Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-17697-1099/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-21
Bylos Nr.
2YT-17697-1099/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12546-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
B. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17697-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12546-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. (B. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas B. K. (B. K.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sutuoktinis Č. K. (Č. K.) ir pareiškėjas priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paliktą turtą.

2. Nurodo, kad po L. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo tėvas Č. K. (L. K. sutuoktinis), miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas faktiškai pradėję jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi butu. Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog L. K. palikimą būtų palikusi valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog Č. K. ir pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad L. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su Č. K.; turėjo sūnų pareiškėją B. K.. Č. K. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir jo tėvas Č. K. po atitinkamai motinos ir sutuoktinės L. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (mirusiajai priklausančią dalį), esantį (duomenys neskelbtini) toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: Perlo mokėjimo kvitai už komunalinius mokesčius; SEB banko išrašai dėl apmokėjimo už UAB „Ignitis“ paslaugas, komunalinius mokesčius, Cgates PVM sąskaitos faktūros; UAB „Vilniaus vandenys“ PVM sąskaitos faktūros; UAB „Castrade service“ PVM sąskaitos faktūros; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ PVM sąskaitos faktūros (kuriose, be kita ko, nurodytos anksčiau apmokėtos sumos).

9. Remiantis bylos duomenimis, po L. K. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens L. K. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. K. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad Č. K. ir B. K. po sutuoktinės ir motinos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmę palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad Č. K. ir B. K. po sutuoktinės ir motinos mirties L. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. (B. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. K. (Č. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po atitinkamai motinos ir sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui B. K. (B. K.) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič