- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-444-3126-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. spalio 5 d., apie 15.50 val., Klaipėdoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties namu Nr. 12, vairavo automobilį HONDA SHUTTLE, greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 117 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 21 d. nutarimu pripažino G. S. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 100 litų baudą.
II.
G. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 21 d. nutarimą. Nurodė, jog Institucijos padaryta išvada, jog ji pažeidė KET, ko pasekoje, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę yra nepagrįsta įrodymais, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos tariamai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio, priimdama sprendimą Institucija rėmėsi ne faktinėmis autoįvykio aplinkybėmis, o tikrovės neatitinkančiu kito automobilio vairuotojo A. U. paaiškinimu. Pažymėjo, kad automobilių susidūrimas buvo tiesiogiai sąlygotas A. U. veiksmų, t. y. A. U. pavojingas vairavimas, važiuojant itin arti jos automobilio buvo tiesioginė autoįvykio priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi G. S. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2009 m. spalio 21 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai tirti iš naujo. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. S. vairavo automobilį greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, ir nedavusi kelio juo važiavusiam automobiliui su juo susidūrė. Pažymėjo, kad autoavarijos vietos schemoje neatvaizdavus automobilių susidūrimo vietos, atsižvelgiant į pagreitėjimo juostos išsidėstymą automobilių atžvilgiu ir neatlikus tikslių atstumų tarp greitėjimo juostos pabaigos ir automobilių susidūrimo vietos matavimų, neįmanoma tiksliai nustatyti, ar automobiliai susidūrė G. S. jau išvažiavus iš greitėjimo juostos ir važiuojant antra eismo juosta, ar tik bandant persirikiuoti iš greitėjimo juostos į antrąją eismo juostą. Be to, nurodė, kad įstatymų nustatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatikrinti ir nepatvirtinti abejonių keliantys duomenys, kad greitėjimo juosta važiavusi G. S. staiga išvažiavo iš greitėjimo juostos į antrąją eismo juostą prieš pat A. U. automobilį ir šiam neturint kur dėtis įvyko automobilių susidūrimas, kai eismo įvykis užfiksuotas ties S. Dariaus ir D. Girėno g. 12 namu, t. y. už 100 metrų nuo greitėjimo juostos. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pilnai ištirtos autoįvykio aplinkybės, faktinės bylos medžiagos nepakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. kaltei pagrįsti, trūksta duomenų, įrodančių, kad būtent G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 punkto reikalavimus ir dėl jos kaltės įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, nusprendė, jog būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. autoavarijos vietos schemoje atspindėti realų ginčijamo eismo įvykio vaizdą, konkrečią automobilių susidūrimo padėtį greitėjimo juostos atžvilgiu, išmatuoti atstumą tarp greitėjimo juostos pabaigos ir automobilių susidūrimo vietos. Pabrėžė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, pagrįsti jį faktiniais duomenimis bei leistinais rašytiniais įrodymais.
III.
Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra visapusiškai ištirtos autoįvykio aplinkybės yra nepagrįsta, nes teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. K. patvirtino, kad buvo ištirtos visos autoįvykio aplinkybės. Pažymi, jog M. K. atvykęs į eismo įvykio vietą nustatė, kad jis įvyko ties S. Dariaus ir S. Girėno gatvės namu Nr. 12, tai buvo pažymėta ir eismo įvykio vietos schemoje, todėl šis faktas nekelia abejonių. Pažymi, kad teismo nutartyje neišsamus avarijos aplinkybių tyrimas grindžiamas ne liudytojų parodymais, o jų nuomone. Apeliantės teigimu, įstatymas nenumato, kad liudytojo nuomonė, galėtų būti laikoma pagrindu, konstatuoti faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą bei argumentu – teisiniu motyvu procesiniam sprendimui pagrįsti. Ji pabrėžia, kad liudytojas M. K. teismo posėdyje nurodė, jog jie neturi įrodymų, kad G. S. iš greitėjimo juostos išvažiavo į antrą eismo juostą, nedavusi kelio A. U. vairuojamam automobiliui, ir dėl to kilo eismo įvykis. Pažymi, kad liudytojas R. S. apskritai negalėjo nurodyti jokių jam žinomų eismo įvykio aplinkybių, nes eismo įvykio vietoje jo net nebuvo, tačiau jis išreiškė nuomonę. Apeliantės teigimu, teismas nevertino liudytojų parodymų, kuriuose jie pateikė faktinius jiems žinomus duomenis, teismo vertinimu, trūkstamus objektyviai tiesai nustatyti – atstumą nuo greitėjimo juostos pradžios iki autoįvykio vietos. Tai, kad yra pakankamai didelis atstumas nuo greitėjimo juostos pradžios iki įvykio vietos, patvirtina fotonuotraukos bei liudytojos V. S. parodymai. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, nes liudytojų V. S. ir A. S. parodymams prieštaraujanti policijos pareigūnų M. K. ir R. S. nuomonė negali būti laikoma įrodymu. Nevertinant pareigūnų nuomonės dėl eismo įvykio aplinkybių, tampa akivaizdu, jog visos eismo įvykio aplinkybės buvo ištirtos ir objektyvi tiesa buvo nustatyta. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktinės bylos medžiagos nepakanka G. S. kaltei pagrįsti, yra pakankamas pagrindas nutraukti jos atžvilgiu administracinės bylos teiseną.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2009 m. spalio 21 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
G. S. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantė nėra kalta dėl įvykusio eismo įvykio.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. buvo surašytas už tai, kad ji 2009 m. spalio 5 d., apie 15.50 val., Klaipėdoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties namu Nr. 12, vairavo automobilį HONDA SHUTTLE, greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 117 punkto reikalavimus.
KET 117 punkte (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. S. vairavo automobilį greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, ir nedavusi kelio juo važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, greitėjimo juosta joje net nėra atvaizduota (b. l. 12). Pati G. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve antra eismo juosta, ties Sporto rūmais pirmoje eismo juostoje stovėjo keli automobiliai, o MERCEDES BENZ vairuotojas, važiuodamas greičiau už ją, bandė pralįsti tarp jos automobilio ir stovinčių automobilių eilės ir ties S. Dariaus ir S. Girėno namu Nr. 12, jis įvažiavo į jos automobilio šoną. Po susidūrimo MERCEDES BENZ vairuotojas iš pirmos eismo juostos savo automobilį patraukė į antrą eismo juostą, prieš jos vairuotą automobilį (b. l. 21). Tas pačias eismo įvykio aplinkybes ji nurodė, nagrinėjant bylą Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 18, 38-41). Tuo tarpu byloje esantys A. U. paaiškinimai yra prieštaringi. 2009 m. spalio 5 d. paaiškinime jis nurodo, jog važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve antra eismo juosta, kai pamatė, kad kitas automobilis staigiai lenda į jo eismo juostą. Tuomet jis kiek galima arčiau prisispaudė prie dešine eismo juosta važiuojančio automobilio, stengdamasis išvengti susidūrimo, tačiau į jo eismo juostą įvažiavęs automobilis iššoko į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė jo vairuoto automobilio kairį galinį sparną su dešiniu priekiniu sparnu. Pajutęs susilietimą, A. U. teigimu, jis sustojo, tačiau pamatęs, jog užtvėrė kelią kitiems automobiliams, jis patraukė savo automobilį (b. l. 22). Iš byloje esančio A. U. dėl to paties eismo įvykio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jam buvo suformuluotas toks kaltinimas – vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, vengdamas susidūrimo su išvažiuojančiu automobiliu iš greitėjimo juostos, jis persirikiavo dešiniau iš antros eismo juostos, vėliau grįžtant į antrą eismo juostą susidūrė su ja važiavusiu automobiliu, įvykio metu apgadinti du automobiliai (b. l. 17) – su kuriuo A. U., rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, sutiko. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu eismo įvykio vietos schemą sudaręs policijos pareigūnas M. K. nurodė, jog eismo įvykio vietos schemoje jis nubraižo tai, ką pamato, atvykęs į eismo įvykio vietą, jei įvykio vietoje būtų buvusios šukės, jis jas būtų pažymėjęs schemoje. Pažymėjo, jog atstumo nuo išvažiavimo iš H. Manto gatvės, nuo viaduko iki eismo įvykio vietos jis nematavo, pabrėžė, kad jis negalėtų įrodyti, kad G. S. sudarė avarinę situaciją, o susidūrimas įvyko ne išvažiuojant iš greitėjimo juostos, o toliau, tik tikslių atstumų jis nurodyti negali (b. l. 42-43).
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nesant įrodymų, jog eismo įvykis įvyko G. S. išvažiuojant iš greitėjimo juostos į kelią ir nedavus kelio juo važiavusiam kitam automobiliui, tačiau esant pakankamai duomenų, konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko G. S. važiuojant antra eismo juosta, nėra tikslinga grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti iš naujo.
Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kartu administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 251-252, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Todėl nagrinėjamu atveju, neįrodžius, jog G. S. pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto KET 117 punkto reikalavimus, nėra įrodyta ir jos kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes kitos veikos, kuriomis ji galimai sukėlė avarinę situaciją jai nebuvo inkriminuotos. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla G. S. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. spalio 21 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. S. atžvilgiu nutraukti
Nutarimas neskundžiamas.