- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- eI1-9573-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02168-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009-07-09 iki 2019-09-10 buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, o nuo 2019-09-10 iki skundo padavimo dienos yra kalinamas Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant šiuo metu galiojančius įstatymus ir teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Teigė, kad Marijampolės PN ir Pravieniškių PN-AK gyveno avariniuose pastatuose, nebuvo laikomasi minimalaus gyvenamojo ploto vienam nuteistajam reikalavimų, daug kamerų ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, veisėsi buitiniai parazitai (blusos, tarakonai), nebuvo įrengtos ventiliacijos, patalpų apšvietimas nebuvo pakankamas. Akcentavo, jog Marijampolės PN Kybartų sektoriuje dušuose ir gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsio, įstaigoje nuteistiesiems buvo lengvai prieinamos narkotinės medžiagos, todėl, esant netinkamai pataisos namų pareigūnų priežiūrai, pareiškėjas 3 nuosprendžiais pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų vartojimo būnant Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, dėl ko ilgėjo pareiškėjo bausmės atlikimo laikas. Pravieniškių PN-AK kamerose nuolat buvo šalta, langai nesandarūs, patalpose laikėsi drėgmė, veisėsi pelėsis, buvo jaučiamas blogas kvapas, kameros nebuvo dezinfekuojamos, todėl spintelių stalčiuose veisėsi tarakonai. Sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai, nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara. Taip pat nebuvo džiovyklų drabužiams ir avalynei, todėl rūbus tekdavo džiovinti patalpose, kuriose miegama, dėl to būdavo jaučiama nuolatinė drėgmė. Dėl nuolatinės drėgmės rūbai nusėsdavo pelėsiu, dėl to tapdavo netinkami dėvėjimui.
Dėl minėtų atsakovės atstovų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kančiomis, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimu, fiziniais negalavimais. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN 2022-09-26 pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių atvyko 2009-07-09, o 2019-09-10 buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK, todėl prašė taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą. 2022-10-10 pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019-01-22 iki išvykimo į Pravieniškių PN-AK bausmę atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, antrame nuteistųjų būryje, patalpoje Nr. 204. Pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Akcentavo, jog Marijampolės PN laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl visose patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į patalpas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus. Patalpose esantys langai yra sandarūs, kai įjungiamas šildymas, patalpose šiluma išsilaiko, nebent nuteistieji būna atsidarę langus. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka reikalavimus. Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi laikytini nepagrįstais. Dėl narkotinių medžiagų prieinamumo pataisos namuose pažymėjo, kad Marijampolės PN organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų einančių į pasimatymus daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas, vykdomas patruliavimas Marijampolės PN ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos bei vykdomos kitos priemonės, užtikrinančios, kad į pataisos namų teritoriją nepateiktų draudžiamos medžiagos. Atsakovės atstovas Marijampolės PN prašė skundą atmesti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Prašė ginčo laikotarpiui nuo 2009-07-09 iki 2019-09-08 taikyti senaties terminą ir nurodė, jog atsikirtimų į pareiškėjo skundo argumentus minėtu laikotarpiu nepateiks. Nurodė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2022-09-08 minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pagal teisinį reglamentavimą gyvenamosiose patalpose esantiems asmenims imperatyviai nustatyta pareiga patiems rūpintis švara ir tvarka šiose patalpose. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Jei patalpos buvo netvarkingos, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas. Akcentavo, jog Pravieniškių PN-AK dušines kiekvieną dieną valo Turto valdymo skyriuje įdarbintas nuteistasis. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, gali būti vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktų reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos. Nuteistųjų bendro naudojimo ir gyvenamosioms patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės ir LED lemputės. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namai neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nuteistiesiems Pravieniškių PN-AK yra sudarytos sąlygos kreiptis į psichologus. Gavus užklausą, nuteistajam paskiriamas laikas konsultacijai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, orumo pažeidimo, diskomforto ir argumentai, kad Pravieniškių PN-AK nėra laisvų specialistų, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2009-07-09 iki 2019-09-10 ir Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2022-09-08 (skundo padavimo teismui dienos).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).
LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovai šį terminą prašė taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-07-09, o skundą teismui pateikė tik 2022-09-08. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jo teisių pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2019-09-08 iki 2022-09-08.
Dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laikotarpiui nuo 2019-09-08 iki 2019-09-10
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Teigė, kad apie 36,6 kv. m kameroje Nr. 204 buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, daug kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl vienam nuteistajam teko mažiau nei 3,6 kv. m.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 204 plotas – 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, pareiškėjas skunde šiuos duomenis taip pat patvirtino. Padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš joje gyvenusių asmenų skaičiaus, konstatuotina, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta, kadangi jam teko 3,3 kv. m ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareikėjo argumentus dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje, juolab, kad minimalios ploto normos pažeidimas šioje byloje nenustatytas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus gyvenamosiose ir dušo patalpose buvo pelėsio, veisėsi buitiniai parazitai (blusos, tarakonai), patalpos nebuvo tinkamai apšviestos, neturėjo įrengtos ventiliacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14p). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas Marijampolės PN nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas, o sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl dušuose ir miegamuosiuose buvusio pelėsio suprastėjo jo sveikata (kvėpavimo takai), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų gydytojus dėl kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių sveikatai, todėl šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.
Pareiškėjas teigia, kad apšvietimas patalpose buvo nepakankamas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad patalpos nebuvo tinkamai apšviestos, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Nenustačius, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo gyvenamųjų patalpų vėdinimo ir apšvietimo neatitikimo teisės aktams bei, kad dėl to pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, prilygstančių teisminėje praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Teigė, jog patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Atsakovo atstovas neturi jokių Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojų ar kitų skyrių pareigūnų-prižiūrėtojų pranešimų apie pastebėtus tarakonus bei kitokius parazitus.
Dėl pareiškėjo argumentų apie nehigieniškas patalpas, buitinius parazitus, pelėsį, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas Marijampolės PN veikė netinkamai, o jo argumentai dėl šių aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas teigė, jog Marijampolės PN Kybartų sektorius neužkardė narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus, narkotinės medžiagos buvo lengvai prieinamos kiekvienam nuteistajam, todėl pareiškėjas turėjo priklausomybę, net 3 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl narkotinių medžiagų vartojimo atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje.
Atsakovės atstovas 2022-10-10 atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų einančių į pasimatymus daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas, vykdomas patruliavimas Marijampolės PN ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens apžiūra, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje gamybinėje ir uždaroje zonose taip pat įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė, bei įrengti priežiūros postai, mobiliojo ryšio slopinimo sistemos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2019-09-08 iki 2019-09-10) pareiškėjas nebuvo teistas dėl narkotinių medžiagų vartojimo Marijampolės PN.
Teismo vertinimu, Marijampolės PN administracija pagal savo galimybes bei kompetenciją imasi visų galimų priemonių dėl narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus užkardymo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas, kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, todėl darytina išvada, kad narkotikų vartojimas buvo nulemtas paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne Marijampolės administracijos veikimo (neveikimo), neužkardant narkotinių medžiagų patekimo į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus teritoriją. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2022-09-08
Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas perpildytose kamerose.
Kaip jau minėta, ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko šiose bendrabučio tipo patalpose: nuo 2019-09-10 iki 2020-11-11 5 būrio patalpoje Nr. 5, šios patalpos plotas – 60,29 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų; nuo 2020-11-12 iki 2020-11-24 3 būrio patalpoje Nr. 1, šios patalpos plotas – 35,34 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų; nuo 2020-11-25 iki 2022-07-11 3 būrio patalpoje Nr. 2, šios patalpos plotas – 35,34 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų; nuo 2022-07-11 iki 2022-09-08 1 būrio patalpoje Nr. 7, šios patalpos plotas – 27,55 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Už režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas buvo kalinamas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2020-01-30 iki 2020-02-09 kameroje Nr. 7, šios patalpos plotas – 16,38 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; nuo 2021-03-12 iki 2021-03-27 karantino patalpoje Nr. 2, šios patalpos plotas – 36,73 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos; nuo 2021-06-30 iki 2021-07-07 kameroje Nr. 14, šios patalpos plotas – 16,38 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos.
Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta miegamųjų vietų), pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose tekdavo nuo 3,21 kv. m iki 3,76 kv. m, o kamerų tipo patalpose – nuo 4,59 kv. m iki 5,46 kv. m, kas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą, todėl nuteistiesiems skirtas plotas nepriklauso nuo inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT bei EŽTT praktikoje. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareikėjo argumentus dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto gyvenamosiose patalpose, juolab, kad minimalios ploto normos pažeidimų ginčo laikotarpiu nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK veisėsi buitiniai parazitai. Teigė, kad kameros nebuvo dezinfekuojamos, todėl spintelių stalčiuose veisėsi tarakonai, blakės ir kiti parazitai, naktimis buvo sunku užmigti, nes buvo nuolat kandžiojamas.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus visoje įstaigoje, pagal poreikį arba nuteistųjų nusiskundimus. Atsakovo atstovas pridėjo ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijas, kurios patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, graužikų ir nariuotakojų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo džiovyklų drabužiams ir avalynei, rūbus tekdavo džiovinti gyvenamosiose patalpose, dėl to buvo jaučiama drėgmė. Dėl nuolatinės drėgmės drabužiai pasidengdavo pelėsiu, dėl to buvo netinkami dėvėti.
Dėl pareiškėjo nusiskundimo, jog nebuvo vietos džiovinti drabužius, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija iki 2020-12-21), patvirtintų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 5.9. punktą, kiekvienam būriui pataisos namuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (atskira patalpa).
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų apie šią pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę ir dėl jos nepasisakė. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo nusiskundimas nebuvo paneigtas, skundo dalis dėl šios aplinkybės laikytinas pagrįstu.
Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiais nuo 2020-01-30 iki 2020-02-09, nuo 2021-03-12 iki 2021-03-27, nuo 2021-06-30 iki 2021-07-07, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Kamerose nebuvo jokios ventiliacijos, ji buvo tik sanitariniame mazge (tualete), todėl nuolat trūko oro. Kamerų langai – nesandarūs, žiemos metu jose buvo nepakenčiamai šalta, laikėsi drėgmė, ant sienų ir lubų atsirado pelėsis, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad Pravieniškių PN-AK sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai, patalpos buvo nehigieniškos.
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus dėl nepakankamos ventiliacijos ir apšvietimo pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, yra vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė ventiliacija. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl oro trūkumo jam dažnai skaudėjo galvą, o dėl netinkamos patalpų apšvietos pareiškėjas tapo irzlus, agresyvus, suprastėjo regėjimas, akys tapo paraudusios ir sausos, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų gydytojus dėl kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių sveikatai, todėl šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.
Atsakovės atstovas, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių objektyvių duomenų (fotonuotraukų, atliktų remonto darbų aktų, naujo inventoriaus pirkimą patvirtinančių duomenų, atsakingų institucijų atliktų higienos sąlygų patikrinimo aktų ar kt.), kurie galėtų paneigti pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos patalpų būklės (patalpų neatitikties higienos normoms), nesandarių langų, netvarkingo inventoriaus sanitariniuose mazguose, drėgmės, temperatūros.
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiais nuo 2020-01-30 iki 2020-02-09, nuo 2021-03-12 iki 2021-03-27, nuo 2021-06-30 iki 2021-07-07, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra, drėgmės lygis, techniškai tvarkinga aplinka, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 12, 16 punktų reikalavimų.
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjui labai reikalinga psichologinė pagalba, tačiau Pravieniškių PN-AK nėra laisvų specialistų, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad specialistų trūksta, tačiau šių aplinkybių visiškai nedetalizavo.
Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-10-05 pažymoje Nr. 85-665 nurodė, kad nuteistieji į psichologus gali kreiptis žodžiu atvykę į Resocializacijos skyrių pas psichologą. Neradus psichologo, dėl poreikio psichologinei konsultacijai gali kreiptis per Resocializacijos skyriaus specialistus (specialistą, atsakingą už būrį, socialinį darbuotoją ir kt.). Taip pat dėl konsultacijos gali kreiptis raštu, parašydami prašymą dėl psichologinės pagalbos poreikio. Gavus užklausą, atsižvelgiant į išsakomos problemos skubumą ir specialistų galimybes, nuteistajam paskiriamas konsultacijos laikas, siekiant nuteistąjį iškviesti artimiausių 20 d. d. laikotarpyje. Atsakovės atstovas taip pat informavo, kad pareiškėjas R. S., laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2022-09-08, nebuvo konsultuotas Resocializacijos skyriaus psichologų dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos.
Byloje taip pat nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, Resocializacijos skyriaus specialistus dėl psichologinės pagalbos poreikio, o šie būtų atsisakę patenkinti pareiškėjo prašymus ir nusiskundimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl psichologinių paslaugų trūkumo nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2020-01-30 iki 2020-02-09, nuo 2021-03-12 iki 2021-03-27, nuo 2021-06-30 iki 2021-07-07, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose už režimo reikalavimų pažeidimus, neužtikrino tinkamų higienos ir buities sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, techniškai tvarkingos aplinkos, nesudarė galimybės džiovinti skalbinius tam skirtoje vietoje).
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar psichologą. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kaip teigiama, didelio masto neturtinę žalą.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiais nuo 2020-01-30 iki 2020-02-09, nuo 2021-03-12 iki 2021-03-27, nuo 2021-06-30 iki 2021-07-07, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.