- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 2SA-220-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- T., T. Š.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos T. Š. skundas dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Š. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2010-02-19 patvarkymą Nr.0062/02/01696-DP-1 dėl 5 000 Lt baudos išieškojimo iš jos pagal Alytaus teritorinės muitinės nutarimą Nr. 98-10-519, priimtą 1998-10-15. Nurodė, kad antstolės veiksmai priimant 2010-02-19 patvarkymą ir pradedant skolos išieškojimą yra neteisėti, nes pradėti nesilaikant tokiam išieškojimui nustatytos tvarkos. Antstolė vykdymo veiksmus pradėjo 2010 metais, t.y. galiojant Civilinio proceso kodeksui, priimtam 2002 metais. Pareiškėjai skundžiamas patvarkymas nebuvo įteiktas asmeniškai nei išsiųstas registruotu laišku, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 605 str. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės numatytos Civilinio proceso kodekso 643 str. ir dėl to patvarkymas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu. Kaip nurodė pareiškėja, vykdymo veiksmai buvo pradėti praėjus dvylikai metų nuo vykdytino dokumento gavimo antstolių kontoroje. Antstolė privalėjo grąžinti nutarimą nepradėjusi jo vykdyti, nes nebuvo atlikti CPK 652 str. 1 d. (galiojusio iki šio straipsnio pakeitimo) nurodyti veiksmai. Nutarimas priimtas 1998-10-15 yra neteisėtas, nes jame nėra pareiškėjos parašo ir jokių duomenų apie jos dalyvavimą jį priimant. Antstolis, vykdydamas CPK 651 str. reikalavimus privalėjo atsisakyti priimti jį vykdyti. Alytaus teritorinės muitinės 1998-10-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, nes šio pažeidimo pažeidėja nepadarė. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų pareiškėja neturėjo galimybės laiku apskųsti neteisėtą nutarimą, kurį apskundė tik 2010-03-15.
Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė su skundu nesutiko. Nurodė, kad Alytaus teritorinės muitinės 1998-10-15 išduotą nutarimą Nr. 98-10-519 dėl 5000 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės T. Š. 2003-01-01 perėmė likvidavus Teismo antstolių kontorą prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (toliau Teismo antstolių kontora). Atsižvelgiant į tai, antstolė nesprendė klausimo dėl vykdomojo dokumento priėmimo, bei neturėjo galimybės to padaryti, nes vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti 1998-11-13. Skolininkė apie vykdomą nutarimą žino labai seniai - 1998-12-17 skolininkei buvo siunčiamas raginimas, raginimo nuoraše yra asmens parašas, kuris gali būti skolininkės. Vykdomosios bylos Nr.0062/02/01696 vykdymo procese, skolininkė ne kartą buvo raginama apmokėti skolą, kviečiama atvykti į antstolių kontorą. Raginimai ir šaukimai buvo siunčiami registruotu paštu, bei įteikti. Vykdant skolos išieškojimą skolininkė daug kartų lankėsi antstolių kontoroje. Akivaizdu, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ir nerūpestingai. Civilinio proceso kodekso 644 str. 4 p. yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų - pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, pareiškėja šiuo metu elgiasi priešingai nei numato įstatymai bei LAT suformuota praktika ir vengia atlikti įstatymo numatytas pareigas bei akivaizdžiai siekia išvengti skolos apmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolė, perėmusi iš Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 5000 Lt išieškojimo iš T. Š. , tolesniam vykdymui ir pradėjusi tolesnį priverstinio išieškojimo procesą, galiojančių įstatymų reikalavimų nepažeidė ir nėra pagrindo jos veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės 2010-02-19 patvarkymo panaikinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo atmetė. Kadangi antstolei vykdomoji byla buvo perduota tolimesniam vykdymo procesui atlikti, antstolė neprivalėjo iš naujo spręsti klausimo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, nes šis klausimas jau buvo išspręstas 1998-12-16 Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo, priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui. 1998-12-17 teismo antstolis P.Makaravičius skolininkei anksčiau galiojusio CPK nustatyta tvarka (1964 m. aktualios redakcijos CPK 390 str.) išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, duomenų, kad raginimas skolininkei nebuvo įteiktas, vykdomojoje byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad Alytaus teritorinės muitinės 1998-10-15 nutarimas Teismo antstolių kontoroje priimtas vykdyti 1998-11-13, t.y. nutarimas priimtas vykdyti praėjus vienam mėnesiui po nutarimo priėmimo, antstolė N.Lipeikienė perėmė vykdomąjį dokumentą 2003-01-01, todėl teismas, vadovaudamasis vykdomojo dokumento priėmimo metu galiojusio 1964 m. CPK 387 str., kuriame buvo nustatytas trejų metų terminas sprendimui pateikti vykdyti, padarė išvadą, kad šis terminas nebuvo pasibaigęs. Be to, netgi vykdomojo dokumento perdavimo antstolei N.Lipeikienei metu CPK 606 str. 2 d. nustatytas dešimties metų vykdymo senaties terminas pasibaigęs nebuvo, ir kliūčių jį priimti ir tęsti vykdyti, taip pat nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Š. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netaikė įstatymo, kurį privalėjo taikyti ir neteisingai aiškino įstatymą. Skundžiamas antstolės patvarkymas buvo neteisėtas ir naikintinas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė neprivalėjo vykdyti įstatymo reikalavimų, nes vykdymo veiksmus buvo pradėjęs kitas antstolis, kadangi antstolis negali atlikti neteisėtų veiksmų. Skundžiamas patvarkymas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl teismas turėjo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 p. nurodyta, kad priimdamas vykdymui nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje antstolis patikrina ar vykdytiname dokumente yra atitinkama žyma apie tai, kad nutarimas buvo pasiųstas vykdyti į skolininko darbovietę išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, šio reikalavimo nebuvo laikomasi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas nutarimui pradėti vykdyti nėra praleistas, nes Civilinio proceso kodekso 606 str. nustato 10 m. terminą teismo sprendimams vykdyti, šią normą teismas taikė nepagrįstai, kadangi antstolė pradėjo vykdymo veiksmus ne civilinėje, bet administracinėje byloje, taigi tokio termino, kurį nurodė teismas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatyme nenumatyta galimybė antstoliui tikrinti jam pateikiamų vykdyti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nepagrįstai pripažino, kad antstolis po 12 m. nuo nutarimo priėmimo neprivalėjo vykdyti įstatymo reikalavimų ir pratęsti neteisėtus antstolio veiksmus.
Skundžiamas patvarkymas priimtas 2010-02-19 ir juo buvo pradėti vykdymo veiksmai, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 651 str. 2 d. 7 p., antstolis turėjo patikrinti ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Tokios kliūtys buvo, todėl nutarimas turėjo būti grąžintas institucijai, jį priėmusiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo grąžinti nenagrinėtą atskirąjį skundą pareiškėjai; skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas yra teisiškai nepagrįstas, argumentai neatitinka tikrovės.
Antstolė nurodo, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Taip pat nurodo, kad pareiškėja skundžia patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš gaunamos pensijos, o savo argumentuose rašo apie vykdomojo dokumento priėmimą. Vykdomojo dokumento priėmimas išspręstas 1998-12-16 Teismo antstolių kontoros vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nebuvo pagrindo spręsti nutarimo teisėtumo klausimo, nes tai nepriklauso jo kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminus, todėl dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 1998-10-15 nutarimas pateiktas vykdymui teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1998-12-16. Antstolis P. Makarevičius 1998-12-17 išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 1071-4/98 skolininkei T. Š. adresu (duomenys neskelbtini), ragindamas ją sumokėti baudą iki 1999-01-11. Antstoliui patikrinus VSDFV duomenis, taip pat nekilnojamojo turto duomenis 1998 m. gruodžio mėn., nuo šio momento iki 2005 m. kovo mėn. vykdomojoje byloje nebuvo atlikta jokių vykdymo veiksmų.
Pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas Teismo antstolių kontorai vykdyti 1998-12-16, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų valdžios institucijų nebuvo praleistas. Tačiau esant tokiems vykdomosios bylos medžiagos duomenims, kad teismo antstolis P. Makaravičius, priėmęs vykdymui nurodytą vykdomąjį dokumentą, apie kurio priėmimą pareiškėja nežinojo, nes nedalyvavo nutarimo priėmimo metu, ir 1998-12-17 užklausęs VSDFV apie tai ar skolininkė T. Š. dirba, kuri pateikė informaciją, kad ji nedirba, bei tą pačią dieną užklausęs Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę apie skolininkės turimą registruotą nekilnojamąjį turtą ar žemės sklypą, bei išsiuntęs skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 1071-4/98, ragindamas ją geruoju sumokėti 5 000 Lt iki 1999-01-11, neatliko jokių vykdymo veiksmų iki 2003-01-01, kai likvidavus Teismo antstolių kontorą minėta vykdomoji byla buvo perduota antstolei Neringai Lipeikienei, t.y. daugiau kaip per dviejų metų laikotarpį neįvykdė vykdomojo dokumento, nors objektyvių kliūčių, trukdžiusių jį įvykdyti, byloje nenustatyta, duomenų apie tai, kad skolininkė būtų kokiais nors būdais vengusi jį įvykdyti ar trukdžiusi antstoliui jį vykdyti, darytina išvada, kad antstolė Neringa Lipeikienė, perėmusi vykdyti šią vykdomąją bylą, neatlikusi jokių vykdymo veiksmų iki 2005 m. kovo mėn., neturėjo teisės joje atlikti jokių vykdymo veiksmų, nes buvo pasibaigęs 2 m terminas, per kurį galėjo vykdyti nutarimą. Tokiu būdu skundžiamą 2010-02-19 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo yra pagrindas panaikinti kaip prieštaraujantį procesinės teisės normoms, bei pažeidžiantį skolininkės teises ir teisėtus interesus.
Tuo pačiu kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog terminas nutarimui pradėti vykdyti nėra praleistas, nes Civilinio proceso kodekso 606 str. nustato 10 m. terminą teismo sprendimams vykdyti, šią normą teismas taikė nepagrįstai, kadangi apeliantas painioja vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, kuris, kaip jau konstatuota, nebuvo praleistas, su vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminu.
Kolegija tuo pačiu pažymi, kad, skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, antstolė, perimdama vykdomosios bylos vykdymą, neturėjo pareigos vadovaudamasi tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso 652 str. pagrindu patikrinti ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nes, kaip jau buvo nustatyta, vykdomasis dokumentas buvo priimtas 1998-12-16, o jai perduotas dėl įvykusios teismo antstolių kontorų reformos, tačiau ji, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, kuriai po antstolių reformos perduota vykdyti teismo antstolių kontoros vykdomoji byla, kad būtų užtikrintas jos vykdymo tęstinumas, turėdama įstatyme įtvirtintą pareigą vykdant vykdomuosius dokumentus savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, turėjo patikrinti ar ji gali tęsti vykdymo veiksmus jai perduotoje vykdomojoje byloje, iš kurios matyti, kad daugiau nei dvejus metus nebuvo atlikta jokių vykdymo veiksmų.
Atsižvelgiant į išdėstyta, jog antstolė, perėmusi vykdymui minėtą vykdomąjį dokumentą, turėjo nutraukti nutarimo vykdymą administracinės teisės pažeidimo byloje, tačiau to nepadarė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti šią vykdomąją bylą remiantis Civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 4 p.
Kolegija atskirojo skundo argumentą, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas jai nedalyvaujant ir neįvykdžius ATPK 288 str. reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o nutarimo galiojimas nebuvo ginčijamas. Be to, pažymėtina, kad nutarimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo vertinti jo teisėtumo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).
Apeliantė į bylą pateikė atskirojo skundo papildymą, tačiau kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje, kuris pagal Civilinio proceso kodekso 338 str. taikomas ir atskiriesiems skundams nagrinėti, nustatytas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo (atskirojo skundo) padavimo terminui jį keisti (papildyti), todėl nurodytas procesinis dokumentas, kadangi yra pateiktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, grąžinamas apeliantei.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl patenkinus skolininkės atskirąjį skundą, iš antstolės Neringos Lipeikienės priteistinos šios pašto išlaidos į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti.
Patenkinti pareiškėjos T. Š. skundą ir panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2010-02-19 patvarkymą Nr.0062/02/01696-DP-1 dėl 5 000 Lt baudos išieškojimo iš T. Š. pagal Alytaus teritorinės muitinės 1998-10-15 nutarimą Nr. 98-10-519.
Nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0062/02/01696.
Grąžinti T. Š. atskirojo skundo papildymą.
Priteisti iš antstolės Neringos Lipeikienės 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).