- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-826-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. M. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-6-443/2008 pagal ieškovo Z. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. dėl naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovės V. M. patikslintą priešieškinį ieškovui Z. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas ginčijama 2008 m. vasario 27 d. nutartimi (b.l. 180, t. 1) patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylą nutraukė. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys pasidalino santuokoje įgytus turtą ir turtines teises - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), teises išpirkti iš valstybės ne aukciono tvarka 0,3762 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), susitarė dėl naudojimosi elektros įvadu ir kitomis komunikacijomis, lygiomis dalimis prisiėmė įsipareigojimus apmokėti tretiesiems asmenims už atliktus gyvenamojo namo statybos darbus ir padengti gyvenamojo namo pagerinimo kaštus, atsisakė reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas, įsipareigojo išlaidas valstybei apmokėti lygiomis dalimis, patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Teismas nurodė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, atitinka šalių interesus ir poreikius. Teismas išaiškino šalims bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 189-190, t. 1) ieškovas prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad taikos sutarties 5 p., kuriame nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė prisiima visus įsipareigojimus tretiesiems asmenims apmokėti lygiomis dalimis už atliktus gyvenamojo namo statybos darbus ir padengti gyvenamojo namo pagerinimo kaštus, yra abstraktus ir nekonkretus. Ieškovas vienas nuo 1983 m. iš savo asmeninių lėšų vykdė nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbus. Taikos sutartyje turi būti konkrečiai nurodytos lėšos, asmenys, su kuriais ieškovas ir atsakovė privalo atsiskaityti, terminai ir atsiskaitymo tvarka. Tai būtina sutarties vykdymui. Ši nutarties spraga šalintina siekiant išvengti nereikalingų ginčų ir teismų ateityje.
Atskirasis skundas patenkintinas.
Kolegija atskirąjį skundą išnagrinėjo neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant CPK normas, todėl panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329str. 1d.).
Taikos sutarties institutas sietinas su vienu pagrindinių civilinio proceso tikslų - teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2 str.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Tačiau CPK 42 str. 1 d. įtvirtinta šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi nėra absoliuti. Teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą (CK 6.986 str. 1 d.).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį tarp šalių, patvirtino ir jos p. 5, kuriuo patvirtinta, kad ieškovas Z. M. ir atsakovė V. M. prisiima visus įsipareigojimus tretiesiems asmenims apmokėti lygiomis dalimis už atliktus gyvenamojo namo statybos darbus ir padengti gyvenamojo namo pagerinimo kaštus. Akivaizdu, kad šis punktas yra neaiškus, praktiškai neįvykdomas. Iš Taikos sutarties teksto seka, kad gyvenamojo namo statybos darbai yra atlikti, o taip pat jis yra pagerintas. Todėl teismas, tvirtindamas tokį sutarties punktą turėjo pasiūlyti šalims nurodyti kokias konkrečias sumas ir kam šalys privalo sumokėti. Tai yra Taikos sutarties spraga. Šis Taikos sutarties punktas pažeidžia CK 6.983str. 1d., nes tokia formuluote nėra išspręstas kilęs ginčas. Tai pat šis Taikos sutarties punktas prieštarauja CK 6.985str., kadangi pagal šio straipsnio 1d. teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, o 2d. nustato, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Akivaizdu, kad įvykdyti Taikos sutarties p.5 nėra galimybių, nes jis yra visiškai neaiškus. Taikos sutartyje turi būti konkrečiai nurodytos lėšos, asmenys, su kuriais ieškovas ir atsakovė privalo atsiskaityti, terminai ir atsiskaitymo tvarka. Tai kolegija vertina kaip taikos sutarties neatitikimą imperatyvioms įstatymo normoms.
Civilinio proceso teisėje sukurta instancinė teismų sistema sietina su teismų priimtų procesinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, todėl apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kyla iš teismo nustatytų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims taikos sutarties procesines pasekmes, tačiau neapsvarstė klausimo, ar bus galima įvykdyti Taikos sutarties p.5, kuris yra ir nekonkretus, ir neaiškus; t. y. neįvykdė pareigos patikrinti, ar prašoma patvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, tvirtindamas tarp šalių sudarytą Taikos sutartį, privalėjo sutinkamai su CPK 42str. 2d. nuostatomis pasiūlyti Taikos sutarties p.5 sukonkretinti, arba jos netvirtinti kaip neatitinkančios imperatyvioms įstatymo normoms. Šis netinkamas procesinės teisės normos taikymas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą, todėl skundžiama nutartis panaikintina. Kadangi ginčo išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes nežinoma šalių pozicija dėl Taikos sutarties p. 5, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329str. 1d., 337str. 1d.3p.).
Atskirojo skundo argumentas dėl to, kieno lėšomis buvo vykdomi dalintino turto pagerinimai, galėjo turėti įtakos sprendžiant ieškovo ieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau pasirašydamos taikos sutartį šalys surado kompromisinį savo reikalavimų patenkinimo variantą, atsisakydamos teisės vėl kelti pradinius, ieškinyje ar priešieškinėje suformuluotus reikalavimus. Todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.