Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. AV-134-15-2000.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismui pateiktu prašymu pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. AV-134-15-2000, kurioje priteistas iš atsakovo L. M. išlaikymas nepilnametėms dukroms E. ir I., kadangi pagal antstolio pranešimą 2014 m. vykdomoji byla užbaigta, vykdomasis raštas grąžintas teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas atmetamas.

2. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis. Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas (CPK 647 straipsnio 1 dalis).

3. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 16 d. nutarimu nutarė išieškoti iš L. M. alimentus dukrų I., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį iki jų pilnametystės.

4. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Todėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 metų terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos, t. y. vaikų pilnametystės.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. K. dukros I., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E., gimusi (duomenys neskelbtini), abi jau yra pilnametės. I. pilnametė tapo (duomenys neskelbtini), o E. – (duomenys neskelbtini). Nuo jų pilnametystės iki dabar praėjo daugiau nei 5 metai. Yra suėjęs senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti.

6. Be to, į bylą yra pateikta antstolės A. R. Žičkuvienės pažyma, iš kurios matyti, kad vykdomoji byla, kurioje išieškotoja I. K., o skolininkas L. M., užbaigta 2014 metais, o vykdomasis dokumentas Nr. AV15-134 grąžintas teismui. Patikrinus archyvinę bylą Nr. AV-134-15-2000 nustatyta, kad nurodytas vykdomasis raštas nėra grąžintas. Iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad naujų vykdomųjų bylų, kur išieškotoja I. K., o skolininkas L. M., nėra užvesta.

7. Priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui, išieškotojas yra vienas iš tėvų, kuris uzufrukto teise tvarko nepilnamečio lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tokiu atveju tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą).

8. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečių dukrų E. ir I. uzufruktore laikytina jų motina I. K.. Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atsižvelgiant į tai, vaikui sulaukus pilnametystės, išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, dukroms E. ir I. sulaukus pilnametystės, I. K. nustojo būti dukrų įstatymine atstove, todėl nėra pagrindo išduoti jai vykdomąjį raštą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. AV-134-15-2000 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 16 d. nutarimą atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.