- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2015-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 0-01-3-06831-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams 73-ai DNSB „Viršuliškės“ ir B. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 73-osios DNSB „Viršuliškės“ (toliau – Bendrija) ir B. V. 2 689,00 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-24 trūkus šalto vandens trišakiui bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, buvo apgadintos ieškovės draudėjai D. P. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 21). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 2 689,00 Lt draudimo išmoka, kurios dydis buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalą asmenis. Buto savininkas neįvykdė pareigos rūpintis jo valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų. Buto savininkai turi prižiūrėti ir turi būti atsakingi už tą trišakį ir vamzdžio atšaką. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu priežiūra ir tvarkymu. Bendrojo naudojimo objektų, įskaitant santechnikos įrenginius bendro naudojimo tinkluose, esančiuose daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įvyko avarija, priežiūrai ir tvarkymui buvo įsteigta Bendrija, kuri savo 2011-09-26 pažymoje Nr. 11-196 nurodė, jog 2011-05-24 avarija įvyko už Buto savininko atsakomybės ribų. Bendrija atsakinga už tai, kad šalto vandens sistema neturėtų trūkumų ir nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Nėra žinomas faktinis žalos dydis, nes aplietas butas iki šiol nesuremontuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas B. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011-05-24 trūko šalto vandens vamzdžio trišakis iki šalto vandens skaitiklio. Įrengiant skaitiklius buvo nupjautas šalto vandens vamzdis ir įmontuotas trišakis. Šį trišakį, kaip įrodymą, paėmė komisijos narys – energetikas V. S. ir V. R.. Vietoje brokuoto trišakio įmontuotas kitas. Dėl įvykusios avarijos kaltas santechnikas, montavęs trišakį. UAB „Vilniaus vandenys“ disponuoja tik dvejų metų bendrijos vandentiekio duomenimis, o prieš tai visi dokumentai buvo Bendrijoje. Atsakovas B. V. nesutiko su ieškovo prašomos žalos dydžiu teigdamas, kad plytelių klijai nuo šalto vandens atsiklijuoti negalėjo.
Atsiliepime į atsakovė Bendrija su ieškiniu sutiko ir prašė jį Bendrijos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad kanalizacijos vamzdis trūko Bute, o ne bendro naudojimo patalpose, kurias administruoja Bendrija, todėl už padarytą žalą atsako Buto savininkas. Žala turi būti atlyginama tais pačiais santykiais kaip ir nustatoma žala. Byloje nėra įrodymų apie turto nusidėvėjimą. Prie ieškinio pridėtoje sąmatoje nurodyta, kad 2 689,00 Lt žala apskaičiuota pagal sąmatą, išskaita – 0 Lt. Tai rodo, jog pritaikyta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2011 m. kovo mėnesio rinkos kainas. Skirtumas tarp lokalinės sąmatos ir draudimo poliso yra didelis. Draudimo išmoka mokama už atkūrimo vertę. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad atlyginta žala už faktines kliento išlaidas už 19 kv. m. Jeigu atsiklijuoja plytelių klijai, skirti drėgmei atlaikyti, kyla klausimas dėl nusidėvėjimo. Reikia nustatyti ryšį tarp atšokusių plytelių ir užliejimo. Neaišku, kaip ieškovė apskaičiavo žalą. Ieškovė pagerino klientės turto būklę pati prisiimdama riziką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui B. V.. 2011-05-24 Bute trūko šalto vandens vamzdis ir buvo užlietas Butas Nr. 21. Bendrija 2011-05-24 avarijos tyrimo akte nurodė, jog trūko šalto vandens trišakis iki vandens skaitiklio ir užpylė vandeniu Butą Nr. 21, 2011-09-26 pranešime Nr. 11-196 nurodė, jog avarijos likvidavimo ir priežasčių tyrimo metu kaltininkas nebuvo nustatytas, avarija įvyko dėl natūralaus sistemos susidėvėjimo (korozijos), avarija įvyko bendroje šalto vandens sistemoje. Butas Nr. 21 buvo apdraustas, sudarant Būsto draudimo sutartį su ieškove. Ieškovė 2011-07-28 priėmė sprendimą išmokėti Buto Nr. 21 savininkams 2 689,00 Lt draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis nustatytas pagal vyresniosios žalų ekspertės N. Ž. 2011-05-31 sudarytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedu, kuriuose nurodyta, jog Buto Nr. 21 vonioje esančios pakabinamos lubos aplietos, reikalingi valymo darbai, sienos aplietos, vietomis yra atšokusios plytelės, viename kambaryje esančios lubos palietos vandeniu, yra dėmes, aplietos tinkuotos, glaistytos ir dažytos dvi sienos, yra pūslės, kitame kambaryje vandeniu sugadinta viena siena, likę dėmės, virtuvėje esančios lubos aplietos vandeniu, likę dėmės. Lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2011 m. kovo mėnesio kainas, apskaičiuota, jog buto remonto darbai turėtų kainuoti 2 689,00 Lt be PVM ir kitų papildomų išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal nurodytą straipsnį statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Buto Nr. 21 savininkas liudytojas Ž. P. nurodė, kad Bendrija tvarkė santechniką ir dėl broko įvyko avarija, dėl pačios Bendrijos kaltės. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Bendrijos energetiku, prisimena avariją, Bute, tualete, kur yra trišakis, buvo užaklintas prijungimo prie tualeto bakelio vamzdis, aklė buvo nulūžusi, užaklinimą atliko tie patys asmenys, kurie statė skaitliukus, tai buvo seniai, vamzdžių per tą laiką niekas nekeitė, iš vidaus jie surūdiję. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, konstatavo, kad trišakis įmontuotas profesionalo, tai yra santechniko, todėl atsakovas B. V., būdamas paprastas tiekiamo vandens vartotojas, turėjo pagrindo pasitikėti jo darbu ir negalėjo numatyti trišakio trūkimo. Iš išorės nebuvo galima matyti, kokia yra vamzdžio būklė, jis trūko staiga, įvykus trūkimui, atsakovas B. V. ėmėsi visų veiksmų, kad užkirstų kelią didesnės žalos atsiradimui. Teismas pripažino, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl Buto savininkas B. V. atleistinas nuo civilinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš teisminį bylos nagrinėjimą Bendrija nurodė, kad įranga buvo bendro naudojimo. Šis teiginys nebuvo motyvuotas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojai nurodė, kad įranga yra Bute ir šia įranga vanduo tiekiamas tik į Butą. Trišakis sumontuotas už bendro stovo ir yra vieno buto įrenginys. Byloje esantys įrodymai dėl įrangos valdytojo yra prieštaringi, teismas sprendime nepasisakė, kas yra šios įrangos valdytojas. Bendrijos atsakomybė gali kilti, jeigu ji buvo įsipareigojusi valdyti ir prižiūrėti ginčo įrangą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir D. P. 2009-11-25 buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, Būsto draudimo liudijimo serija LD Nr. 91963745, kuria 106 000,00 Lt draudimo suma, atkūrimo verte apdraustas Butas Nr. 21, esant šiems draudžiamiesiems įvykiams: ugniai, vandeniui, gamtinėms jėgoms, piktavališkai trečiųjų asmenų veikai, elektros įtampos svyravimams ar viršįtampiams, transporto priemonės atsitrenkimui, savaiminiam medžio užvirtimui (b.l. 10). 2011-05-24 įvykus avarijai daugiabučiame gyvenamajame name, buvo užlietas Butas Nr. 21. Ieškovas, gavęs pranešimą apie 2011-05-24 įvykį, 2011-05-31 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė įvykio priežastį – vandens prasiskverbimas iš viršutinio Buto, aprašė dėl šio įvykio patirtus nuostolius ir vadovaudamasis 2011-07-26 sudaryta lokaline sąmata, apskaičiavo ir išmokėjo žalą patyrusiam Buto Nr. 21 savininkui Ž. P. 2 689,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 20-21).
Ieškovas, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. V. ir Bendrijos 2 689,00 Lt žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad Buto savininkas neįvykdė pareigos rūpintis jo valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų, o Bendrija privalo atsakyti už tai, kad šalto vandens sistema neturėtų trūkumų ir nepadarytų žalos tretiesiems asmenims.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos atveju draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Kadangi žala draudėjo turtui atsirado dėl Buto užliejimo vandeniu, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.
CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės ir nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl statinio vandentiekio sistemos avarijos yra padaroma žala kitų asmenų turtui, taikytina CK 6.266 straipsnio norma, nustatanti, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t.y. nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu konstatavo, kad žala Butui Nr. 21 atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl Buto savininkas B. V. visiškai atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos teismo išvados nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, iš skundžiamo sprendimo turinio ir bylos duomenų nematyti, kodėl šios bylos atveju pareiga atlyginti patirtus nuostolius tektų būtent B. V..
Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žala turtui – Butui Nr. 21, buvo padaryta dėl šalto vandens tiekimo sistemos avarijos, kilusios viršutinio aukšto patalpose, Bute. Iš bylos medžiagos matyti, kad Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui B. V. (b.l. 12). Daugiabučio namo, kuriame yra šis Butas, bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta Bendrija. Kadangi pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad Bendrija yra atsakinga už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Iš išdėstyto akivaizdu, kad tik tuo atveju, jeigu avarijos kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turėtų spręsti konkretaus atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti avarijos kilimą ir imtis veiksmų jai išvengti.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė vandentiekio avarijos šaltinio priklausomybės ir neįvertino, ar trūkęs šalto vandens tiekimo vamzdis yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar atsakovo B. V. nuosavybė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esantys įrodymai dėl santechnikos įrangos savininko (valdytojo) yra prieštaringi, teismas šių prieštaravimų nepašalino ir dėl avarijos šaltinio priklausomybės nepasisakė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad rūpestingo elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas ir/ar įrenginius.
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kadangi iš išorės negalima matyti, kokia buvo vandentiekio vamzdžio būklė, jis trūko staiga, laikytina, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl Buto savininkas negali būti už šią žalą atsakingas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie vandentiekio vamzdžio būklę. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P., užlieto Buto Nr. 21 savininkas, nurodė, kad Bendrija tvarkė santechniką ir dėl broko įvyko avarija, dėl pačios Bendrijos kaltės. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bute, tualete, kur yra trišakis, buvo užaklintas prijungimo prie tualeto bakelio vamzdis, aklė buvo nulūžusi; užaklinimą darė tie, kurie statė skaitliukus prieš 17 metų, turbūt laikas ir korozija paveikė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas neišsiaiškino vandentiekio avarijos priežasčių. Teismas išvadą apie nenugalimos jėgos aplinkybę padarė neįvertinęs, kada Bute buvo įrengtas trišakis ir, ar netinkamo trišakio įrengimo aplinkybė nelėmė žalos. Vandentiekio vamzdžio trūkimas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes šią aplinkybę esant senam statinio vamzdynui vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) galėjo protingai numanyti, tikėtis, imtis laiku ir tinkamai valdomą turtą remontuoti.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, šios išvados nepagrindęs tinkamu visų žalos kilimo, kitų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir ištyrimu bei teisiniu jų įvertinimu, pripažintina, kad teismas neatskleidė ginčo esmės. Dėl tirtinų reikšmingų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektai, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Esant nurodytai situacijai, byla visa apimtimi turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo žalos faktą ir dydį, kuriuos atsakovai ginčijo nuo pat teisminio bylos nagrinėjimo pradžios. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių lėšų sumokėjimo faktą, nenustatė nuostolių kilmės, sudėties ir dydžio dėl šioje byloje minimo draudiminio įvykio. Draudiko patirti nuostoliai patys savaime nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakingas už žalą asmuo privalo juos atlyginti, būtinas faktinis ir juridinis žalos dydžio pagrindimas. Nagrinėjant bylą iš naujo ir nustačius, kad atsakovai arba kuris nors vienas jų yra atsakingas už žalos padarymą, būtina ištirti žalos dydžiui nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes.
Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, jis turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą pagal visus ieškinio reikalavimus (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.