Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-317-154/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2A-317-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00848-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
A. P.
Trečiasis asmuo
A. M., J. Č.
Advokatai
Gintaras Žičkus, Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-317-154/2013

Teisėjas Saulius Remeika Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00848-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 52.3; 121.15; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Gintarui Žičkui,atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,tretiesiems asmenims A. M., J. Č.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-645/2012, iškeltoje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui A. M. dėl skolos priteisimo, byloje esant patrauktiems dalyvauti tretiesiems asmenims ieškovo pusėje A. M. ir J. Č..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi su ieškiniu (t.1, b. l. 1-3) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 134-136) į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 33364,93 Lt žalą (nuostolių), susijusių su 2011-01-18 Statybos darbų sutarties netinkamu vykdymu; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu A. P. 2011 m. sausio 18 d. sudarė Statybos darbų sutartį (toliau –Sutartį), pagal kurią atsakovas A. P. įsipareigojo atlikti gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos montavimo, stogo dengimo, skardinimo, pastogės pakalimo darbus, o ieškovas A. M. įsipareigojo už atliktą darbą atsakovui sumokėti pagal sutartyje nurodytus įkainius už kv. metrą ir bėginį metrą. Ieškovas A. M. 2011-01-18 sumokėjo atsakovui A. P. 2000,00 Lt avansą, 2011-05-09 sumokėjo dar 4000,00 Lt avansą. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas A. P. darbus pradės 2011-05-01 ir baigs 2011-07-15. Atsakovas A. P. darbų 2011-07-15 dieną nepabaigė, o vėliau visai atsisakė dirbti, reikalaudamas jam apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovas, matydamas, kad atsakovas Statybos darbų sutarties tinkamai nebeįvykdys, atsakovo atliekami darbai nekokybiški, atsakovas daro žalą sugadindamas, pereikvodamas, pasisavindamas statybines medžiagas, leisdamas dirbti ieškovui nežinomiems nekvalifikuotiems asmenims, sąmoningai klaidina ieškovą, kelia konfliktus, 2011 m. rugpjūčio 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo A. P. atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų, atsakovas nukrypo nuo Sutarties sąlygų. Teigė, kad atsakovas, netinkamai vykdęs sutartį, pagal įstatymą privalo atlyginti ieškovui dėl to patirtus nuostolius bei trūkumų šalinimo išlaidas.

Ieškovo paskaičiavimais, atsakovas atliko darbų už 5000,00 Lt, tačiau visi darbai atlikti nekokybiškai ir buvo ieškovo perdaryti, todėl iš atsakovo A. P. prašo priteisti 33364,93 Lt :

- visą ieškovo avansu sumokėtą sumą – 6000,00 Lt;

- už sugadintas bei neišsaugotas statybines medžiagas 15506,93 Lt (14116 Lt už sugadintas gegnes, metalinius kampus, apdailos plytas, papildomus darbus, taisant atsakovo darbų trūkumus) ir 1854,93 Lt už antikondensacinę plėvelę, vinis ir smeiges);

- 11 858 Lt išlaidų, susijusių su rangos darbų trūkumų šalinimu, nes esant netinkamos kokybės darbams, ieškovas įgijo teisę reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios, pagal IĮ „AG sprendimai“ 2011-09-27 „Stogo permontavimo darbų sąmatą“ yra būtent 11 858,00 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pateikė priešieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad darbai nebuvo užbaigti Statybos darbų sutartyje numatytu laiku, nes atsakovas negalėjo pradėti stogo montavimo darbų dėl užsitęsusių mūro darbų, o vėliau darbai sustojo dėl to, kad ieškovas A. M. nepristatė darbui reikalingų medžiagų. Pažymėjo, kad ieškovo kaltinimai pereikvojus, sugadinus ir pasisavinus statybines medžiagas yra nepagrįsti. Ieškovo veiksmus – pretenzijų kėlimą, vienasmenišką sutarties nutraukimą, atsisakymą surašyti atliktų darbų aktą – atsakovas vertina kaip ieškovo siekimą išvengti atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes ieškovas nepateikė jokių tinkamų CPK prasme įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai buvo, kad juos reikėjo šalinti ir kad tai buvo padaryta (t.1, b. l. 42-45).

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas A. P. prašė priteisti iš ieškovo A. M. 4800,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo priešieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Statybos darbų sutartyje numatytus darbus atliko laiku ir tinkamai, kiek tai leido ieškovo sudarytos sąlygos. Nurodė, kad iki Statybos darbų sutarties nutraukimo, atsakovas atliko darbų už 10 800,00 Lt, ieškovas buvo sumokėjęs 6000,00 Lt avansą, todėl ieškovas liko skolingas atsakovui 4800,00 Lt (t.1, b. l.125-127).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas A. M. nurodė, kad atsakovas neturi jokio pagrindo medžiagų trūkumą laikyti kliūtimi statybos darbams laiku atlikti, nes pagal sudarytą Statybos darbų sutartį pats atsakovas A. P. turėjo galimybę bei pareigą pasirūpinti visomis reikalingomis montavimo medžiagomis. Teigia, kad atsakovas yra vienareikšmiškai pažeidęs prievolę, nes yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Priešieškinyje atsakovas nurodydamas, kad atliko darbų už 10 800,00 Lt, nepateikė jokių įrodymų, kuo remdamasis paskaičiavo būtent tokią sumą. Akcentavo, kad atsakovo A. P. atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų, atsakovas nukrypo nuo sutarties sąlygų. Ieškovo teigimu, atsakovo blogai atliktų darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, todėl atsakovas neturi teisės gauti atlygį už nekokybiškus darbus bei privalo grąžinti ieškovui visą sumokėtą 6000,00 Lt avansą ir atlyginti ieškovui padarytus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, nustatęs, kad ginčas byloje yra kilęs dėl 2011-01-18 ieškovo A. M. ir atsakovo A. P. sudarytos Statybos darbų sutarties vykdymo bei dėl atsakovo A. P. atliktų statybos darbų kokybės ir atliktų darbų apmokėjimo, pažymėjo, kad išspręsti kilusį ginčą dėl atliktų stogo dengimo darbų kokybės yra reikalingos specialiosios žinios, tačiau šalys neprašė byloje skirti ekspertizę; ieškinio pareiškimo dieną atsakovo atlikti darbai ieškovo jau buvo išardyti ir perdaryti iš naujo, todėl teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą, nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas A. P. stogo dengimo darbus atliko netinkamai ir, kad stogą buvo būtina išardyti, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas dėl priešieškinio sprendė, kad išnagrinėjus bylą nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A. P. atliko darbų už 10 800,00 litų; byloje nebuvo pateikta atsakovo atliktų darbų paskaičiavimų, be to atsakovas nepadarė pagal sutartį visų numatytų darbų. Dėl šių aplinkybių atsakovo A. P. priešieškinį teismas taip pat atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė A. M. ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti. Likusioje dalyje apeliantas prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas ignoravo byloje ieškovo pateiktus įrodymus bei jų įrodomąją reikšmę, nesivadovavo jais priimdamas byloje sprendimą ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl statybos darbų netinkamos kokybės bei neatsižvelgė į statybos vadovo J. Č., kaip specialisto, parodymus dėl atsakovo atliktų darbų nekokybiškumo.

Šalies argumentai

2. Apelianto teigimu, matavimo prietaiso rodmenų patikimumo kvestionavimas savaime nepaneigia atsakovo atliktų darbų trūkumų egzistavimo fakto. Aplinkybė, kad matavimo prietaisas (juosta) nebuvo metrologiškai patikrintas savaime nereiškia, kad rodmenys buvo netikslūs. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog matavimams naudotas prietaisas būtų buvęs netikslus ar netinkamas naudoti, jo rodmenų apskritai neginčijo, o teismas savo iniciatyva atmetęs matavimų duomenis net neįvertino šio prietaiso gamintojo deklaruojamos prietaiso tikslumo klasės.

3. 2011-08-23 rašte apie nustatytus stogo darbų defektus bei antstolio A. L. 2011-08-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta aplinkybė, kad visos stogo gegnės sumontuotos be įkirtimų į mūrlotą, ir tai laikytina esminiu atsakovo atliktų darbų trūkumu, kuriam pašalinti buvo būtina išardyti visą jo atliktą darbą. Atsakovas nustatytų jo darbų trūkumų egzistavimo nepaneigė, todėl teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovo ieškinį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas buvo atlikęs didžiąją dalį darbų, rėmėsi išskirtinai atsakovo parodymais, išvadas padarė neįvertinęs byloje įrodymų viseto, nepašalinęs esančių prieštaravimų.

5. Teismo išvadą, jog stogo statybos laikotarpiu atsakovas jokių nusiskundimų nesulaukė, paneigia paties atsakovo parodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas, remdamasis specialisto įvertinimu, reiškė pastabas atsakovui jo darbų atlikimo eigoje. Be to, ieškovas turėjo tik teisę, o ne pareigą tikrinti (kontroliuoti) atsakovo atliekamų darbų kokybę jo darbo eigoje (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.695 straipsnis, 6.659 straipsnis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.689 straipsnis). Tarp bylos šalių sudaryta 2011-01-18 Statybos darbų sutartis nenumatė ieškovui pareigos kontroliuoti atsakovo atliekamų darbų eigą.

6. Bylą nagrinėjęs teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, nes atsižvelgė tik į tuos byloje esančius duomenis, kurie buvo išskirtinai palankūs atsakovui, o ieškovui palankius įrodymus nemotyvuotai atmetė. Apelianto manymu, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pažeidžiant proceso teisės normas.

7. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla išspręsta neteisingai. Iš byloje esančios medžiagos nėra galimybės daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-645/2012 atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje ieškovo pateikti įrodymai yra paprasti rašytiniai dokumentai, sudaryti jo užsakymu, juose nėra pakankamai tiesioginės ir detalios informacijos apie pastato būklę, kad būtų galima daryti išvadą, jog stogo montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovas savo reikalavimus, susijusius su stogo montavimo darbų kokybę, įrodinėjo savo aiškinimais, liudytojų parodymais ir netiesioginiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tokių įrodymų visumą įvertinti kaip nepakankamą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo pateiktu antstolio A. L. 2011-08-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstolis nėra statybos specialistas, pats jokių matavimų neatliko, todėl jo surašytas Protokolas yra niekinis. Teismas taip pat pagrįstai nesirėmė IĮ „AG sprendimai“ sudaryta sąmata, kadangi sąmata padaryta ieškovo užsakymu, nėra duomenų apie ją sudariusių asmenų kvalifikaciją ir kompetenciją teikti tokio pobūdžio sąmatas.

3. Ieškovas teismui nepateikė jokio patikimo ir nešališko įrodymo, kad atsakovo atlikti stogo konstrukcijų montavimo darbai buvo nekokybiški ir konstrukcijas reikėjo išardyti, o taip pat, kad trūkumai, jei tokių buvo, atsirado dėl atsakovo kaltės. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo išardė visas atsakovo padarytas stogo konstrukcijas, taip pats sunaikindamas tiesioginius įrodymus.

4. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo tariamai padarytus nuostolius ir jo kaltę, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko ieškovo apeliacinį skundą, nes ieškovui atsakovas savo veiksmais padarė materialinę žalą. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas bei ignoravo visas faktines aplinkybes, kurių nebuvo galima paneigti arba neįvertinti. J. Č. teigimu, būdamas statybos vadovu, jis prižiūrėjo bei kontroliavo atsakovo A. P. atliekamų darbų kokybę ir pastebėjęs stogo dengimo darbų trūkumus, užfiksavo visus neatitikimus, surašydamas defektų aktą, ir nedelsiant apie tai informuodamas ieškovą, kuris turėjo teisę reikalauti ištaisyti statybos darbų kokybės trūkumus arba reikalauti atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. M. atsiliepimo dėl apeliacinio skundo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtas žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. prašė patenkinti jo apeliacinį skundą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo ieškinio, o įrodymus įvertino šališkai.

Paaiškino, kad 2011 m. sausio 18 d. sudarė Statybos darbų sutartį su atsakovu A. P. ir pastarasis nuo 2011-05-01 iki 2011-07-15 turėjo sumontuoti jo namo stogo konstrukciją, uždengti stogą čerpėmis, apskardinti, pakalti pastoges. Šių darbų atlikimui atsakovui jis sumokėjo 6000 Lt avansą, o galutinai turėjo atsiskaityti po visų darbų atlikimo. Atsakovas atliko tik dalį statybos darbų, paskui statybos objekte nebepasirodė, tačiau ir atlikti darbai buvo padaryti nekokybiškai, todėl padarytą stogo dalį teko nugriauti ir iš naujo daryti visą stogą iš naujo. Esminis atsakovo A. P. padarytos stogo konstrukcijos defektas buvo tas, kad stogo gegnės prie namo mūrloto buvo pritvirtintos be įkirtimų, tik metalinėmis plokštelėmis, tačiau čerpių stogo danga yra sunki, todėl iškilo grėsmė, kad taip sumontuota stogo konstrukcija gali neatlaikyti stogo dangos svorio ir sugriūti. Pagal projektą stogo gegnės prie namo mūrloto turėjo būti pritvirtintos su gegnių įkirtimu, stogo pataisyti buvo neįmanoma, todėl buvo būtina nugriauti visą stogą ir dalį mūro, kad iš naujo pastatyti visas gegnes ir tinkamai jas pritvirtinti prie mūrloto. Be to, stogo konstrukcijos buvo sumontuotos kreivai, mediena neantiseptikuota, gegnės neišlygintos, pastogės nelygios.

Už A. P. atliktų stogo statybos darbų nugriovimą ieškovas pasamdytai įmonei IĮ „AG sprendimai“ 2011-12-21 sumokėjo 3000 litų. Didelė dalis statybinių medžiagų, kurias stogui panaudojo atsakovas A. P., buvo sugadinta išardant stogą, dalis medžiagų tapo nebetinkamos dėl atmosferos poveikio (plėvelė suplyšo nuo vėjo, gegnės deformavosi dėl atmosferos pokyčių, nes nuo gegužės pradžios iki gruodžio mėnesio stovėjo neapdengtos), todėl darant stogą iš naujo, buvo panaudota tik dalis statybinių medžiagų, o didžiąją dalį medžiagų teko pirkti iš naujo. Statybai nebetinkama mediena gali būti panaudota tik malkoms. Ieškovas mano, kad dalį statybinių medžiagų (pvz. statybines putas, kai kurias vinis) atsakovas pasisavino.

Nurodė, kad realiai stogas jam kainavo 25 000 Lt, o stogo kaina kiek buvo padaręs atsakovas galėjo būti apie 11 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas adv. G.Žičkus nurodė, kad atsakovo sumontuota stogo konstrukcija buvo nesaugi, nes turėjo esminių trūkumų. Ieškovas pagrįstai nutraukė Statybos darbų sutartį, buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl ieškovo įrodymai buvo tinkamai užfiksuoti. Atsakovas A. P. statybos darbų nebaigė, jų neperdavė ir net nebandė perduoti ieškovui pagal darbų perdavimo – priėmimo aktą, o ieškovas nebegalėjo taikstytis su atsakovo vilkinimu, nes buvo trukdomi visi kiti namo statybos darbai. Dėl stogo defektų ieškovas buvo priverstas nugriauti stogą ir jį statyti iš naujo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo atlikti statybos darbai buvo kokybiški, ieškovo nurodyto žalos dydžio (paskaičiavimo) neginčijo.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. M. prašė patenkinti A. M. apeliacinį skundą ir ieškinį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. Č. pritarė A. M. apeliacinio skundo reikalavimams ir nurodė, kad jis buvo A. M. statomo gyvenamojo namo statybos darbų vadovas, o statybos techniniu prižiūrėtoju buvo kitas asmuo – A. J.. Tvirtino, kad atsakovo A. P. padaryto namo stogo šlaitai buvo kreivi, nebuvo gegnių įkirtimų, kurie buvo numatyti namo projekte, be įkirtimų gegnės prie namo mūrloto papildomai turėjo būti tvirtinamos metaliniais kampais, stogas buvo nelygus. Teigė, kad jis matė, jog stogas montuojamas su defektais, apie tai pasakė namo statytojui A. M., bet statybos darbų stabdyti jis neturėjo teisės. Žino, kad savininkas kvietėsi A. P. dėl defektų šalinimo, bet šis neatvyko. Dalyvavo išmontuojant A. P. padarytą stogą. Nurodė, kad dalis (daugiau kaip pusė) gegnių buvo panaudota naujam stogui. Stogo plėvelė nuimant stogą buvo sugadinta ir jos panaudoti nebuvo galimybės. Nuimant gegnes reikėjo nugriauti kelias eiles plytų, nes gegnės buvo apmūrytos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis patyrė nuostolį, nes su juo ieškovas galutinai neatsiskaitė už faktiškai atliktus darbus, todėl buvo pareiškęs priešieškinį. Teigia, kad jis turi didelę 22 metų patirti montuojant stogus ir šio stogo griauti nereikėjo. Buvo pasirinktas projektas, kai gegnės prie mūrloto tvirtinamos be įkirtimų ir ieškovas su tokiu pasirinkimu sutiko. Konfliktas su ieškovu prasidėjo tada, kai A. P. paprašė antro avanso. Ieškovas pradėjo „kibti“ prie visų darbų, darbininkai ir jis buvo nepatenkinti, todėl tarėsi, kad reikia nutraukti darbus ir eiti dirbti į kitą objektą. Nors sutartyje buvo susitarta, kad ieškovas atsiskaitys užbaigus visus darbus, tačiau buvo draugiškas susitarimas, kad ieškovas mokės už darbų etapus. Statybos darbų sutarties projektą paruošė atsakovas. Gegnių įkirtimai, jo manymu, buvo nereikalingi, nes buvo „ilginiai mūrlotai“. Visi grebėstai buvo prisukti medvaržčiais, kuriuos buvo galima atleisti arba paveržti ir taip sureguliuoti (išlyginti) stogo konstrukcijas. Buvo pastatę pagrindinę stogo konstrukciją ir „užgrebėstavę“ 280 kv. metrų stogo. Visos gegnės buvo apdengtos stogo plėvele, todėl oro sąlygos jų sugadinti negalėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė adv. D.Balčiūnienė prašė ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai, nes antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas surašytas iš paties ieškovo pateiktų duomenų; skirti ekspertizę dėl atliktų darbų kokybės nebėra galimybės, nes buvęs stogas nugriautas ir pastatytas naujas stogas. Pranešime apie sutarties nutraukimą ieškovas net neužsiminė apie statybos darbų broką ar nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas skundžiamas dalyje, kurioje atmestas ieškovo A. M. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo A. P. 33 364,93 Lt žalos (nuostolių) dėl netinkamo 2011 m. sausio 18 d. Statybos darbų sutarties vykdymo, taip pat prašoma priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nors minėtu sprendimu buvo atmestas ir atsakovo A. P. priešieškinis, kuriuo buvo prašoma iš ieškovo A. M. priteisti 4800 Lt skolą už atliktus statybos darbus pagal tą pačią 2011 m. sausio 18 d. Statybos darbų sutartį, o taip pat priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovas A. P. sprendimo neskundė, o savo atsiliepime dėl A. M. apeliacinio skundo nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31d. sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas A. M. nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, o neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą. Apelianto teigimu, minėtas teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla išspręsta neteisingai. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintinas apskųstoje dalyje, kurioje atmestas ieškovo A. M. ieškinys, dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y. dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų įvertinimo, nes dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, ir priimtinas naujas sprendimas – A. M. ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1dalies 2 punktas; 329 str. 1 dalis).

Kitoje dalyje, t. y. dėl atsakovo A. P. priešieškinio, Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes teismas iš esmės teisingai išspendė priešieškinio reikalavimą jį atmesdamas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse, dėl kurių reikėtų panaikinti visą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenustatyta.

Dėl ieškovo A. M. reikalavimo priteisti 33 364,93 Lt žalos (nuostolių).

Ieškovas A. M. byloje, pirmosios instancijos teisme, paaiškino (t. 2, b. l. 33-49), kad 2011 m. sausio 18 d. su atsakovu A. P., jo iniciatyva pasirašė Statybos darbų sutartį, pagal kurią A. P. nuo 2011-05-01 iki l2011-07-15 turėjo padaryti ieškovo statomo individualaus gyvenamojo namo stogą. 2011-01-18 sumokėjo atsakovui 2000 Lt avansą, jį supažindino su projektu, būsimais darbais. Atsakovas paskaičiavo medienos kiekius, kuriuos ieškovas nupirko ir iki 2011-05-01ir pristatė į statybos aikštelę. Atsakovas darbus pradėjo gegužės 2 d., jis su savo pagalbininku dirbo iki 2011-05-09, sumontavo mūrlotus, sustatė apie 70 procentų gegnių, todėl atsakovui paprašius, pastarajam ieškovas sumokėjo dar 4000 Lt avansą. Iš viso atsakovui buvo sumokėjęs 6000 Lt. Statybos darbų sutartyje buvo numatyta sumokėti pinigus pabaigus darbus, kuriuos turėjo priimti statybos priežiūros specialistai ir surašyti darbų perdavimo aktą, nes atsakovas sutartyje buvo numatęs statybos darbams duoti 5 metų garantiją. Apie 2011 m. gegužės vidurį A. P. pareiškė, kad trūksta statybinių medžiagų ir negali toliau tęsti statybos darbų, todėl savaitę nedirbs, nors pats buvo apskaičiavęs medienos ir kitų medžiagų kiekį ir kartu su ieškovu pirko stogui reikalingas medžiagas (dalį medžiagų atsakovas pirko vienas). Po savaitės atsakovas darbe nepasirodė, per visą gegužės mėnesį dirbo tik keletą dienų, birželio mėn. taip pat darbai nevyko sklandžiai, prasitarė, kad turi dengti kitą stogą. Nors ant namo stogo buvo sudėtos gegnės, tačiau iš karto nebuvo uždėta stogo plėvele, buvo lietinga vasara, todėl gegnės išsikraipė. Kadangi nebuvo baigtas stogas, buvo trukdomi mūro darbai, reikėjo dangstyti nebaigtas mūryti sienas. Kartais atvykdavo dirbti jam nepažįstami asmenys, tačiau atsakovas ramino ieškovą telefonu, kad viską jis kontroliuoja. Tada ieškovas kartu su techniniu prižiūrėtoju A. J. ir statybos darbų vadovu J. Č. apžiūrėjo atsakovo padarytus darbus ir rado daug esminių pažeidimų: blogai atremtos atramos – į perdangą; gegnės ant mūrloto pastatytos be įkirtimų; stogo kraštai nelygūs, konstrukcijos neantiseptikuotos, nes priešgaisrinė to reikalauja ir pan. Prašė atsakovo pataisyti defektus, bet atsakovas nekreipė dėmesio, dirbo nereguliariai, „lakstė“ po objektus, o vėliau atsakovas pradėjo nebeatsiliepti telefonu. Tada liepos 18 d. ieškovas nuvažiavo pas atsakovą, kuris pažadėjo viską sutvarkyti. Liepos 21 d. atsakovas atvažiavo į objektą ir dirbo apie savaitę, prašė duoti 5000 Lt, tačiau ieškovas pasakęs, kad pinigus sumokės, kai bus padaryti darbai. Atsakovas supyko, o po savaitės pateikė savo sąmatą, kad už atliktus darbus ieškovas jam dar skolingas 5000 Lt. Ieškovas pasakęs, kad atsiskaitys, kai įvertins darbus ir pasirašys darbų pridavimo aktą. Stogo danga turėjo būti uždėta iki liepos 15 d., tačiau darbai nebuvo padaryti iki galo. Atsakovas atsisakė toliau dirbti, trūkumų nepašalino, daugiau statybos aikštelėje nebepasirodė.

Pagal Statybos darbų sutartį darbų kaina būtų buvusi apie 22 000 Lt, nes nebuvo sutarę konkrečios kainos, tik buvo aptarti kvadratiniai ir bėginiai metrai.

Ieškovas teigė, kad jis patyrė materialinius nuostolius: dėl atsakovo aplaidumo buvo sugadinta mediena ir kitos medžiagos, nes dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, turėjo nugriauti visą stogą ir viską daryti iš naujo. Buvo sutrikdyti visi kiti statybos darbai, nes nesant stogo, nebuvo baigti mūro darbai, nesudėti langai. Stogą už 3000 Lt nuardė IĮ „AG sprendimai“. Statybos darbų trūkumus 2011-08-23 nustatė techninės priežiūros specialistas A. J. ir darbų vadovas J. Č.. Jie abu yra atestuoti specialistai. 2011-08-23 kreipėsi į antstolį, kad būtų užfiksuotos faktinės aplinkybės. Antstolis faktines aplinkybes fiksavo atvažiavęs į statybvietę, fiksavo fotoaparatu ir darė įrašą. Matavimus darė J. Č., kartu su mūrininku A. N., nes antstolis tik fiksuoja faktą, jis neprivalo matuoti pats. Ieškovas ne kartą kvietęs atsakovą atvažiuoti apžiūrėti stogą, tačiau pastarasis tik reikalavo pinigų – 5000 Lt.

A. J. prižiūrėjo statybos darbus, atvažiuodavo šeštadieniais pasižiūrėti, kas yra padaryta. Apie pastebėtus defektus pasakydavo ieškovui, o jis nurodydavo atsakovui, ką reikia pataisyti. Buvo vedamas Statybos žurnalas. Apie stogą žurnale atžymos nėra, nes jis nebuvo padarytas, nė vienam stogo darbų etapui nebuvo surašytas aktas ir darbai nepriduoti, nes nė vieno darbų etapo atsakovas nepadarė iki galo. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovas pataisys trūkumus ir galės tvarkingai užpildyti žurnalą. 2012 m. liepos 2 dienai stogas yra uždengtas. Stogą uždengė A. N., kuris iš naujo pastatė stogo konstrukcijas, padarė gegnių įkirtimus, gegnes antiseptikavo, uždėjo naują plėvelę, visą stogo konstrukciją ir pastogę padarė iš naujo.

Išardęs stogą ieškovas turėjęs papildomai pirkti didelę dalį medienos, vinis, tvirtinimo elementus, visą stogo plėvelę bei kitas medžiagas. Viename kambaryje jau buvo sudėtos sijos iš klijuotos medienos, kurios per žiemą neesant stogo buvo sugadintos, išlinko ir teko pirkti kitas sijas už 2500 Lt.

Atsakovas A. P. byloje paaiškino (t. 2, b. 33-49), kad 2011-01-18 su ieškovu pasirašė sutartį, sutarė įkainius, nusprendė darbus pradėti 2011-05-01. Sutartyje buvo numatyta atsikaitymo tvarka per 2 dienas nuo darbų atlikimo dienos, taip pat numatytas pradinis 2000 Lt avansas, kurį jis gavo. Jam (atsakovui) elektroniniu paštu buvo atsiųstas projektas skirtas namui su medine perdanga, tačiau buvo betoninė perdanga, todėl nebuvo nurodyta, kuriose vietose tvirtinti, kokiais atstumais, ir tai jie sprendė abu su ieškovu. Darbus pradėjo 2011-05-02, darbai sklandžiai vyko apie dvi savaites, ieškovas jam dar sumokėjo 4000 Lt avansą. Po to atsakovas sustabdė darbus, nes ieškovo mūrininkas turėjo sumūryti sieną iki gegnių viršaus, kad būtų galima pradėti stogo dengimo darbus. Jis keletą savaičių dirbo prie kito objekto. Nuo ieškovo nesislapstė, nes ieškovas žinojo, kur jis dirba. Su juo pas ieškovą dirbo L. R. ir G. T.. Kai viena mūro siena pakilo iki reikiamo lygio, toliau ėmė grebėstuoti, pakalinėti pastoges. Pastogių pakalinėjimas strigo dėl to, kad ieškovas nespėjo nudažyti lenteles. Sumontavo 360 kv. metrų gegnių, apgrebėstavo 280 kv. metrų stogo, pakalė 65 bėginius metrus pastogių. Techninės priežiūros vadovas neturėjo leisti statybų su neimpregnuota, neantiseptikuota mediena. Jis (atsakovas) nematė techninės priežiūros vadovo ar darbų vadovo. Kai padarė nemažai darbų, ieškovo paprašė antro avanso. Sutartyje nebuvo numatyta, kad bus mokamas avansas, tačiau buvo žodinis susitarimas, kad padarius tam tikrus darbus, bus už juos apmokama. Ieškovas sutiko, neprašė surašyti darbų atlikimo aktų; atsakovas susiskaičiavo kiek yra padaryta darbų, žadėjo atsiskaityti, tačiau po savaitgalio ieškovas pradėjo „kabinėtis“, kad gegnės stovi kreivai, prasidėjo konfliktinė situacija, nes buvo padaryta dalis papildomų darbų, o ieškovas atsisakė mokėti avansą, todėl jis (atsakovas) kategoriškai atsisakė toliau dirbti pas ieškovą. Ieškovas liko jam skolingas 4800 Lt, kuriuos sudaro gegnių sumontavimas pagal projektą 360 kv. metrų po 10 Lt – 3600 Lt, grebėstavimas 280 kv. metrų po 20 Lt - 5600 Lt, pastogių pakalimas 65 bėginiai metrai – 1625 Lt - bendra suma 10825 Lt ir gavo avanso 6000 Lt, dar papildomi darbai neįvardinti sutartyje už 800 Lt. 2011-08-08 iš ieškovo gavo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo ieškovas pripažino, kad darbų padaryta už 5000 Lt. Teigia, kad darbų kokybę gali nustatyti tik ekspertai, o ne antstolis ar darbų vadovas. Projekte mūrlotai buvo numatyti 15/15 cm, o ieškovas savo nuožiūra nupirko mūrlotus 20/20 cm, todėl buvo sunaudota daugiau kubų medienos, jam (atsakovui) buvo sunkiau montuoti.

Pripažįsta, kad pretenzijos dėl stogo jam buvo pareikštos, tačiau jis ieškovui paaiškinęs, kad projekte buvo numatyta medinė perdanga, todėl ieškovas nurodė, kad viską išspręs darbų eigoje. Jam (atsakovui) tai nėra naujiena, turi supratimą kaip tokiu atveju dirbti, tiktai formaliai jis nebuvo supažindintas su betoninės perdangos situacija. Stogų dengimu užsiima nuo 1992 metų, turi tinkamus įrankius ir pakankamą praktiką. Sutinka, kad pabaigus darbus yra surašomas statybos darbų perdavimo aktas, ir kad jis tokio akto nesurašė. Mano, kad tai yra tik formalumas.

Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas pasisavino medžiagas, bet dėl vagystės į policiją nesikreipė, dokumentais neužfiksavo, kokios medžiagos, jų kiekiai pasisavintos. Nesutinka su antstolio užfiksuotais trūkumais, nes statybos procesas nebuvo pabaigtas; atstumai tarp gegnių koreguojami tik prieš dengimą, o čerpėmis stogas dar nebuvo dengiamas.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. Č. byloje paaiškino (t. 2, b. l. 84-91), kad jis ieškovui statantis gyvenamąjį namą buvo statybos darbų vadovas. Statant namą jam neteko susitikti su atsakovu, nes į statybos objektą atvažiuodavo vakarais, 2-3 kartus per savaitę. Atsakovas A. P. atliko stogo konstrukcijos įrengimo ir stogo dengimo darbus: buvo sustatytos gegnės, padaryti grebėstai, uždėta plėvelė, bet stogas čerpėmis neuždengtas. Jis apžiūrėdavo statomą stogą, perspėdavo A. M., kas yra negerai. Nuo pat atsakovo darbo pradžios matėsi, kad atsakovo atliekami darbai turi trūkumų. Apie nustatytus trūkumus jis informuodavo ieškovą, kuris sakydavo, kad atsakovas pataisys. Buvo nustatyti trūkumai: nebuvo padaryti gegnių įkirtimai, netinkamai sutvirtinta. Žurnale yra parašęs, kad nepriima darbų, kol nepataisys. Žurnale privalu nurodyti nepriimtų darbų defektus, nurodyti juos ištaisyti ir jų ištaisymo datą, bet jis parašė, kad nepriima darbų, o statytojas sprendžia, ką toliau daryti. Jis nustatė trūkumus ir 2011-08-23 surašė Stogo darbų defektų aktą. Šalys nebesutarė, todėl ieškovas išsikvietė antstolį A. L., kad užfiksuotų padėtį. Jis antstoliui kartu su ieškovu aprodė vietas su defektais. Jau anksčiau jis su ieškovu buvo atlikęs matavimus, kuriuos parodė antstoliui. Atsakovas nepabaigė stogo dengimo darbų, nes nebesutarė su ieškovu, nepašalino trūkumų. Projekte buvo numatyta medinė stogo perdanga, o ieškovas keitė į betoninę, tačiau stogo montavimui perdangos pakeitimas įtakos neturėjo, betoninė perdanga daro namą stabilesnį. Kurį laiką stovėjo nevykdomi darbai, paskui ieškovas užfiksavo padėtį, samdėsi firmą ir 2011 m. lapkričio mėnesį stogas buvo nuardytas. Nuardant stogą, dalis medžiagų buvo sugadintos, dalį reikėjo pirkti. Jis pagal kvalifikaciją yra statinio statybos vadovas. Mano, kad daugumos defektų nebuvo galima pašalinti neišardžius stogo: įkirtimų nebuvo galima padaryti neišardžius gegnių. Betoninių čerpių stogas sunkus, todėl be įkirtimų stogas neatitinka techninių reikalavimų. Šlaitai buvo kreivi, todėl sudėjus čerpes vizualiai matytųsi kreivas stogas. Nepašalinus trūkumų nebūtų buvę įmanoma pripažinti statinį tinkamu naudoti. Pagal statybos techninį reglamentą jis privalo sekti, kad tvarkingai būtų vykdomi darbai. Šiuo metu stogas pastatytas iš naujo ir atitinka kokybės reikalavimus.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. M. byloje paaiškino, kartu su sutuoktiniu A. M. statosi namą. Ji tvarkė finansinius namo statybos reikalus: atliko mokėjimus už medžiagas, darė pavedimus. Važiuodavo žiūrėti daromų darbų kokybės. Dalyvavo ieškovui pasirašant sutartį su atsakovu dėl stogo darbų. Pervedė atsakovui 2000 Lt avansą bei atliko mokėjimus per banką iš sąskaitos. Matė kaip buvo statomas stogas, atsakovas dirbo dar su dviem asmenimis. Atsakovo darbas jos lūkesčių nepatenkino, nes darbai faktiškai buvo nedaromi. Vėliau dėl stogo nuardymo mokėjo pinigus firmai. Pirko papildomas medžiagas stogui: medienos, vinių, metalinių konstrukcijų. Po to atsiskaitė su asmeniu, kuris perdarė ir uždėjo naują stogą.

Liudytojas A. N. nurodė, kad yra mūrininkas ir dailidė-betonuotojas. Atsakovas A. P. dengė namui stogą, o jis atliko mūro darbus, uždėjo perdangą ir kalė apdailinėmis medžiagomis mūrą. A. P. darbus pradėjo 2011 m. gegužės mėnesį, turėjo atlikti stogo darbus jau ant padarytos perdangos. Papildomų darbų, kad daryti stogą, atlikti nereikėjo. Atsakovas dirbo pats ir dar jam padėdavo jaunuoliai. Dėl stogo konstrukcijos montavimo ieškovas per daug nesikišo, pasitikėjo atsakovu, o paskui pamatė, kad iš galo, kur eina dvišlaitis skliautas, viename šone viena gegnė ilgesnė, nėra simetrijos. Jis su statybos vadovu J. Č. pamatavę pamatė, kad grebėstavimas „nesuėjo“. Viena dalis 13 cm ilgesnė, tik dalis pagrebėstuota. Jis matavo viena rulete nuo kraigo stogo iki pat palėpės, pamatavo šlaitus, kurie skyrėsi 10 cm. Matavimus su J. Č. atliko prieš atvažiuojant antstoliui. Iš antstolio protokolo akivaizdžiai matosi, kad skiriasi atstumai. A. P. pradėjo reikalauti pinigų, o A. M. aiškino, kad reikia darbus padaryti iki galo, tada bus ir pinigai. Kai dirbo A. P. statybos vadovas buvo atvažiavęs, bet atsakovo nebūdavo, nes jis dirbdavo iki 17 val. Statybos vadovas dėl stogo darbų pastabas išsakė A. M.. Girdėjo ieškovo pokalbį su atsakovu dėl statybos priežiūros vadovo pastabų, atsakovas ieškovui sakė, kad perdarys. Atsakovas nepabaigė stogo darbų. Po to viską išmatavo, rado dar daugiau klaidų stogo konstrukcijoje, prikalta kur nereikia vinių, kampainių pridėta, nelygiagrečiai sudėti mūrlotai, sudėtos „necepuotos“ gegnės. Atsakovo sumontuotas stogas buvo nuardytas. Jis uždengė stogą, kiek buvo įmanoma naudojo buvusią medieną, bet buvo nupirkta naujos medienos. Statybos vadovas prižiūrėjo jo atliekamus darbus.

Liudytojas G. T. teismo posėdyje nurodė (t. 2, b. l. 45-46), kad su atsakovu A. P. kartu dirbo pas ieškovą, dengė gyvenamojo namo stogą: statė gegnes, grebėstavo, apkalė pastoges, atliko konstrukcijų suvaržymus. Prie stogo dar dirbo L. bei mūrininkas A. N. su savo sūnumi. Kai baigėsi patentų galiojimo terminas, reikėjo pinigų jiems prasitęsti, todėl A. P. paprašė ieškovo pinigų. Šis žadėjo atsiskaityti, bet neatsiskaitė ir toliau nebedirbo. Jis nematė asmenų, kurie prižiūrėjo statybas. A. P. viską derino su ieškovu. Jis (G. T.) dirbo pagal patentą, A. P. jam mokėdavo už dieną. Kiekvieną dieną ieškovas prie namo atvažiuodavo po kelis kartus. Užlipdavo pas juos ant stogo, visada pasižiūrėdavo, ar viskas tvarkoje. Pretenzijų nebūdavo, pasakydavo kas negerai ir jie sutvarkydavo. Nebuvo nustatyta trūkumų jų atliekamuose darbuose. Konfliktai atsirado, kai paprašė pinigų.

Surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. sausio 18 d. tarp ieškovo (užsakovo, namo statytojo) A. M. ir atsakovo (rangovo) A. P. sudarytos Statybos darbų sutarties pagrindu, tarp sutarties šalių atsirado statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio ir trečiojo skirsnio nuostatos. Kadangi užsakovas A. M. namą statėsi savo reikmėms, o rangovas A. P. užsiėmė ir užsiima statybos verslu, tai ši statybos rangos sutartis kartu yra ir vartojimo sutartis, kuriai taip pat taikomos Civilinio kodekso XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos.

Pagal 2011 m. sausio 18 d. Statybos darbų sutartį (toliau –Sutartį) (t.1, b. l. 5-7), atsakovas A. P. įsipareigojo nuo 2011-05-01 iki 2011-07-15 (3. 1. p.) atlikti gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos montavimo, stogo dengimo, skardinimo, pastogės pakalimo darbus laikydamasis esamų normų ir taisyklių bei saugos darbų reikalavimų (5. 1. p.); keisti užsakovo patvirtintus projektinius sprendimus tik gavęs jo rašytinį sutikimą (5. 2. p.); ieškovas A. M. įsipareigojo iki 2011-01-18 atsakovui sumokėti 2000 Lt avansą, o už atliktus darbus atsakovui sumokėti likusią sumą per dvi dienas nuo darbų atlikimo dienos pagal sutartyje nurodytus įkainius už kv. metrą ir bėginį metrą (2. 3.; 2. 4. punktai; priedas Nr.1- Montavimo darbų įkainiai ).

Šalys Sutartyje nustatė, kad užsakovas A. M. privalo laiku pateikti rangovui A. P. reikiamą techninę dokumentaciją ir projektinius sprendimus (4. 1. p.), o rangovas A. P. įsipareigojo, kad tuo atveju, jeigu rangovas nukrypsta nuo patvirtinto projekto arba nesilaiko nustatytų normų ir taisyklių, užsakovas turi teisę reikalauti pašalinti defektus (4. 2. p.), rangovas atsako tik už savo darbų defektus (5. 3.p.), užsakovo nurodytu laiku nepašalinęs defektų, atlygina užsakovui išlaidas (7. 2. p.). Sutarties objektui nustatomas 5 metų garantinis laikas (6. p.)

CK 6.189 str. 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, CK 6.200 str. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o CK 6.38 str. 1 dalis numato, kad iš sutarties kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus.

2011 m. sausio 18 d. Statybos darbų sutartis nebuvo panaikinta ar pakeista, tik 2011 m. rugpjūčio 8 d. užsakovo A. M. pranešimu „Dėl statybos darbų sutarties nutraukimo“ buvo nutraukta nuo 2011-08-08, tais pagrindais, kad rangovas nevykdė Sutarties 2.4., 3.1., 4.2., 5.3., 6, 7.2. punktų; rangos darbus perdavė dirbti kitiems nekvalifikuotiems asmenims; pereikvojo, sugadino, neteisėtai pasisavino statybinių medžiagų; klaidino užsakovą, vilkino darbus, provokavo konfliktines situacijas (t.1, b. l. 10).

Užsakovas (ieškovas) A. M. iki Sutarties nutraukimo tinkamai vykdė savo sutartines pareigas: 2011-01-18 sumokėjo atsakovui A. P. 2000 Lt avansą, o 2011-05-09 papildomai sumokėjo dar 4000 Lt avansą (t.1, b. l. 8, 9); elektroniniu paštu 2011-01-19 persiuntė rangovui projektinę dokumentaciją, reikalingą stogo statybai, nurodydamas, kad „jei ko trūksta, skambink“ (t.1, b. l. 77-82, 83); nustatytu laiku, t. y. iki 2011-05-01, pateikė rangovui su juo pačiu suderintas reikalingas statybines medžiagas (t.1, b. l. 89-102).

Nors Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas A. P. darbus pradės 2011-05-01 ir baigs 2011-07-15, atsakovas A. P. darbus pradėjo laiku, t. y. 2011-05-02, tačiau iki 2011-07-15 darbų nepabaigė, o vėliau, kaip teisme nurodė pats A. P., sumontavęs 360 kv. metrų gegnių, apgrebėstavęs 280 kv. metrų stogo, pakalęs 65 bėginius metrus pastogių, paprašė antro 5000 Lt avanso, o ieškovas pradėjo „kabinėtis“, kad gegnės stovi kreivai ir pan., ir ieškovas atsisakė mokėti avansą, todėl jis (atsakovas) kategoriškai atsisakė toliau dirbti pas ieškovą, jokio statybos darbų perdavimo akto nesurašė (t.2, b. l. 33-49). Kad atsakovas (rangovas) savavališkai nutraukė stogo statybos darbus, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir su atsakovu kartu dirbęs liudytojas G. T., kuris teisme nurodė, kad atlikus dalį stogo darbų, kai jiems baigėsi patentų galiojimo terminas ir reikėjo pinigų patentams prasitęsti, A. P. paprašė ieškovo pinigų, šis žadėjo atsiskaityti, bet neatsiskaitė ir toliau jie nebedirbo (t. 2, b. l. 45-46).

Taigi, rangovas (atsakovas) A. P., ne tik neįvykdė Sutarties nustatytu laiku (iki 2011-07-15), tačiau apskritai nutraukė stogo statybos darbus šių darbų neperdavęs užsakovui (ieškovui) A. M.. Rangovo pareigą perduoti atliktus darbus užsakovui ir tai įforminti aktu numato CK 6.694 straipsnio nuostatos. Šio akto reikšmė nėra formali, kaip byloje nurodė atsakovas, nes būtent statybos darbų priėmimo akto pagrindu tarp užsakovo ir rangovo paskirstoma objekto žuvimo ar sugedimo rizika; jo pagrindu sprendžiami ginčai tarp šalių dėl darbų trūkumų ir garantijų; vykdomas atsiskaitymas už darbus, kaip ir buvo numatyta 2011 m. sausio 18 d. Statybos darbų sutarties 2.4., 7.1. punktuose.

Atsakovas A. P. byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kad Sutartyje nustatytu laiku negalėjo baigti rangos darbų arba turėjo vėliau juos nutraukti dėl užsakovo (ieškovo) A. M. kaltės (CPK 178 str.). Priešingai, jis pats patvirtino, kad paliko nebaigtus darbus dėl to, kad ieškovas pirma pareikalavo ištaisyti statybos darbų trūkumus („pradėjo kabinėtis“), ir tik po to sutiko sumokėti 5000 Lt avansą už atliktų darbų etapą, nors Sutartyje, kurią parengė ir pateikė užsakovui pats rangovas A. P., buvo numatyta, kad užsakovas rangovui turi sumokėti 2000 Lt avansą, o „už atliktus darbus moka likusią sumą per dvi dienas nuo darbų atlikimo dienos“ (2.3., 2.4. punktai).

Užsakovas (ieškovas) A. M. kartu su objekto statybos darbų vadovu J. Č. 2011 m. rugpjūčio 23 d. aktu nustatė, kad statybos darbai, kuriuos atliko rangovas (atsakovas) A. P. ir jo pasisamdyti asmenys, yra su defektais: rytų fasade, tarp ašių 5 ir 6 K - ašyje apatiniai stogo šlaitų kampai įrengti žemiau stogo plokštumos 5 cm; šiaurės fasade, tarp ašių A-B sandėlio stogo šlaitų ilgiai (gegnių) yra 3,4 m ir 3,3 m; pietų fasade ašyse C ir H tarp A-B ašių abu stogo šlaitai nėra lygiagretūs - skiriasi nuo 0,95 iki 1,0 m; vakarų fasade, tarp 4 - 6 ir B - F ašių centrinės dalies grebėstai neišlyginti yra peraukštėjimai iki 3 cm; šlaitai tarp 2- 4 ir B - F ašių neuždengti plėvele, nėra grebėstų, gegnės sustatytos nelygiai, pastogė ilgesnė 10 cm negu rytų fasade; pietų fasade, tarp 4-6 ir A - B ašių kairėje pusėje sustatytos tik gegnės. Visos stogo gegnės sumontuotos be įkirtimų į mūrlotą, prie mūrlotų pritvirtintos tik skardiniais kampais ir vinimis, mediena neantiseptikuota. Kraigo sija tarp ašių F - G ir 5 - 6 atremta į perdangą po kurią nėra sienos. Nebaigtas karnizų pakalimas dailylentėmis A - A ir 1 - 1 ašyse (t.1, b. l. 11).

Analogiški stogo statybos darbų defektai buvo užfiksuoti antstolio A. L. 2011-08-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pridėtos 27 nuotraukos (t.1, b. l. 12-19).

Minėtais dokumentais buvo nustatyta, kad visos stogo gegnės sumontuotos be įkirtimų į mūrlotą, ir tai laikytina esminiu atsakovo atliktų darbų trūkumu, kuriam pašalinti buvo būtina nuimti gegnes nuo mūrloto, o tuo pačiu išardyti visą atsakovo padarytą stogo konstrukciją, nuardyti pakaltas pastoges, išgriauti dalį sienos ir skliautų apie mūrlotus, nuimti užkaltus grebėstus, nuimti stogo plėvelė ir kt., kad būtų galima iš naujo pastatyti stogo konstrukciją, atitinkančią projekto reikalavimus, t. y. su gegnių įkirtimu į mūrlotą ir jų tvirtinimu metaliniais kampais, statant medžio konstrukcijas iš impregnuotos antiseptiniu ir antipireniniu tirpalu medienos (t.1, b. l. 79),

Kad minėtuose dokumentuose nurodyti statybos darbai atsakovo A. P. buvo atlikti blogai ir dėl to buvo būtina nugriauti visą stogo konstrukciją, byloje patvirtino trečiasis asmuo, statybos darbų vadovas J. Č., turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, kuris nurodė, kad daugumos defektų nebuvo galima pašalinti neišardžius stogo: įkirtimų nebuvo galima padaryti neišardžius gegnių; betoninių čerpių stogas sunkus, todėl be įkirtimų stogas neatitinka techninių reikalavimų; stogo šlaitai buvo kreivi, todėl sudėjus čerpes vizualiai matytųsi kreivas stogas; nepašalinus trūkumų nebūtų buvę įmanoma pripažinti statinį tinkamu naudoti (t.1, b. l. 74-75, 76, t. 2, b. l. 46-48, 85-86). Taip pat liudytojas A. N., atlikęs ieškovo A. M. namo mūro darbus, o vėliau iš naujo perstatęs ieškovo namo stogą, (t. 2, b. l. 43-45) patvirtino, kad dėl netinkamai pritvirtintų gegnių ir palyginti sunkios betono čerpių stogo dangos kyla pavojus stogo konstrukcijos patikimumu. Nors atsakovas A. P. byloje teigė, kad gegnių įkirtimai nebuvo būtini, tačiau įrodymų, paneigiančių namo projekto reikalavimus ir minėtų liudytojų parodymus, nepateikė.

Atsakovo argumentai, kad pats užsakovas A. P. matė, kad vadinasi sutiko, kad gegnės yra tvirtinamos be įkirtimų, nepanaikina atsakovo kaip rangovo ir patyrusio meistro pareigos, tame tarpe ir sutartinės, nenukrypti nuo „patvirtinto projekto“ (Sutarties 4.2. p.), ir užtikrinti statomo objekto saugumą ir patvarumą, kad jį būtų galima saugiai naudoti pagal paskirtį.

Atsakovo argumentai, kad gegnes ir kitas stogo konstrukcijas buvo galima išlyginti ir pataisyti prieš dengiant čerpėmis, iš esmės nekeičia padėties, nes, pirma, stogą buvo būtina nugriauti dėl nepatikimai pritvirtintų gegnių, antra, atsakovui A. P. niekas netrukdė pataisyti ieškovo nurodytus statybos darbų trūkumus, o ne palikti statomą objektą dėl neišmokėto papildomo avanso, kuris buvo reikalaujamas nesilaikant sutarties sąlygų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtų neteisinga ir neprotinga teigti, jog ieškovas A. M. nuardė jau iš dalies pastatytą namo stogą kokiais nors kitais sumetimais, o ne dėl to, kad buvo nesaugu ir neįmanoma stogą eksploatuoti pagal jo paskirtį, nes dėl atsakovo palikto nebaigto statyti stogo ir dėl stogo nugriovimo bei perstatymo po metų, t. y. 2012 m. vasarą, ieškovas akivaizdžiai patyrė turtinės ir neturtinės žalos, buvo sutrikdyti kiti statybos darbai, sugadinta dalis statybinių medžiagų ir kt. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad statybos darbus nepakankamai kontroliavo ar visai nekontroliavo statybos vadovas J. Č. bei statinio statybos techninis prižiūrėtojas A. J., neatleidžia rangovo nuo pareigos kokybiškai atlikti statybos darbus ir nuo atsakomybės už blogai atliktus darbus. Atsakovo argumentai, kad tinkamam darbų atlikimui sutrukdė tai, jog pagal projektą namo perdengimas turėjo būti medinis, o faktiškai perdengimas buvo gelžbetoninis, paneigia paties atsakovo parodymai, kad jam (atsakovui) tai nėra naujiena, turi supratimą kaip tokiu atveju dirbti, tiktai formaliai jis nebuvo supažindintas su betoninės perdangos situacija (t. 2, b. l. 40), o taip pat projekto vadovo, architekto T. K. paaiškinimas, kad „sprendimas uždėti gelžbetoninę perdangą vietoj medinės neturi jokios įtakos stogo konstrukcijai“; „stogo konstrukcijos remiasi į laikančias sienas, ant perdangos nedaromos jokios atramos“ (t. 2, b. l. 59), bei statybos vadovas J. Č. paaiškinimas, kad betoninis perdengimas tik palengvino stogo montavimo darbus, nes buvo patogiau juo vaikščioti.

CK 6.665 str. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Kadangi atsakovo A. P. atlikti stogo statybos darbai buvo pripažinti nekokybiškais, trūkumai nepašalinami ir stogo konstrukcija nugriauta, tai ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti visą sumokėtą 6000 Lt avansą yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už stogo nugriovimą ieškovas A. M. IĮ „AG sprendimai“ pagal 2011-12-21 PVM sąskaitą faktūrą 2011-12-21 sumokėjo 3000 Lt (t.1, b. l. 87,88), kurie taip pat priteistini iš atsakovo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nugriaunant stogą buvo sugadinta dalis medinių stogo konstrukcijų ir iš 14 kub. metrų medienos naujai stogo konstrukcijai pavyko panaudoti tik 5,6 kub. metrai medienos (t.1, b. l. 137,138, 139, 140, 142, 148, 158), todėl 2012 m. sausio 18/19 dienomis ieškovui teko nupirkti papildomai 8,4 kub. metrus naujos dvigubo pjūvio medienos už 7114, 80 Lt. Pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą už antikondensacinę plėvelę, vinis ir smeiges jis sumokėjo 1057,97 Lt (t.1, b. l. 24). Už sugadintus gegnių tvirtinimo kampus sumokėjo 916,34 Lt, už papildomai nupirktas klinkerio plytas (1010 vnt.) sumokėjo 2080,60 Lt, už mūro mišinį - 800,- Lt, už mūro darbus dėl iš dalies išardytos sienos permūrijimo – 2525 Lt, už krovos ir pervežimo darbus - 680 Lt (t.1, b. l. 137, 141), kas už minėtas medžiagas ir darbus sudaro 15174,71 Lt, kurie pripažintini tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir priteistini iš atsakovo.

Nors pradiniame A. M. ieškinyje buvo nurodyta, kad sugadintų medžiagų kaina yra tik 1521,97 Lt (t.1, b. l. 2, b. l. 24), tačiau čia nebuvo įtraukta naujai pirkta mediena, gegnių tvirtinimo kampai, ženkliai didesnis kiekis apdailos plytų ir mūro mišinio, iš naujo atlikti mūro darbai, transportavimo išlaidos, kurie pagal bylos aplinkybes akivaizdžiai buvo būtini. Atsakovas A. P. byloje šių medžiagų darbų kainų ir kiekių neginčijo, nepateikė šias sumas paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad dalis nugriauto stogo konstrukcijų supjaustytos, todėl akivaizdu, kad nebegalėjo būti panaudotos pagal paskirtį, t. y. naujo stogo pastatymui.

Nors ieškovas patvirtino, kad sugadintą medieną būtų galima panaudoti kurui, t. y. ši mediena turi atitinkamą piniginę vertę, tačiau teisėjų kolegija tuo pagrindu nemažina ieškovo patirto nuostolio, nes ieškovas patyrė kitų materialinių nuostolių, kurių atlyginti nereikalauja, nes dėl iki 2011-07-15, o pagaliau iki 2011 m. rudens neuždengus namo stogo, ieškovo teigimu, buvo sugadintos 2500 Lt vertės vienos patalpos klijuoto medžio sijos, be reikalo panaudotų medžiagų dengiant namo sienas nuo atmosferos (lietaus, sniego) poveikio, ir kt. (t. 2, b. l. 142-158).

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas yra pasisavinęs medžiagų (varžtai, vinys, sandarinimo puta) už 332,96 Lt ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo, tačiau ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nes ieškovas neįrodė medžiagų pasisavinimo fakto, o atsakovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad su ieškovo žinia dalį smulkesnių statybinių medžiagų jis laikė savo automobilyje, dalį jų panaudojo statyboje, o dalį po konflikto su ieškovu, paliko namo antrame aukšte. Šie atsakovo įrodymai byloje nepaneigti.

Pagal ieškovo A. M. pateiktą IĮ „AG sprendimai“ 2011-09-27 sudarytą „Stogo permontavimo darbų sąmatą (pagal esamus atliktus darbus)“ atsakovo A. P. atliktų statybos darbų trūkumų šalinimas (tame tarpe ir stogo nugriovimas) įvertintas 11 858 litų, kuriuos taip pat prašo priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad už stogo nugriovimą ieškovas A. M. 2011-12-21 sumokėjo 3000 Lt (t.1, b. l. 87,88), kurie yra priteisiami iš atsakovo.

Likusioje šio reikalavimo dalyje (8858 Lt) A. M. ieškinys netenkintinas.

CK 6.665 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu rangos darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

CK 6.334 str. 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas gali reikalauti pakeisti daiktą tinkamu (1 p.); reikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą (2 p.); reikalauti neatlygintinai per protingą terminą pašalinti trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 p.); grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 p.).

Pareikšdamas patikslintą ieškinį ieškovas A. M. vadovavosi CK 6.665 str. 1 dalies 3 punktu (atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje) (t.1, b. l. 134-136).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas nepagrįstas dėl to, kad, pirma, tokia teisė šalių sudarytoje Statybos darbų sutartyje nebuvo numatyta; antra, šiam civiliniam teisiniam vartojimo rangos santykiui turi būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos; trečia, trūkumų ištaisymo išlaidos gali būti pareikalautos tik tuo atveju, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.680 str. ir CK 6.334 str. 1 dalies 3 punktas).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad statybos darbų trūkumų pašalinti nenugriovus stogo nebuvo įmanoma, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jo patirtus nuostolius, bet ne trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.665 str. 3 dalis, CK 6.680 str. ir CK 6.334 str. 1 d. 4 punktas).

Šiuo sprendimu grąžinus ieškovo sumokėtą avansą bei atlyginus stogo nugriovimo ir medžiagų sugadinimo nuostolius, priteisti už naujo stogo pastatymą nėra pagrindo, nes tokiu atveju stogas ieškovui A. M. būtų pastatytas apskritai nemokamai. Toks sprendimas būtų neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas (CK 1.5 str.).

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo A. M. apeliacinis skundas ir ieškinys tenkintini iš dalies:

- apskųstoje Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovui A. M. iš atsakovo A. P. priteistini (6000 Lt + 3000 Lt + 15 174,71 Lt) 24174,71 Lt nuostolių atlyginimui;

- A. M. ieškinys atsakovui A. P. dalyje dėl (332, 96 Lt + 8858 Lt) 9190, 96 Lt atmestinas;

- kita neapskųsta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimo dalyje priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas A. M. už ieškinį ir patikslintą ieškinį yra sumokėjęs 591,00 Lt žyminį mokestį (1 t., 4 b. l.), turėjo 380,00 Lt išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., 21 b. l.), taip pat 4,15 Lt pašto išlaidų už dokumentų siuntimą (1 t., 10 b. l.), iš viso: 975,15 Lt.

Ieškovas A. M. byloje yra pateikęs įrodymus apie turėtas 4416,50 Lt advokato pagalbos išlaidas (2 t., 22, 28, 65-74 b. l.), kurios atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų skaičių, taip pat advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, pripažintinos pagrįstomis, neviršijančiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų dydžių. Be to, atsakovas ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžio neginčijo, jų sumažinti neprašė.

Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo A. P. priteistina ieškovui A. M. 702,00 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 3180,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsakovas A. P. už priešieškinį yra sumokėjęs 524 Lt žyminį mokestį (1 t., 128, 159 b. l.), taip pat jis turėjo 2662 Lt advokato pagalbos išlaidų (2 t., 29-30 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. P. priešieškinis yra atmestas visiškai, todėl atsakovo už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo nepriteistinas (CPK 93 str. 1 d.).

Iš byloje esančio prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo matyti, kad atsakovo A. P. advokato pagalbos išlaidos už priešieškinio surašymą yra 900 Lt (2 t., 29 b. l.), todėl ši suma iš ieškovo nepriteistina, o likusi atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų suma (1762 Lt) priteistina iš ieškovo A. M. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 28 proc., kas pinigine išraiška sudaro 493 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Įskaičius iš ieškovo A. M. atsakovui A. P. priteistiną advokato pagalbos išlaidų sumą į ieškovui iš atsakovo priteistiną advokato pagalbos išlaidų sumą, galutinai iš atsakovo A. P. priteistina ieškovui A. M. 2687 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Ieškovo A. M. išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro: 1001 Lt žyminis mokestis (3 t., 10 b. l.), 4,15 Lt pašto išlaidos (3 t., 19 b. l.), bei 1936 Lt advokato pagalbos išlaidos (3 t., 7-9 b. l.), iš viso: 2941,15 Lt.

Atsakovo A. P. advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 1210 Lt (3 t., 61-64 b. l.).

Patenkinus 72 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).

Iš atsakovo A. P. priteistina ieškovui A. M. 2118 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovo A. M. priteistina atsakovui A. P. 339 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Įskaičius iš ieškovo A. M. atsakovui A. P. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą į ieškovui iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, galutinai iš atsakovo A. P. priteistina ieškovui A. M. 1779 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje dėl A. M. ieškinio atsakovui A. P. panaikinti ir priimti naują sprendimą - A. M. ieškinį patenkinti iš dalies:

- priteisti ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimui 24174,71 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 71 ct);

- likusioje dalyje A. M. ieškinį atsakovui A. P. atmesti.

Priteisti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 702,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2687 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3389 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1779 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė MatiukienėLaisvė AleknavičienėJolanta Badaugienė