Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. birželio 6 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį galutine subendrinta bausme – viešaisiais darbais dviem mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

2) 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 82 MGL (4 100 Eur) dydžio bauda;

3) 2020 m. spalio 20 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, kuri subendrinta apėmimo būdu su 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 82 MGL (4 100 Eur) dydžio bauda;

4) 2021 m. sausio 13 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų, kurio vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams;

5) 2021 m. sausio 18 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu šešiasdešimčiai parų;

6) 2021 m. vasario 3 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, kuris subendrintas su Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, įskaitant atliktą baudos bausmę, t. y. 2 MGL dydžio baudą, ir su Utenos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2021 m. kovo 3 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi 2021 m. vasario 3 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. sausio 18 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, bauda nesumokėta;

7) 2022 m. birželio 3 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas) 2023 m. gruodžio 4 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., kuriam Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 24 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, 2025 m. kovo 1 d. apie 14 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,02 promilių neblaivumas.

S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 1 d. su sugyventine D. K. buvo (duomenys neskelbtini). Iš ryto išgėrė apie tris skardines alaus. Alkoholį vartojo trečią dieną iš eilės. Dienos metu kieme taisė automobilį „Peugeot 406“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pirktas jo asmeninėmis lėšomis, tačiau registruotas sugyventinės D. K. vardu, kadangi jis turėjo antstolio vykdomų išieškojimų. Su D. K. gyvena kartu ir veda bendrą šeimos ūkį apie 13 metų. Kadangi teisę vairuoti yra praradęs, automobiliu naudojasi sugyventinė. Betaisydamas automobilį sulaužė varžtų atsukimo raktą, todėl nusprendė nuvažiuoti iki kaimyno, gyvenančio tame pačiame kaime, maždaug už 400 metrų nuo jo sodybos. Galėjo būti apie 14 valanda, kai jis išvažiavo iš kiemo. Pavažiavus apie 200 metrų, buvo sustabdytas pasieniečių. Jie paprašė pateikti dokumentus, jis dokumentų prie savęs jis neturėjo. Pripažino, kad vartojo alų. Netrukus atvyko policija. Buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu du kartus. Atsimena, kad abu kartus įpūtė virš trijų promilių. Tiek daug įpūtė, nes alkoholį vartojo trečią dieną iš eilės. Dėl to, kad vairavo automobilį nevykdydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, draudžiančios vairuoti transporto priemone, ir dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Visos problemos dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis priklausomybę.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 101-102, 113-114).

Kaltinamajam S. S. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus turėjo S. J. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 14 val. 16 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pasieniečiai sustabdė automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas sustabdytas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui S. S. 14 val. 48 min. alkotesteriu nustatytas 3,02 promilių, o 15 val. 08 min. – 3,47 promilių neblaivumas (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno S. J. parodymai, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 14 val. 15 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sustabdė vairuotoją, kuris gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, Prūto gatvėje pasitiko valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai G. L. ir A. V.. Įvykio vietoje taip pat buvo S. S.. Pareigūnai paaiškino, kad apie 14 val. 10 min. patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus S. S., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu patikrino vairuotoją S. S., kuriam buvo nustatytas tris promiles viršijantis neblaivumas (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto pasienio pareigūno G. L. parodymai, kad 2025 m. kovo 1 d. jis vykdė tarnybą su tos pačios užkardos jaunesniuoju specialistu A. V.. Apie 14 val. 10 min., patruliuojant Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas su savimi dokumentų neturėjo, prisistatė S. S.. Kilo įtarimas, jog vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį. Pranešė Puškų pasienio užkardos vyresniajam specialistui V. Č., kad sustabdė galimai neblaivų vairuotoją ir, kad yra reikalinga policija. Į įvykio vietą atvykę Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnai vairuotojui S. S. alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatė tris promiles viršijantį neblaivumą (b .l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos D. K. parodymai, kad S. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo veda bendrą ūkį beveik trylika metų. 2025 m. kovo 1 d. su S. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kieme S. remontavo jos vardu registruotą automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pirktas S. lėšomis. Abu vartojo alkoholį. Ji apsvaigo ir nuėjo atsigulti, o S. liko dirbti kieme prie automobilio. Vėliau ją pažadino kaimynas ir pasakė, kad S. sustabdė pasieniečiai. S. 2022 metais prarado teisę vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, kadangi vairavo neblaivus (b. l. 29-30).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuotas įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) esantis lengvasis automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20, 23-25).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2025 m. kovo 1 d. 14 val. 48 min. S. S. nustatytas 3,02 promilių, o 15 val. 08 min. – 3,47 promilių neblaivumas (b. l. 45).

Policijos registruojamų įvykių registro informacijos duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 1 d. 14 val. 13 min. pasienio užkardos pamainos vyresnysis pareigūnas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 56-60).

Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė nuo 2021 m. sausio 22 d. yra D. K. (b. l. 53).

Vairuotojų registro išrašas patvirtina, kad S. S. neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 165).

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. kovo 14 d. raštas ir jo priedas patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta ketverius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 24 d. S. S. 2022 m. liepos 15 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (b. l. 68-78).

Įvertinęs paties kaltinamojo S. S. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų S. J., G. L., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, neblaivumo nustatymo duomenis, įvykio vietoje ir policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. S. 2025 m. kovo 1 d. apie 14 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip akivaizdžiai demonstruodamas nepagarbą teismo sprendimui – Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiui, kuriuo, be kita ko, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 243 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, – baudžiamąjį nusižengimą teisingumo srityje (BK 12, 243 straipsniai) ir nesunkų nusikaltimą transporto saugumo srityje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), neatsakingai ir pavojingai elgdamasis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, neblaivus vairuodamas automobilį ir taip keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. S. S. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, jis, suprasdamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti buvo uždrausta, taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir šis nusižengimas vertinamas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas.

S. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau kaltinamasis S. S. už tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), – vairavimą neblaiviam – teisiamas penktą kartą, taip pat teistas ir už kitokių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas S. S. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad S. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bei už analogiškas nusikalstamas veikas yra teisiamas ne pirmą kartą. Nors kaltinamajam teisė vairuoti yra atimta, jis ir toliau nepaisydamas draudimo vairuoti, neblaivus vairuoja automobilį, darydamas nusikalstamas veikas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. S. nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, ankstesni teistumai teigiamos įtakos jam nepadarė, teismo skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu S. S. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, prilygstanti griežtesnei paskirtai bausmei.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo ir davus pakankamai aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Tiek sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, tiek ir svarstant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su kaltinamojo elgesiu iki naujų nusikalstamų veikų padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia kaltinamojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam S. S., atsižvelgia ne tik į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (yra jauno amžiaus), augina negalią turinčią mažametę dukrą, jo teigimu, vienas išlaiko šeimą, turint omenyje tai, kad byloje nėra duomenų, jog tokia priemonė nebūtų efektyvi nagrinėjamu atveju. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi ir sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas maksimaliam laikotarpiui (trejiems metams). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jei S. S. nevykdys jam nustatytų pareigų ir nesilaikys draudimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, už tokią veiką teisiamas penktą kartą, jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamų veikų, į BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam septynerių metų terminui.

BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. K. vardu įregistruotas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes vairuodamas šį automobilį S. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, S. S. paaiškinimai, patvirtina, kad šį automobilį nusipirko S. S., o automobilis tik nebuvo įregistruotas jo vardu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, automobilis turi būti konfiskuotas, kaip kaltininkui priklausanti nusikaltimo padarymo priemonė.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 117-118, 121-122) (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena su pasienio pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais ir kompiuterinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o automobilio „Peugeot 406“ registracijos liudijimas perduotinas su konfiskuojama transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą.

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. S. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti terminuotą laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. S. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. S. atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį S. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones septynerius metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompiuterinę laikmeną su pasienio pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais ir kompiuterinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o automobilio „Peugeot 406“ registracijos liudijimą perduoti su konfiskuojama transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.