Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-501

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-06
Bylos Nr.
2-501
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-501/2005Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Justema ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Justema ir Ko“ (įmonės kodas 158749457) iškelta bankroto byla.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 14 d. nutartimi patenkino VSDFV Jurbarko skyriaus ieškinį ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies punkto pagrindu UAB ,,Justema ir Ko“ iškėlė bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė Juozą Žvirblį (b. l. 44). Teismas nurodė, kad pagal įmonės balanso duomenis atsakovas 2005 m. balandžio 20 d. turėjo turto už 164 059 Lt, o pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 168 616 Lt, tai yra viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, jog bendrovė yra nesumokėjusi privalomųjų mokėjimų valstybės biudžetui ir pagal Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr.17.1-12-JR-782 yra skolinga 22 453, 85 Lt. Dėl paminėto teismas laikė, jog įmonė yra nemoki.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB ,,Justema ir Ko“ prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, o bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 48). Nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes

1. Įmonė nėra nemoki:

1.1 . Tikrasis įmonės įsiskolinimas neviršija 50 procentų įmonės balanse įrašyto turto vertės ir sudaro tik 67 341 Lt. Pateikto balanso duomenys neatitinka faktinės padėties, nes 2002 m. - 2004 m. įmonėje dirbusi buhalterė klaidingai vedė buhalteriją, dėl ko yra atliekamas tyrimas Tauragės ENTT.

1.2 . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose Nr.33 6 punktą, teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, turi būti aktyvus ir prireikus gali skirti įmonės auditą. Atlikus auditą, būtų nustatyta, jog atsakovas nėra nemokus.

1.3 Darbuotojams atlyginimai neišmokėti dėl įmonės sąskaitų arešto. Visos iš gamybos gautos lėšos buvo nurašytos pagal antstolio patvarkymą. Bendrovė prašė, kad VSDFV atidėtų skolos mokėjimą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

2. Administratoriumi negalėjo būti paskirtas Juozas Žvirblis, kurio kandidatūra neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies sąlygų, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šią aplinkybę patvirtinta tai, jog dar 2005 m. gegužės 3 d. teismo antstolis R. G. ir J. Žvirblis lankėsi įmonėje bei įkalbinėjo darbuotojus nutraukti darbo sutartis. Be to ieškovas neteisingai nurodė, jog minėto asmens kandidatūrą pasiūlė darbuotojai, nes ją pasiūlė antstolis R. G., kuris atstovavo ieškovą išieškojimo procese bei, kaip minėta, tendencingai ieškojo būdų bankroto bylai iškelti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas VSDFV Jurbarko skyrius prašo teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 82). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Pagrįsta teismo išvada, jog įmonė yra nemoki, nes įmokos VSDFV biudžetui nemokamos nuo 2003 m. rugpjūčio (ĮBĮ 4 str. 3 p., 6 str. 2 d.). Apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui buvo pranešta 2005 m. kovo 30 d., tačiau ir po to prievolės nebuvo įvykdytos, nepateikti įrodymai apie įmonės mokumą.

2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad VSDFV Jurbarko skyrius atsisakė atidėti skolos mokėjimą, nes šis klausimas nebuvo išspręstas dėl paties atsakovo kaltės. Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka gali tik tarpininkauti, kad VSDFV atidėtų įmokų sumokėjimą iki vienerių metų (VSDF biudžeto sudarymo taisyklių 21 p.), tačiau apeliantas neįvykdė reikalavimų, būtinų norint pasinaudoti šia procedūra, nepateikė nurodytų dokumentų.

3. Neatitinka tikrovės apelianto teiginys, jog administratoriaus J. Žvirblio kandidatūrą pateikė ne darbuotojai, nes dirbančiųjų vardu prašymą pareiškė darbuotojai P. Š. ir O. Ž. (b. l. 84).

Atsiliepimu atsakovo UAB ,,Justema ir Ko“ administratorius J. Žvirblis prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (b. l. 86). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovė yra nemoki, nes jos kreditoriniai įsipareigojimai viršija turtą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

2. Teismas pagrįstai jį skyrė administratoriumi, nes jis nėra bendrovės kreditorius, savininkas, valdymo organų narys, neturi jos akcijų ir pan. (ĮBĮ 11 str. 4 d.), apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Be to sutikti eiti administratoriaus pareigas jis galėjo tik apžiūrėjęs bendrovę, nustatęs turto apimtį, dėl šio kartu su antstoliu R. G. 2005 m. gegužės 3 d. lankėsi bendrovėje.

3. Apeliantas klaidina teismą dėl darbuotojų sutikimo, nes P. Š. ir O. Ž. visų darbuotojų vardu prašė jo imtis šių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant šį atskirąjį skundą, yra būtina pabrėžti bankroto proceso ypatumus, kylančius iš paties įmonių bankroto teisės instituto esmės ir tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, jį įtvirtindamas. Bankroto įstatymo normos, tai iš esmės viešosios teisės normos, vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos, tai yra tapo nemokūs. Taigi, bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. Senato nutarimo Nr.33 6 punktą, teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, prireikus, įmonei gali būti paskirtas auditas, įmonės turto vertei patikslinti gali būti paskirta ekspertizė. Šis klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus realią bendrovės ūkinę – finansinę padėtį bylos iškėlimo metu. To reikalauja viešasis interesas.

Atsižvelgdama į minėtus bankroto proceso ypatumus bei byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija laiko, jog teismo išvada apie atsakovo nemokumą padaryta nevisapusiškai ir nepilnai ištyrus aplinkybes, kurios yra svarbios siekiant teisingai išspręsti klausimą ar ši bendrovė iš tiesų yra neveikli bei nemoki. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl to dar vyksta ginčas.

Kaip minėta, bankroto byla atsakovui iškelta ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies pagrindu, tai yra konstatavus jo nemokumą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs įmonės balanso duomenis, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr.17.1-12-JR-782. Be to byloje yra duomenys apie atsakovo 32 839 Lt skolą ieškovui. Tačiau apeliantas nurodo, jog įmonės turto rinkos vertė yra didesnė, nei nurodyta paminėtame balanse, be to neteisingi balanso duomenys apie bendrovės skolas ir dėl šio realus bendrovės įsiskolinimas neviršija 50 procentų įmonės turto vertės, o dėl bendrovės vyriausiosios buhalterės klaidingo dokumentų tvarkymo yra atliekamas tyrimas Tauragės rajono ENTT. Kaip minėta, byloje yra dokumentai, patvirtinantys 55 292, 85 Lt atsakovo skolą valstybės bei socialinio draudimo biudžetams. Tuo tarpu iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovėje dirba apie dvidešimt darbuotojų, sudaromos bei vykdomos sutartys (b. l. 60 - 67, 74). Esant tokioms aplinkybėms vien minimo balanso duomenys negali būti pakankamu įrodymu, kuris leistų spręsti dėl įmonės nemokumo, ypač kai dėl šio dokumento atitikimo realiai situacijai yra keliamos abejonės (CPK 185 str.).

Taigi, esant tokiems prieštaringiems teiginiams apie bendrovės turimą turtą bei skolas, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių nuodugniau išsiaiškinti, kokia yra tikroji bendrovės turtinė padėtis ir tik tada spręsti dėl jos nemokumo.

Dėl paminėto teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, svarstant administratoriaus kandidatūrą yra svarbios ne tik ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos, bet ir kitos bylos aplinkybės, leidžiančios kilti abejonėms dėl tokio asmens nešališkumo ir galinčios sudaryti prielaidas konfliktams vykdant bankroto procedūras. Šios aplinkybės yra svarbios turint omenyje ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintas administratoriaus teises ir pareigas. Dėl paminėto teismas iš naujo nagrinėdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turėtų apsvarstyti su tuo susijusius apelianto teiginius ir nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Justema ir Ko“ perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Alė BukavinienėVincas Verseckas