Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pripažindamas D. N. kaltu pagal ATPK 174 str. apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei savo sprendimą motyvavo. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, skundžiamo nutarimo nedaro neteisėtu bei nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą yra numatyta ATPK 174 str. Pagal šį straipsnį nedidelis chuliganizmas suprantamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie kitų žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o esminis minimoje normoje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka D. N. kaltei dėl jam inkriminuoto pažeidimo konstatuoti. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. D. ir G. K. patvirtino, kad D. N. padarė ATPK 174 str. nurodytus neteisėtus veiksmus, surašytus protokole, taip pat ir tarnybiniuose pranešimuose. Kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumu ar tvirtinti pastaruosius esant suinteresuotais pakenti D. N.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog į pažeidimo vietą policijos pareigūnai nuvyko pagal iš Utenos AVPK budėtojo gautą iškvietimą, jog neblaivūs asmenys vartoja alkoholinius gėrimus ir kabinėjasi prie praeivių, taigi dėl apelianto bei kartu su juo buvusių asmenų veiksmų neigiamų emocijų patyrė pašaliniai asmenys, kurie kreipėsi į policijos įstaigą. Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu dėl objektyvių aplinkybių nepavyko apklausti minėtą pranešimą pateikusio asmens, apelianto kaltės nepaneigia. Dėl skunde nurodomų neatitikimų policijos pareigūnų parodymuose (apie tai, kad pažeidėjas sėdėjo ar gulėjo ir pan.) pažymėtina, jog darant tam tikras išvadas yra svarbus visų byloje esančių duomenų visetas, o ne atskiri tam tikrų parodymų fragmentai (kuriuos ir dėsto apeliantas), kurie dažnai neatskleidžia tikrųjų nurodytų aplinkybių esmės. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šių liudytojų parodymai, priešingai nei tvirtina apeliantas, nėra prieštaringi, o juose esantys neesminiai neatitikimai nesudaro pagrindo jais netikėti.

Apeliantas tvirtina, jog teismas visiškai nevertino liudytojų D. M., A. M., D. Š., S. T. parodymų, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šie liudytojai iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo – S. T. davė parodymus apie tai, kaip D. N. bei jo brolis elgėsi prieš nagrinėjamus įvykius užsukę į parduotuvę (42 b.l.), A. M. nurodė matęs tik kaip apeliantas bei kiti asmenys buvo sodinami į policijos automobilį (35 b.l.) bei, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, tai, kad jis negirdėjo necenzūrinių žodžių neprieštarauja policijos pareigūnų L. D. ir G. K. aiškinimui apie pažeidėjų vartotus necenzūrinius žodžius, tuo tarpu kartu buvęs D. M. (beje, taip pat buvęs neblaivus) negalėjo nurodyti nei savo, nei kitų asmenų tikslių veiksmų, elgesio (35 b.l.), o D. Š. parodymai apie tai, kad niekas nevartojo necenzūrinių žodžių, atsižvelgiant į tai, jog jis taip pat yra nubaustas už nedidelį chuliganizmą, įvykdytą aptariamų įvykių metu (jo atžvilgiu priimtas nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs), o ir buvo neblaivus (nustatytas 1.65 promilių girtumas) vertintini kritiškai. Tuo tarpu byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas apeliantas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), o jam inkriminuotam kaltinimui tai jokios reikšmės neturi. Taigi, surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. N., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartojo necenzūrinius žodžius, o jo padarytas pažeidimas pagrįstai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 174 str. Duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, byloje nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje surinktus duomenis apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.