Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-126/2009 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo I. D., dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendimo esmė ir nustatytos bylos aplinkybės.

Kadangi ieškinį tenkino iš dalies, atitinkamai (CPK 96, 98, 88 str.1 d. 1 ir 3 p.), bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (50 proc.).

Teismas, nagrinėdamas bylą, nepilnai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė visas bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko sprendimas dėl 2017,73 Lt priteisimo žalai atlyginti iš A. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Gyvūnų savininko civilinę atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą nustato CK 6.267 str. l d., kur nurodoma, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal CK 6.282 str. 2 d. tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą (l t. b. l. 147–150) bei eksperto R. Š., dalyvavusio teismo posėdyje, išvados paaiškinimą, konstatavo, kad dėl eismo įvykio yra ir vairuotojo M. V. kaltės. Ieškovo kaltės dydžio dėl žalos atsiradimo teismas visiškai nesprendė. Tokiu būdu, teismas neišsprendęs šalių kaltės dėl žalos atsiradimo paskirstymo klausimo, nenustatęs konkretaus šalių kaltės laipsnio, niekuo nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas, priteistinos žalos dydį sumažino 50 procentų, t. y. iki 2017,73 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte (t. 1, b. l. 147–150) yra nurodyta, kad «... vairuotojas M. V., artėdamas prie priekyje buvusio automobilio „Audi 100“ nepradėjo laiku mažinti važiavimo greičio, kad išlaikytų saugų atstumą iki jo, dėl ko vengdamas susidūrimo pradėjo apvažinėti automobilį „Audi 100“ iš dešinės pusės kelkraščiu ir partrenkė avį, buvusią už automobilio „Audi 100“, po ko nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, - techniniu buvo nepriimtini ir tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.» Teismo posėdyje ekspertas R. Š., paaiškindamas teismo išvadą, patvirtino, kad M. V. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su avimi. Taip pat, paaiškino, kad esant aplinkybei, kad jeigu avys judėjo iš dešinės į kairę, kaip nurodyta ekspertizės akte, o iš kairės į dešinę, tai vairuotojas M. V. turėjo dar didesnę galimybę matyti avis. Iš pateiktų įrodymų, matyti, kad eismo įvykis, kurio metu atsirado žala, kilo dėl ieškovo didelio neatsargumo. Tokiu būdu pats ieškovas yra tiesiogiai kaltas dėl žalos atsiradimo ir todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas.

Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl su apeliaciniu skundu nesutinka. Pagal byloje esančius įrodymus automobilis „Audi 100“ vos judėjo tuo metu, kai “Audi A4” vairuotojas M. V. nuo šio automobilio buvo 35 m. atstumu. Teisme apklaustas ekspertas R. Š. patikslino, kad tokiu atveju M. V. neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį “Audi A4”, iki „Audi 100“ esant 35 metrams. Be to, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovui A. K. priklausančios avys buvo paliktos be priežiūros, jos užtvėrė kelią, nutraukdamos automobilių judėjimą abiejomis kryptimis. Kelių eismo taisyklių 116.1 p draudžia palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros. CK 6.267 str. 1 d. sakoma, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Mano, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė, nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė CK 2.82 str. 1 d. nuostatas sumažindamas priteistinos žalos dydį 50 procentų, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p. CK 6. 267 str.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, tarp jų 2009-03-09 Nr. 11-3473 (08) ekspertizės aktą, kitus faktinius bylos duomenis ir teisiškai netinkamai įvertino atsakovo, kaip avių savininko, padarytus veiksmus ir jo atsakomybę už ieškovui padarytą žalą, kai 2007 m. lapkričio 2 d. į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią be priežiūros paliktą avį kliudė ieškovo automobilis „Audi A4“, vairuojamas ieškovo sūnaus M. V. Atsakovas neginčija fakto, kad jo avys, ištrūkusios iš aptvaro, išėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007m. lapkričio 6 d. nutarime nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 2 d. apie 15 val. 20 min. M. V. važiuojant automobiliu “Audi A4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. V., kelyje Radiškis–Anykščiai–Rokiškis, ties 61.900 km staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgo avis. Vairuotojas nesuspėjo sustabdyti automobilio ir kliudė avį. Tačiau šios išvados padarytos nepilnai išaiškinus visas įvykio aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu duotomis išvadomis (1 t. b. l. 147–150) bei papildomais eksperto žodiniais paaiškinimais teismui, nurodė, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas M. V., laikydamasis saugaus eismo reikalavimų ir laiku reaguodamas į priekyje važiavusį stabdomą automobilį „Audi 100“ bei lėtindamas važiavimo greitį savo eismo juostoje, turėjo techninę galimybę sustoti iki jo ir tuo pačiu išvengti eismo įvykio – avies, buvusios toliau nei automobilis „Audi 100“, partrenkimo, jeigu jis važiavo nurodytu 80–90 km per h greičiu, o prieš jį, 35 metrų atstumu, automobilis „Audi 100“ prieš stabdymą judėjo ne mažesniu kaip 70,4+84,5 km per h greičiu (ekspertizės akto išvados 3 p.), bet remdamasis ir kitomis nustatytomis aplinkybėmis (sunku numatyti, kaip esančios prie pat kelio laisvos avys judėjo ir judės patekusios ant kelio, tarp jų ir ta avis, su kuria įvyko susidūrimas), padarė pagrįstą išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas M. V. (CK 6.282 straipsnio 1 d.), todėl mažino atlygintinos žalos dydį.

Pagal byloje esančius įrodymus, iš esmės liudytojų V. S. ir V. G. paaiškinimus, nustatyta, kad pamatę kliūtį – avis ant važiuojamos kelio dalies, ir V. G. ir V. S., vairavę automobilius skirtingose eismo juostose, sumažino greitį, važiavo apie 10 km greičiu, kad praleistų avis. Pats M. V., vairavęs ieškovo automobilį, teismo posėdžio metu 2008 m. lapkričio 8 d. tvirtino, kad kliūtį pastebėjo prieš 50 m, pirmiau pamatė automobilį, po to avis. Automobilį pamatė prieš 150 m,. galėjo sustoti, bet nematė būtinybės. Tačiau šiuo atveju turi būti vertinama tai, kad priešinga eismo juosta važiavo V. G. vairuojamas automobilis „Opel“, kurio M. V. nurodo nematęs (t. 1, b. l. 106) , pamatė tik avis, todėl atsisakė pradėto lenkimo iš kairės, stabdė. M. V. avis pamatė 50–60 m atstumu, automobilis Audi 100 vos judėjo tuo metu, taigi lenkimui iš kairės pusės sąlygų nebuvo. V. S. , Audi 100 vairuotojas, teismo posėdyje tvirtino, kad M. V. automobilis važiavo didesniu, nei 100 km per valandą, greičiu. Jam kliūtis buvo iš priekio važiavęs automobilis, todėl M. V. negalėjo lenkti V. S. vairuojamo automobilio Audi 100 iš kairės, lenkė dešine puse. Kolegija atkreipia dėmesį, kad naminių gyvūnų savininko civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą nustato CK 6.267 str. 1 d., nustatanti, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui.

Teisėjų kolegija, vertindama Audi A4 vairuotojo M. V., liudytojų V. G. ir V. S. paaiškinimus, daro išvadą, kad dėl autoįvykio 2007-11-02 kelyje Radiškis–Anykščiai–Rokiškis 62 kilometre kaltininkas yra AudiA4 vairuotojas M. V., nustatytomis aplinkybėmis lenkė automobilį Audi 100, kuris buvo sumažinęs greitį dėl atsiradusios kliūties – avių išėjimo į važiuojamą kelio dalį, tinkamai neįsitikinęs, kad priešpriešinio eismo juosta laisva ir nesudarys kliūties priešpriešiais artėjančiai transporto priemonei – V. G. vairuojamam automobiliui. Pamatęs kliūtį ( avis, automobilį) lenkimo juostoje, M. V. turėjo nepradėti lenkimo manevro, o važiuoti savo eismo juosta laikydamasis saugaus atstumo iki automobilio „Audi 100“, vairuojamo V. S.. M. V., vengdamas susidūrimo su automobiliu Audi 100, pradėjo jį apvažinėti iš dešinės pusės kelkraščiu, todėl ir partrenkė avį, buvusią jau už automobilio Audi 100. Šie M. V. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui, kurio metu apgadintas ieškovo E. V. automobilis Audi A4, kilti. Kadangi kelio važiuojamojoje dalyje atsiradusią kliūtį – avis, įvykio metu laiku pastebėjo automobilių „Audi 100“ ir „Opel“ vairuotojai, sumažinę atitinkamai greitį ir išvengę susidūrimo, tai darytina abejones nekelianti išvadą, kad ieškovo automobilis Audi A4 apgadintas ir tuo padaryta ieškovui žala dėl šio automobilio vairuotojo M. V. didelio neatsargumo, kelių eismo taisyklių pažeidimo pasirenkant saugų greitį ir pradedant lenkimą. Šių išvadų nepaneigia ir M. V. paaiškinimai dėl jo nurodomų konkrečių įvykio aplinkybių dėl avių judėjimo krypties, „Audi 100“ važiavimo greičio, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas autotechnikas R. Š. Teismas turėjo pagrindą, įvertindamas žalos padarymo aplinkybes, atlygintinos žalos dydį ne mažinti, bet jos nepriteisti, nes žala padaryta dėl ieškovo automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų, kurie ir buvo tiesioginė žalos padarymo ieškovui E. V. priežastis (CK 6.247 str., CK 6.248 str. 2 d.).

Dėl to, kas pasakyta, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas E. V. ieškinį atmesti. Šiuo pagrindu keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip: Ieškovo E. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 964,94 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 155 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.