- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-328-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- J. B., ir A
- Advokatai
- Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-328/2012
Teisėjas Marjan Gerasimovič Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.10.2;
2012 m. balandžio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 6, 9 d. d., bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė J. B. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. V. (A. V.), tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 6 d., apie 18.00 val., Šalčininkų rajone, Pabarės seniūnijoje, Pavarių kaimo ribose, pagrindiniame asfaltuotame kelyje Eišiškės-Pirčiupiai, apie 700 m atstumu nuo Tetėnų kaimo link Pavarių kaimo, A. V. ir J. B., su mažamečiu V. B. (V. B.), gimusiu 1991 m. liepos 20 d., viešoje vietoje, piliečių R. R. (R. R.) bei M. B. akivaizdoje, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiojo G. B. ir aplinkinių atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties pradėjo įžeidinėti G. B. necenzūriniais žodžiais ir mėtyti į jį akmenis, pataikydami pastarajam į veidą, dėl ko priešinga kelio kryptimi važiavęs G. B. sustojo, o jam sustojus, A. V. prie pastarojo pribėgo bei kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, po ko nukentėjusiajam metus dviratį ir pradėjus bėgti link miškelio, A. V. su J. B. bei mažamečiu V. B., viešoje vietoje, esančioje 12,3 m atstumu į rytus nuo pagrindinio asfaltuoto kelio Eišiškės – Pirčiupiai dešinio kelkraščio ir 15,3 m. atstumu į rytus nuo šio pagrindinio kelio į dešinę einančio link Pavarių kaimo sodybų, šalutinio kelio dešinio kelkraščio, miško pakraštyje pasivijo G. B. bei pradėjo mušti pastarąjį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami nenustatytą skaičių smūgių, nuo kurių G. B. prarado sąmonę, šiais savo veiksmais padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizdas kairio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosikaulių ir kairės pusės XI-o šonkaulio lūžiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. nurodo, kad jis nesutinka su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą. Nuteistojo teigimu, nei nukentėjusysis G. B., nei liudytojai R. R. bei M. B., nei kitas nuteistasis A. V. negali nurodyti, kad jis padarė šį nusikaltimą. Nuteistojo vertinimu, byla yra sufabrikuota, o Šalčininkų rajono apylinkės teismas jo parodymų nevertino teigiamai tik dėl to, kad jis yra anksčiau teistas.
Apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. V. gynėjas klausimą dėl apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Nuteistasis J. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nė vienas iš liudytojų, nukentėjusysis ir kitas nuteistasis neva negalėję nurodyti, kad būtent jis padarė šį nusikaltimą. Ši nuteistojo iškelta versija vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, kad liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. liepos 6 d., apie 18.00 val. jis kartu su A. V., broliais J. ir V., kurių pavardžių nežino, ėjo iš Tetėnų kaimo į Pavarių kaimą. Prie miškelio jie susitiko priešinga kryptimi dviračiu važiuojantį jam tuo metu nepažįstamą vyrą. Kai dviratininkas buvo greta jų, V. be jokios priežasties pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti pastarąjį. Dviratininkas sustojo, nulipo nuo dviračio ir pradėjo aiškintis, dėl ko V. taip elgiasi. Tada prie vyro pribėgo A. V. ir kumščiu trenkė vyrui į veidą. Ar kas nors metė akmenį į dviratininką, neatsimena. Jis dviratininko neįžeidinėjo ir nemušė, o visą laiką stovėjo ant kelio. Po A. V. smūgio dviratininkas metė dviratį ir pradėjo bėgti. Tuomet V. su J. ir A. V. pasivijo dviratininką ir trise pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių dviratininkas nukrito ant žemės ir, jo manymu, buvo praradęs sąmonę. Tuo metu jis priėjo prie pastarųjų ir paprašė nemušti vyro. Jis bandė atitraukti vaikinus nuo dviratininko, tačiau jam nepavyko, nes niekas jo neklausė. Po to, kai A. V. su J. baigė vyrą mušti, V. dar keletą kartų įspyrė dviratininkui. Ar V. jį smaugė, neprisimena. Palikus dviratininką gulėti ant žemės, jie išėjo į pagrindinį kelią. Tačiau A. V. grįžo bei numetė dviratį į krūmus, o prie jo pribėgęs J. pradėjo dviratį laužyti. Tuo metu prie jų privažiavo automobilis BMW, iš kurio išlipęs M. B. liepė nemušti vyro ir išsiskirstyti. Tuomet jie pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 32, 36). Šiuos savo parodymus liudytojas R. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 33-35) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 19-20). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį mušė keli iš matymo pažįstami jaunuoliai (t. 1, b. l. 20), bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu taip pat parodė, kad A. V. ir J. B. dalyvavo muštynėse, kad jį necenzūriniais žodžiais vadino J. B., kad jaunesnieji užpuolikai mušė jį iš priekio, o vyresnysis sudavė jam smūgius iš už nugaros, kad jį mušė trys asmenys (t. 2, b. l. 19). Liudytojas M. B., bylos nagrinėjimo teisme metu prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20), kur jis nurodė, kad 2007 m. liepos 6 d., automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant iš Vilniaus į Tetėnų kaimą, kelyje netoli miškelio pastebėjo, kad kažkas vyksta tarp grupės asmenų. Pravažiavęs apie 200 metrų, jis apsisuko, grįžo atgal ir sustojo prie miškelio. Tuo metu prie jo su dviem nepažįstamais jaunuoliais priėjęs kaimynas R. R. pasakė, kad prie jų kompanijos prisikabino kažkoks vyras. Tuomet jis pastariesiems liepė nelįsti prie vyro ir eiti namo, pats nuvažiavo. (t. 1, b. l. 37). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, kad nukentėjusįjį mušė trise – jis, V. B. ir J. B. (t. 2, b. l. 16). Šiais nuteistojo parodymais nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad juos patvirtina liudytojo R. R. parodymai, o iš dalies ir paties nukentėjusiojo bei liudytojo M. B. parodymai. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistojo J. B. parodymus vertino kritiškai, nes jie, skirtingai nei kitų proceso dalyvių duoti parodymai, nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais, buvo nenuoseklūs. Todėl nuteistojo teiginiai, jog pirmos instancijos teismas jo parodymus vertino kritiškai tik dėl to, kad jis yra anksčiau buvo teistas, kad byla yra sufabrikuota, yra nepagrįsti ir atmestini.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas minimalios įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies ribai. Taip pat pažymėtina, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė taip pat nelaikytina per griežta. Dėl to naikinti ar keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.