Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, taikant apėmimo būdą, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant visu laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 3 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo asmeniniu kompiuteriu ir užsisakydamas internetinėje svetainėje reddit.com neteisėtai įsigijo, neturėdamas tikslo platinti, psichotropinės medžiagos, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-22) patvirtintą III psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą, t. y. 50 modafinilio tablečių, kuriose yra 10 g gryno modafinilio (0,200 g vienoje tabletėje), už kurias apmokėjo „PayPal“ sistema pervesdamas 60 JAV dolerių, nurodydamas šią psichotropinę medžiagą atsiųsti pašto siunta, jo vardu, tuometinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniuje, Rodūnios kelias g. 9, kai 2017 m. balandžio 3 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

1.1. Be to, H. J. nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad minėtais veiksmais, ne vėliau nei 2017 m. balandžio 3 d., internetinėje svetainėje reddit.com užsisakęs psichotropinę medžiagą, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-22) patvirtintą III psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą, t. y. 50 modafinilio tablečių, kuriose yra 10 g gryno modafinilio (0,200 g vienoje tabletėje), nurodęs šią psichotropinę medžiagą atsiųsti pašto siunta jo vardu, tuometinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, 2017 m. balandžio 3 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su II ir III sąrašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis, gabeno (siuntėsi) šią psichotropinę medžiagą pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniuje, Rodūnios kelias g. 9, kai 2017 m. balandžio 3 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo H. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo H. J., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. H. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis (nuteistasis) ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

4.3. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis H. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neigė. Nuteistasis nurodė, kad internetiniuose tinklalapiuose ir vaistinėse jis intensyviai ieškojo informacijos apie alternatyvius medikamentus, skirtus miego sutrikimams (nemigai) gydyti, ir nusprendė iš Indijos užsisakyti ir parsisiųsti 50 modafinilio tablečių. Pasak nuteistojo, apie tai, kad modafinilis yra psichotropinė medžiaga, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais) patvirtintą III-ąjį „Psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašą, ir ją draudžiama siųsti paštu, jis sužinojo tik po to, kai jo užsakytas siuntinys su modafinilio tabletėmis buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, ir jam apie tai buvo pranešta.

4.4. BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos gali būti padarytos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas suvokia, jog jis įgyja, siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

4.5. Nuteistojo H. J. versiją, kad jis nesuvokė, jog neteisėtai įsigijo psichotropinės medžiagos ir neteisėtai siuntėsi šią medžiagą pašto siunta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paneigia byloje esančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl miego sutrikimų jis nesikreipė į gydytojus, o aktyviai internete ir vaistinėse ieškojo informacijos apie priemones, skirtas nemigai gydyti, ir po intensyvių paieškų iš daugelio variantų pasirinko ir parsisiuntė būtent modafinilį, kuris, kaip jam neva vėliau tapo žinoma, priskiriamas draudžiamoms siųsti paštu psichotropinėms medžiagoms. Nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (ne vėliau nei 2017 m. balandžio 3 d.) jau kurį laiką galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V-868 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo papildytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų III-asis sąrašas „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, įrašant į jį modafinilį. Ne tik minėtas 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-868, bet ir teisės aktai, reglamentuojantys disponavimą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų III-ąjį sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ įrašytomis medžiagomis, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo viešai paskelbti ir lengvai pasiekiami internetu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų registro tinklalapyje ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Tiek preparato (psichotropinės medžiagos – modafinilio) įsigijimo būdas, tiek kaltininko asmeninės savybės leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, pats dirbdamas prekybos internetu srityje ir išmanydamas tokios prekybos ypatumus, žinodamas, jog disponavimas psichotropinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra arba išvis draudžiamas, arba griežtai ribojamas, prieš tai intensyviai rinkęs informaciją apie modafinilį, nuteistasis H. J. neabejotinai suprato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia laisvą modafinilio apyvartą. Nors nuteistasis teigė, kad modafinilio tabletes jis parsisiuntė nemigai gydyti, iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 02-579 matyti, kad modafinilis dėl savo stimuliacinio ir nuovargį mažinančio poveikio, kuris iš dalies panašus į amfetamino, gali būti vartojamas svaiginimosi tikslu ar siekiant ilgai mokytis, ruoštis egzaminams ar dirbti naktimis. Taigi, priešingai, nei nurodė nuteistasis H. J., modafinilis nėra skirtas nemigai gydyti, o kaip tik yra stiprus centrinės nervų sistemos stimuliatorius, skatina budrumą ir leidžia ilgesnį laiką išbūti be miego. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo versiją dėl psichotropinės medžiagos – modafinilio įsigijimo ir parsisiuntimo tikslų. Nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai paprastai diagnozuojami ir gydomi gydymo įstaigose, šiems sutrikimams gydyti skirti vaistai įsigyjami vaistinėse. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo H. J. atliktus intensyvius veiksmus (įvairiuose šaltiniuose ieškojo informacijos apie modafinilį, susipažino su šios psichotropinės medžiagos poveikiu ir iš užsienio valstybėje įsikūrusio pardavėjo internetu užsisakė didelį šios medžiagos kiekį, už kurį apmokėjo „Pay Pal“ sistema pervesdamas pardavėjui 60 JAV dolerių, nurodė šią medžiagą atsiųsti pašto siunta ir taip siuntėsi ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) galima daryti išvadą, kad H. J. suprato, jog neturėdamas tikslo platinti neteisėtai įsigijo psichotropinės medžiagos ir neteisėtai gabeno (siuntėsi) ją pašto siunta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumo išvadoms dėl kaltės pagrįsti nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė dėl jų patikimumo, pakankamumo ir remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais padarė teisingas išvadas tiek dėl H. J. kaltės, tiek dėl kitų būtinų įrodinėti bylos aplinkybių.

4.6. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pagal BK 37 straipsnio nuostatas atleisti H. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo.

4.7. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

4.8. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. balandžio 14 d. išvados Nr. 11-688 (17) matyti, kad H. J. neteisėtai įsigytos ir siųstos „Modafinil Tablets U.S.P Modalert 200 g“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – modafinilio tabletės, o 50-yje šių tablečių yra 10 g gryno modafinilio (0,200 g vienoje tabletėje). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2016 m. birželio 29 d. Nr. V-869 įsakymo red.) patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis H. J. neteisėtai įgijo ir siuntėsi (gabeno) didelį kiekį modafinilio, kuris daugiau kaip 50 kartų viršija rekomendacijose nurodytą nedidelio modafinilio kiekio ribą (0,2 g), beveik du kartus viršija didelio modafinilio kiekio ribą (6 g) ir yra kiek mažiau nei du kartus mažesnis už modafinilio kiekį, kuris jau būtų laikomas labai dideliu (18 g). Už disponavimą labai dideliu modafinilio kiekiu baudžiamoji atsakomybė numatyta nebe BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuteistas H. J., o BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią už tokios veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Iš aptartų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų matyti, kad įstatymų leidėjas modafinilį laiko itin pavojinga psichotropine medžiaga, kurios didelio ir labai didelio kiekio ribos nustatytos netgi mažesnės, nei, pavyzdžiui amfetamino (dideliu kiekiu amfetamino laikoma 20 g, o labai dideliu kiekiu – 100 g šios medžiagos). Tokios išvados dėl modafinilio pavojingumo nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad modafinilis į „Psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams“ III-ąjį sąrašą buvo įtrauktas gan neseniai ir jo apyvarta nėra absoliučiai uždrausta. Apeliantas taip pat nurodo, kad neteisėtas veikas jis padarė pirmą kartą, niekada anksčiau nėra siuntęsis jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas jam bausmę. Nagrinėjamu atveju, nei pagal objektyviuosius, nei pagal subjektyviuosius kriterijus taikyti nuteistajam H. J. V. V. BK 37 straipsnio nuostatas, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, nėra jokio pagrindo.

4.9. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. J. apeliacinį skundą atmesti.