padaryti mažareikšmiai apgadinimai, kad V. D. nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į tai, kad V. D. nevengė atsakomybės, po kelių valandų pati grįžo į eismo įvykio vietą ir norėdama susisiekti su apgadinto automobilio savininku paliko savo telefono numerį. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. D. - anksčiau administracine tvarka nėra bausta, dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju V. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgus į V. D. prašymą, jos turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį bei vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, jai skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. D. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus bei jai paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Išdėstyti V. D. paskirtos 300 € (trijų šimtų eurų) baudos mokėjimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokėti po 50 € (penkiasdešimt eurų), pirmą įmoką įmokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys