Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-332/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1A-182-332/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41823-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
A. J., ir G
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-332/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41823-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,nuteistajam A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (trys veikos) ir jam paskirta:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. T. sodo namelio) - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. Š. namo) - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš K. G. namo) - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta paskirta bausmė su Telšių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Telšių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-03-23.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-09-29 iki 2016-09-30, ir suėmimo laikas nuo 2016-10-18 iki 2017-03-22.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. P., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 21 val., pro terasos langą įsibrovė į G. T. priklausantį sodo namelį, esantį adresu - S/b „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą, G. T. priklausantį, turtą: rankšluosčių džiovintuvą, 80 Eur vertės, dėžutę su vyriais ir apdailomis, 30 Eur vertės, momentinį vandens šildytuvą „DELIMANO“, 49 Eur vertės, vandens maišytuvą „HANSGROBE“, 70 Eur vertės, potinkinių elektros laidų ieškiklį, 25 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam G. T. padarydamas 254 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio mėnesio 28-29 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, pro pravirą gyvenamojo namo langą įsibraudamas į V. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo patalpų slapta pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį, turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG-K8“, 160 Eur vertės, navigacinę sistemą „Manta“, 130 Eur vertės, fotoaparatą „FUJIFILM T350“, 150 Eur vertės, vaizdo kamerą „SONY DCR-SR36E“, 580 Eur vertės, 2000 eurų, 1000 JAV dolerių (atitinka 876,96 Eur), tuo nukentėjusiajai V. Š. padarydamas 3896,96 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 10 d., apie 13-14 val., pro pravirą rūsio langą įsibrovė į K. G. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą, K. G. priklausantį, turtą: kelioninį lagaminą, 39 Eur vertės, kelioninį krepšį, 20 Eur vertės, 35 vnt. 0,5 l talpos butelius degtinės „Finlandia“ po 11,99 Eur, bendros 419,65 Eur vertės, 5 vnt. 0,7 l talpos butelius degtinės „Stumbras Šimtmečio“ po 9 Eur, bendros 45 Eur vertės, 5 vnt. 0,5 l talpos butelius brendžio „Ararat“ po 12 Eur, bendros 60 Eur vertės, 2 vnt. 1 l talpos butelius viskio „Jack Daniel’s“ po 23 Eur, bendros 46 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Jack Daniel’s“, 19 Eur vertės, 3 vnt. 1 l talpos butelius vermuto „Martini“ po 11,99 Eur, bendros 35,97 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „Torres“, 10 Eur vertės, 5 vnt. 0,5 l talpos butelius škotiško viskio „Ballantines“ po 12 Eur, bendros 60 Eur vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos butelius degtinės „Lithuanian vodka Auksinė“ po 9 Eur, bendros 18 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį konjako „Courvoisier“, 50 Eur vertės, 0,5 l talpos butelį degtinės „Zubrovka“, 7 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį brendžio „Gloria“, 20 Eur vertės, 0,5 l talpos butelį čekiškos trauktinės „Krnovska horka“, 10 Eur vertės, 1 l talpos butelį degtinės „Grey goose vodka“, 52 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį spiritinio gėrimo „Campari“, 12 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį islandiško romo, 10 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį (dėžutėje) čekiškos degtinės „Becherovka“, 12 Eur vertės, 3 vnt. 0,5 l talpos butelius bebrų liaukų užpiltinės po 5 Eur, bendros 15 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Black label“, 30 Eur vertės, 2 vnt. 1 l talpos butelius tekilos „Olmeca“ po 25 Eur, bendros 50 Eur vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos butelius konjako „HENNESSY“ po 38 Eur, bendros 76 Eur vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos butelius konjako „Martel“ po 34 Eur, bendros 68 Eur vertės, 3 vnt. 0,5 l talpos butelius degtinės „Russkyj standart“ po 11,99 Eur, bendros 35,97 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį (dėžutėje) brendžio „Ararat“, 20 Eur vertės, 5 vnt. 0,7 l talpos butelius degtinės „Finlandia“ po 19 Eur, bendros 95 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT I8190“, 100 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5830“, 50 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam K. G. padarydamas 1485,59 Eur dydžio turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo skirti jam griežčiausią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausme. Apelianto tvirtinimu, reali laisvės atėmimo bausmė jam apriboja galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas, nes tai įmanoma tik būnant laisvėje ir sąžiningai dirbant. Be to, jis turi nepilnametį vaiką, kurį dabar viena augina jo sugyventinė G. P.. A. J. nuomone, dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės labai pasunkės jo šeimos finansinė padėtis, jo vaikui trūks dėmesio ir šilumos.

Apelianto teigimu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-10-18 praleistas laikas suteikė jam galimybę pagalvoti ir labai gailėtis dėl savo poelgių, padarytų dėl jauno amžiaus. Nuteistojo A. J. nuomone, savo poelgiu jis sukėlė daug skausmo ir gėdos artimiesiems ir nukentėjusiesiems. Tačiau per pusę metų, praleistų nelaisvėje, jis negavo nei vienos nuobaudos, elgiasi pavyzdingai, yra pasiryžęs mokytis, dirbti ir tapti pilnaverte šeimos ir visuomenės dalimi.

Teismo posėdyje nuteistasis A. J. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir paskirti jam kitos rūšies bausmę. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam kitos rūšies bausmę arba jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tris nusikalstamas veikas.

Nuteistasis A. J. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam kitos rūšies bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. J. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam A. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į A. J. asmenybę – iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas tris kartus, visus kartus už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą A. J. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad A. J. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. J. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirtos bausmės ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė (2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti A. J. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. J. nurodytos aplinkybės – tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam apriboja galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas, nes tai įmanoma tik būnant laisvėje ir sąžiningai dirbant, kad jis turi nepilnametį vaiką, kurį dabar viena augina jo sugyventinė, kad dėl jam (A. J.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės labai pasunkės jo šeimos finansinė padėtis, jo vaikui trūks dėmesio ir šilumos, kad per pusę metų, praleistų nelaisvėje, jis negavo nei vienos nuobaudos, elgiasi pavyzdingai, yra pasiryžęs mokytis, dirbti ir tapti pilnaverte šeimos ir visuomenės dalimi, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad A. J., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas prašė A. J. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

A. J. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už tris apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti A. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. jau anksčiau yra teistas už tyčinius tokios pat rūšies nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš ankstesnio nuteistojo teistumo matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai A. J. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. J. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant A. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-05-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas sudaro 133,17 Eur advokato užmokestis ir 9,91 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, ir prašant jas priteisti iš nuteistojo A. J.. Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta.

Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. nepriteistinos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš nuteistojo A. J. priteisti valstybės naudai 143,08 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė