Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-540-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
II-540-865/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Suinteresuotas asmuo
E. G.
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-540-865/2019
Teisminio proceso 4-68-3-03426-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Ritai Dainelienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P., jos atstovei Jurgitai Spaičienei,suinteresuotam asmeniui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 07-19-9496088 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 07-19-9496088 buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena E. G. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 8 d., apie 16.15 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą kreipėsi V. P., kuri nurodė, kad 2019 m. balandžio 2019 m. balandžio 2 d., apie 17.40 val., Geležinio vilko g., Vilniuje nukentėjo eismo įvykio metu. V. P. pateikė užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kur užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 17.45 val., Geležinio vilko g., Vilniuje E. G. vairuodamas automobilį Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sustojusį automobilį Toyota Rav4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P.. Minėtame nutarime, taip pat nurodyta, jog V. P. 2019 m. balandžio 3 d., apie 11.25 val. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (toliau – ir RVUL) dėl galvos sumušimo. Suteikus medicininę pagalbą, išleista į namus. Siekiant nustatyti asmens sužalojimo mąstą iš RVUL, VŠĮ ,,Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos‘‘ ir I. I. Kurcevič bendrosios praktikos gydytojo kabineto buvo gauti V. P. asmens ambulatorinio gydymo dokumentai. Gauti dokumentai buvo pateikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui, kuris pateikė specialisto paaiškinimą: <...> V. P. diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tačiau neatvirtinas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui šio eismo įvykio dalyviai įvykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punkto reikalavimus, t.y. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Be to, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį atsirandą tada, kai pažeidus KET eismo dalyviui būna nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, Institucija konstatavo, jog nėra objektyvių duomenų liudijančių, kad kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl šiuo atveju nėra padarytas administracinis nusižengimas ir administracinė teisena nutrauktina (b. l. 9).

Šalies argumentai

V. P. dėl minėto Nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kurio prašo Institucijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 07-19-9496088 panaikinti. Skunde nurodoma, jog E. G., gim. vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jai priklausantį, sustojusį automobilį TOYOTA RAV4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji vairavo. Būdama vairuotoja segėjo saugos diržą, tačiau nuo smūgio jos kūnas pajudėjo į priekį ir atgal, nugara ir galva trenkėsi į vairuotojo pasostę. Taigi, įvykio metu jos kūnas buvo sukratytas, pasitempė kaklą. Tarp automobilių vairuotojų nekilus ginčui dėl KET pažeidusio asmens kaltės, eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Papildomai nurodo, kad sekančią dieną ryte pajuto koordinacijos sutrikimus, galvos svaigimą ir skausmą, raumenų įtempimą kaklo, galvos srityje. Dėl stipraus galvos svaigimo negalėjau vairuoti automobilio. 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.25 val. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl galvos svaigimo. Jai buvo suteikta medicininė pagalba. 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Instituciją ir nurodė, jog nukentėjo eismo įvykio metu, sužalojimų simptomai pasireiškė sekančią dieną po eismo įvykio. V. P. pažymi, jog Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas, nes priimtas nepilnai surinkus visus dokumentus, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus jai padaryto sveikatos sužalojimo mastą. Nutarime vyresnysis specialistas nurodo, jog siekiant nustatyti asmens sužalojimo mastą buvo pateikti dokumentai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui. V. P. nurodo, kad specialistė davė žodinę išvadą, kuri pateikta neatlikus tyrimo, jos neapžiūrėjus. Specialisto paaiškinimo negalima laikyti ekspertiniu tyrimu. Iš Nutarime, o ir specialisto paaiškinime išvardintų dokumentų nėra pagrindo spręsti, jog specialistei buvo pateikti visi per jos pusantro mėnesio gydymo laikotarpį medicinos įstaigose surinkti dokumentai. Specialistė nevertino jos ilgo nedarbingumo laikotarpio, nevertino ir nekonstatavo patirto fizinio skausmo. Anot specialistės, jos nusiskundimai nėra pagrįsti ne tik išoriniais traumavimo požymiais, bet ir klinikinio ištyrimo duomenimis. Taip pat pareiškėja nurodo, jog jeigu realiai trūksta klinikinių tyrimų duomenų, tuomet turėjo būti apklausti ją gydę gydytojai ir iš jų gauti paaiškinimai, kodėl taikė ar netaikė vienokius ar kitokius klinikinius tyrimus, kokius jos išorinius traumavimo požymius stebėjo, kad buvo pagrindas suteikti jai nedarbingumą net pusantro mėnesio. Be to, specialistė 2019 m. birželio 16 d. paaiškinime nepasisakė dėl 2019 m. balandžio 11 d. VšJ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos“ neurologo konstatuotos pagrindinės ligos R42-Vestibulinis sindromas, taip pat nepasisakė dėl gydytojos J. V. konstatuotos klinikinės diagnozės “ Vestibulinis sindromas. Būklė po galvos, kaklo traumos“, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, jog specialistei buvo pateikti ne visi dokumentai arba jie vertinti aplaidžiai, neobjektyviai, kas sąlygojo neteisingą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto ir atitinkamai nepagrįstą administracinės teisenos nutraukimą. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. apklausti ją dėl patirtų sužalojimų, fizinio skausmo, kiek laiko buvo nedarbinga, kada ir pas kokius gydytojus lankėsi; surinkti visus dokumentus iš visų gydymo įstaigų ir gydžiusių gydytojų, apklausti ją gydžiusius gydytojus apie stebėtus ir nustatytus sveikatos sutrikdymus, medicininių dokumentų surašymo aplinkybes, apie tai, kas yra dokumentuose užfiksuota ir kodėl parinkti/ neparinkti ir neatlikti vienokie ar kitokie klinikiniai tyrimai, kaip objektyviai nustatomas vestibulinis sindromas, kokiais tyrimais tai patvirtinama, ar jie atlikti, jei neatlikti, tai kodėl; teismo medicinos ekspertams pavesti atlikti objektyvų ir motyvuotą ekspertinį tyrimą jos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Taigi, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus jos sveikatos sužalojimo mastą, nėra pagrindo teigti, jog nėra padarytas pažeidimas, nurodytas ANK 423 straipsnio 2 d. Pareiškėja pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje įpareigoja įgaliotos institucijos pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šią imperatyvią normą, pareigūnas, tyręs eismo įvykio, kurio metu ji patyrė sužalojimą, aplinkybes, pažeidė, nes nesiėmė visų priemonių jos sveikatos sužalojimo mastui nustatyti, o apsiribojo nemotyvuotais specialisto paaiškinimais, kuris net neįvardijo konkrečių dokumentų, kuriais remiantis teikia nemotyvuotą išvadą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas atsiliepime į V. P. skundą nurodė, jog prie minėto skundo nėra pateiktas orderis, todėl advokatė R. P. nėra įgaliotas atstovas minėtoje byloje ir negali teikti skundo. Prašė skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą (b. l. 1).

Apklausiamas teismo posėdyje suinteresuotas asmuo E. G. parodė, kad autoįvykio metu prie pareiškėjos buvo priėjęs ir paklausė. Pradžioje žmogus sakė, kad viskas tvarkoje. Jie dar spėjo užpildyti deklaraciją. Po ko, ji atsiprašė, kad nepadės patraukti automobilio nuo kelio, kadangi jai šiek tiek svaigsta galva, todėl kol visai nėra blogai norėtų važiuoti. Nurodo, jog taip jie ir išsiskyrė. E. G. teigia, jog paminėjo, kad jeigu bus blogai, galima kreiptis į policiją ir įforminti deklaraciją su padaryta žala jai asmeniškai, kadangi tuo metu jie fiksavo tik patį eismo įvykį, žalos žmogui nefiksavo. Nurodo, jog kiek teko paskui skambinti V. P. ji minėjo, kad jaučiasi prastai, bet nieko jie daugiau ir nepadarė. E. G. nurodo, jog nori atsiprašyti V. P. už šį atsitikimą. Apgailestauja bei tikisi, jog viskas kažkaip išsispręs.

Apklausiamas teismo posėdyje skundą padavęs asmuo V. P. nurodė, kad savo detalius argumentus išdėstė skunde dėl administracinio nusižengimo teisenos. Nutarimu buvo pripažinta, kad nebuvo sutrikdyta jos sveikata. Pažymi, kad daugiau nei mėnesį turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir iki šiol svaigsta galva, sudėtinga dirbti tiesioginį darbą, nes yra trenerė. Ji negali vesti užsiėmimų, nes neišlaiko pusiausvyros. Pirmaisiais mėnesiais net negalėjo atlikti pasikartojančių judesių pvz. plauti indus, dėti dokumentus. Teigia, jog konsultuoja žmones ir dirba nemažai telefonu. Tai ją trikdo, nes negali pasidaryti elementarių dalykų, tokių kaip paieška. Nurodo, jog jai buvo keista, jog toks sutrikimas nekvalifikuojamas sveikatos sutrikdymu, todėl pažymi, kad nesutinka su tokia specialisto išvada. Nurodo, kad išvadoje pažymėta, jog jai buvo galvos sukrėtimas, sutrenkimas. Jos liga (neurologo išvada) – vestibiulinis sindromas. Tai susiję su koordinacija, galvos svaigimu. Ji daugiau nei du mėnesius po įvykio nevairavo automobilio, iki šiol riboja save kelionėse. Iki šiol stovint turi atsiremti, kad nesvaigtų galva. Pažymi, jog po pirmo paskirto gydymo jai pablogėjo, tad kreipėsi balandžio 11 d. į Santariškes. Tada jai atlikinėjo kompiuterinę tomografiją, tyrė kraujagysles. Pasekmės yra, nes negali vesti užsiėmimų, negali dirbti kompiuteriu. Ji pati asmeniškai labai daug daro pratimų, nes supranta, kad kitaip neatsistatys. Pažymi, jog specialistas galbūt nematė paskutinio tyrimo rugpjūčio mėnesį, todėl mano, kad jai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Papildomai nurodo, kad užsiima individualia veikla, neturi suinteresuotumo ilgai būti nedarbinga. Nedarbinga buvo ilgiau nei mėnesį. Praktiškai negalėjo judėti. Jos judėjimas buvo labai stipriai apribotas, nes buvo galvos svaigimas. Šiai dienai negali pilnavertiškai atlikinėti trenerio darbo. Dėl darbo kompiuteriu ir telefonu – jai padėdavo šeimos nariai. Pažymi, jog nesitikėjo, kad jai taip išsiprovokuos, todėl į gydymo įstaigą kreipėsi tik sekančia diena. Paskui kreipėsi į šeimos gydytoją ir tikėjosi, kad po savaitgalio atsistatys. Paaiškino, jog po smūgio pasijuto labai blogai, todėl keletą minučių nelipo iš automobilio, nes svaigo galva ir buvo lengvas pykinimas. Nurodo, kad išlipus iš automobilio viską darė šoko būsenoje, todėl pildė deklaraciją ir netrukdė eismo. Papildomai nurodo, kad šeimos gydytoja - bendrosios praktikos kabinetas I. Kurcevič. Neurologas paskyrė medikamentinį gydymą. Tuos vaistus vartojo 4 mėnesius. Tada buvo pusiausvyros sutrikimų reabilitacijai ir gavo reabilitaciją – užsiėmimus pas kineziterapeutą, masažus ir panašiai.

Apklausiama teismo posėdyje ekspertu Jolanta Majauskaitė – Čobot nurodė, kad nėra asmeniškai susijusi su proceso dalyviais. Dėl 2019 m. birželio 6 d. specialisto paaiškinimo pažymėjo, kad buvo apžiūrėtos trys, kiek mato pagal parašymą, nes ji bylos nepamena, asmens istorija iš RVUL, tai pirminė medžiaga. Tuomet gydytojos Kursevič bendros praktikos kabineto įrašai ir asmens sveikatos istorija iš Santaros klinikų, kur buvo nustatytos diagnozės galvos sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, bet teismo medicininiu požiūriu visos diagnozės turi būti pagrįstos objektyviais klinikiniais duomenimis, peržiūrėjus ligos istorijas tokių duomenų matyti, kad nerasta ir todėl buvo surašyta išvada, kad šitos diagnozės teismo medicininiu požiūriu yra nepagrįstos ir sveikatos sutrikdymas pagal šias diagnozes nustatytas negali būti. Paaiškino, kad Vestibulinis sindromas tai yra vidinės sutrikimas kuomet žmogui sutrinka pusiausvyra ir atsiranda galvos svaigimai. Pažymi, jog siekiant šitą surišti su eismo įvykiu turi būti tąsa nuo pradžios iki sindromo atsiradimo. Nematant dokumentų sunku atsakyti, tačiau labai retais atvejais tas vestibulinis sindromas yra trauminės kilmės, kuris turi būti su ausies pažeidimu. Papildomai paaiškino, kad jeigu vestibulinis sindromas būtų trauminės kilmės, tuomet turėtų būti su organiniu pažeidimu tai reiškia nuo pat pradžių turėtų būti objektyviai matomas sužalojimas, pasireiškęs ar tai galvos srityje, ar smegenyse, ausyje ar vidinėje ausyje. Kalbant apie šį atvejį, po šios avarijos ar buvo toks ji neatsimeną, nes neatsimena visos medžiagos, bet jeigu turime tokius visus objektyvius sužalojimus ar išorinius, ar vidinius, jie visą laiką juos kvalifikuoja ir visą laiką į išvadą įtraukia, jeigu tas nebuvo įtraukta, vadinasi to nebuvo. Vestibuliniai sindromai dažnai kyla dėl smulkių kraujagyslių kraujotakos sutrikimų, kuomet atsiranda pradžioje ūžesiai ausų srityje, paskui atsiranda nepagrįsti svaigimai, kurie neobjektyvizuoti kitoms ligoms, kas galėtų būti priežastis to svaigimo. J. Majauskaitė – Čobot papildomai nurodo, jog negali atsakyti, nes neprisimena, ar medicininėje kortelėje, kurią tyrė, buvo duomenų apie simptomus iki įvykio apie Vestibulinį sindromą. Nurodo, jog ji nekalba apie įtrūkimus, ji kalba apie kraujotakos sutrikimus, tai neturi būti kažkokie įtrūkimai, bet dažniausiai, kiek praktika rodo, kraujotakos sutrikimas išsivysto dėl kaklo kraujagyslių patologijos kažkokios, o kaklo kraujagyslių patologiją, kaip yra žinoma, duoda stuburo patologiją. Šiuo atveju apie stuburą ji nemato, kad eitų kalba, bet eismo įvykis ar kitokia trauma lėtinę patologiją pabloginti gali, dėl ko žmogui būklė pablogėja, net jeigu ir nebuvo tokio blogumo. Ir atsiranda ūžesiai, svaiguliai, sprando, kaklo skausmai, galvos skausmai, bet kokios galvos ar veido srities dalies. Bet lėtinės ligos paūmėjimą ar dėl to atsiradusius simptomus teismo medicinos ekspertai kvalifikuoti sužalojimu negali. Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tai yra lėtinis ligos paūmėjimas galimai dėl tos traumos. Bet vėlgi čia nekvalifikuoja sužalojimu ir sveikatos sutrikdymo pagal tai nenustato. Pažymi, jog tiriami tik objektyvus duomenys, o būtent tą ką gydytojas mato ir yra atskiras skyrelis gydytojo, kiekvienoje istorijoje kur yra surašyta, objektyviai, tai reiškia, kad šiuo metu, apžiūrint žmogų gydytojas tą mato. Visa tai ką pasakoja žmogus yra vertinama kaip subjektyvūs duomenys, paties žmogaus pojūčiai ir tai nėra sveikatos sutrikdymas ar sužalojimas, tiesiog žmogus papasakoja, o gydytojas turi objektyviai tą ką jis pasakoja įrodyti, tačiau jeigu objektyviai niekas nėra parašyta, kas atitiktų tos diagnozės nustatymą, negalima to kvalifikuoti sužalojimu. Nurodo, jeigu mes kalbame apie kažkokį galvos smegenų sukrėtimą, šiuo atveju, tai mes turime turėti sąmonės sutrikimą trumpalaikį, mes turime turėti vėmimus, pykinimus. Žmogus ne tai, kad pats pasakoja, bet turi būti patvirtinta klinikiniais duomenimis. Visa tai ką pasakoja žmogus, jie negali kvalifikuoti sveikatos sutrikdymu, nes vienam skauda ir svaigsta, kitam skauda ir svaigsta metus laiko, todėl remtis tuo ką pasakoja žmogus, neturint objektyvios klinikos, negalima. Parodo, jog čia nėra kalbos apie simuliaciją, jie vertina tik tai ką parašo gydytojas objektyviai. Papildomai paaiškino, jog jie ką turi, tą tiria ir jeigu jiems kažko trūksta kreipiasi į ikiteisminio tyrimo pareigūną ir jis surašo užduotį gydytojui dėl apklausų ar papildomų dokumentų pateikimo. Pats ekspertas nei gydytojo nei nukentėjusiojo neapklausia, jeigu nėra tokios užduoties iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. Ji negali vertinti gydytojo kompetencijos, kuris apžiūrėjo asmenį, bet ji tiki, kad gydytojas vertina visą klinikinę situaciją ir jis skyrė tuos tyrimus, kurie jam pagal sveikatos būklę nukentėjusiojo atrodė, kad yra reikalingi. Kraujosrūvos yra objektyviai matomos, todėl yra vertinamos kaip sveikatos sutrikdymas. Jos vertinamos pagal jos dydį, pagal gijimo laiką, pagal gijimo situaciją, ar ji gyja normaliai ar supūliuoja. Jie turi situacijų kai kraujosrūvos vertinamos nesunkiu, kadangi jos supūliavo ir buvo išdrenuotos. Šiuo atveju galvos smegenų sukrėtimas jeigu jis yra pagrįstas objektyviu klinikiniu tyrimu ir jeigu jie mato tikrai tikruosius simptomus jis irgi yra kvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas. Bet vėlgi priklauso nuo to kiek žmogus yra gydomas. Pažymi, jog jeigu jūs skaitėte metodikas apie nedarbingumą yra atskiras punktas yra nurodyta, kad teismo ekspertas turi objektyviai vertinti nedarbingumo trukmę, atsižvelgiant į objektyvius sužalojimus, klinikinius išsireiškimus arba kažkokias ligas. Šiuo atveju jeigu jie nekvalifikuoja sužalojimo, kaip tokio, kad jis buvo jie negali ir vertinti nedarbingumo laikotarpio, kadangi tas nedarbingumas vėlgi laikomas subjektyviais simptomais paremtas. Ji tiki, kad žmogui skaudėjo, buvo bloga, bet jie nei to skausmo, nei to blogumo įvertinti teismo medicininiu požiūriu negali, todėl jie yra ne būrėjai jiems reikia remtis kažkuo objektyviu, teismo ekspertas neturi teisės galvoti, kas būtų jeigu būtų. Taigi, pažymi, jog tiki, kad buvo bloga ir žmogus nesimuliavo, bet jiems to neužtenka. Jimes reikia objektyvių duomenų. Galvos svaigimą galima įvertinti tik neurologiškai, kliniškai. Tai yra kažkokia smulki neurologinė židininė simptomatika. Tremorai, jutimo sutrikimai, aptirpimai kas yra įvertinta neurologiškai tinkamai tai reiškia, kad gydytojas tyrė, jis savo instrumentais liečia žmogų ir jis aiškina ar yra nutirpimas, ar nėra nutirpimo. Tik turint tokius žinidinius simptomus, kurie kažkurį laiką nepraeina arba net progresuoja mes galime kliniškai kažką nustatyti. Iš to ką žmogus pasako jie diagnozių nepagrindžia. Papildomai Jolanta Majauskaitė – Čobot paaiškino, kad neurologo išvadoje pateiktos iš Santariškių klinikos pirmas sakinys parašytas, kad židininės simptomatikos nėra, ką ji sakė, kad ta smulki židininė simptomatika yra kas galėtų pagrįsti galvos smegenų sukrėtimą ir iš ko mes galime remtis, kad tas nedarbingumo laikotarpis dėl to sukrėtimo galėtų būti ilgesnis nei 10 dienų, kadangi paprastai galvos smegenų sukrėtimo gydymas užtrunka ilgiau nei 10 dienų ir turi būti kažkoks griežtesnis gulimas gydomas. Ir toliau aprašoma, kad žmogus yra sąmoningas, orientuotas, bulvariniai nervai – nieko ypatingo, tai reiškia tie galviniai visi nervai, kurie atsako už rijimą, jutimo sutrikimus arba nesutrikimus, už koordinaciją, už kvėpavimą ir t.t. Paaiškino, jog Rombergo poza yra speciali poza, ji taikoma dažniausiai stuburo ištyrimui, bet neurologai taiko ir svaigimo patikrinimui, tai reiškia, kad žmogus pastatomas tam tikroje pozoje ir jis turi toje pozoje išsilaikyti, jeigu jis neišsilaiko, tuomet gydytojas parašo į kurią pusę jis griūna. Bet ji nespecifinė poza būtent tik galvos traumoms vertinti. Ji labiau vertinama kai yra dėl stuburo ligų kraujotakos sutrikimai. PNM yra piršto nosies mėginys, kai žmogus turi užsimerkti ir pataikyti į nosį pirštu. Prie PNM parašyta - netiksliai ir po kablelio be ataksijos, tai kai jie įtaria kažkokia ligą tas „be ataksijos“ yra labai svarbus, netikslus atlikimas, kai yra klinikinė ligos išraiška tai yra tas tremoras, kai žmogus nepataiko į nosį nes pirštas juda. Tai tas parašymas „be ataksijos“ yra labai svarbus. Tiesiog yra netikslus atlikimas, bet tremoro, kas priskiriama prie židininės simptomatikos - nėra, piršto judesio netikslaus. Ji neneigia, kad žmogus turėjo fizinį skausmą ar kažkokį trauminį poveikį, jeigu įvykis buvo, tai tikrai kažkas turėjo būti, kontaktas. Neatsimenu ar čia keleivė, ar pėsčioji. Keista, kad kaklo nevertino dažniausiai visos bėdos prasideda nuo kaklo. Nurodo, jog neprisimena tiesą pasakius, kokie buvo įrašai apie kaklą, jeigu vertino. Jeigu vairuotoja ir kaip jūs parodėte tą judesį, tai dažniausiai visos bėdos prasideda dėl kaklo botago kirčio sindromo, pirmyn atgal. Kaklas nukenčia, jeigu kaklas yra ir taip nukentėjęs dėl lėtinės ligos, tai visa tai kas yra aprašyta – lėtinė ligą ir pagrindžią. Papildomai nurodo, jog neatsimena ar turėjo visą jos ligos istoriją ar šviestus lapus, nes dabar dažniausiai siunčia tokius lapus, ir kokia jos ligos istorija buvo prieš įvykį, bet turime tokių atvejų kai žmogus tik po eismo įvykio sužino, kad yra pažengusi kaklo ar juosmens degeneracija. Nei patvirtinti nei paneigti dabar to negaliu. Ar tai yra suaktyvizuota liga ar naujas reiškinys, nustatyti šiuo atveju užtektų kaklo srities rentgenogramos, tam, kad paneigti lėtinę stuburo ligą ir tuomet jie galėtų kalbėti apie ūmų pasireiškimą, bet vėlgi turėtų būti kliniškai objektyviai tinkamai išreikštas. Šiuo atveju tie dokumentai nepatvirtina šios ligos. Kaklo degeneracija neatsiranda per porą mėnesių ji vystosi metais, jeigu ji yra ji tikrai dabar matytųsi, šiuo atveju ji nemato įrašų, kad būtų nusiskundimų dėl kaklo. Jeigu būtų nusiskundimai, tai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jie po eismo įvykių visą laiką padaro kaklo rentgenogramą arba kompiuterines tomogramas, nes bijoma smulkių lūžių. Pažymi, jog nemato, kad eitų kalba apie kaklą, kad būtų tikslinga dabar jį tirti. Nurodo, jog tyrė pagal asmens ambulatorinę kortelę iš RVUL (25887 – 19), kompiuterinę laikmeną iš RVUL. Asmens sveikatos istoriją iš Kursevič bendros praktikos. Pažymi, jog matė Kursevič bendros praktikos gydytojos pateiktą istoriją pažymi, jog išvis čia yra diagnozė - galvos smegenų sutrenkimas, kaip ir tokios jau nebėra diagnozės, sutrenkimo nėra, neurochirurgiškai tokios diagnozės nėra. Yra sumušimas, sukrėtimas arba išsiliejimas. Parodžius dokumentą, kurį pateikė proceso dalyviai ekspertė nurodė, jog šio dokumento tikrai nėra mačiusi. Be to, čia diagnozė nustatyta - galimai buvęs potrauminis gerybinis galvos svaigimas, ta „galimai“, jeigu daktaras nežino, tai ekspertas tuo labiau nepatvirtins. Pažymi, jog pats vestibulinis sindromas kaip ūmi trauma turi būti su ausies pažeidimu. Pats vestibulinis sindromas, kuris pasireiškia svaigimais ir koordinacijos sutrikimais, ką mato pats asmuo ir ko jis pats negali padaryti jis neobjektyvizuotai negali būti teismo medicininiu požiūriu įvertinamas kaip sužalojimas atskiras. Kaip vienetas, sužalojimas. Jis eina komplekse su kažkokiu sužalojimu, čia yra klinikinė išraiška vestibulinis sindromas. Dabar tas galimai, ji tiki, kad jis buvo, bet kai gydytojai rašo įtariama ir galimai tai ekspertui rankos yra surištos visiškai. Nurodo, jog negali vertinti gydytojo kompetencijos, jis matyt tuo metu matė, kad ta tomografija yra netikslinga. Ji taip galėtų pakomentuoti. Jai užtektų, kad būtų objektyviai pagrįstos klinikinės diagnozės, o tas „galimai įtariama“ ir tiesiog parašyta galvos sumušimas, yra neobjektyvi diagnozė. Galvos sumušimo diagnozė eina nuo pirmos dienos. Galvos sumušimas daktarui yra klinikinė diagnozė, o teismo ekspertui yra niekas, kadangi tas sumušimas turi būti pagrįstas kažkuo objektyviu. Tiesiog jie tada turėtų visus gydytojų įrašus dėl sumušimo vertinti, nes žmogus kreipėsi į priėmimą, jam skauda ir gydytojas negali parašyti diagnozės – skausmas, jis rašo kelio sumušimas, blauzdos sumušimas. Tas turi būti objektyviai pagrįsta ar yra kraujosrūva ar išnirimas, lūžis, kažkoks patinimas ar dar kažkas. Tiesiog yra nustatytos griežtos jų taisyklės, jiems jomis reikia vadovautis ir jie negali savivaliauti ir visus galvos svaigimus, sumušimus kvalifikuoti sužalojimais. Pažymi, jog ji tiki, jog žmogui bloga, kad jis nedarbingas, bet vėlgi jie turi turėti objektyvius duomenis. Darbinę veiklą vertina nedarbingumo nustatymo tarnyba, jie darbinės veiklos išvis nevertina, todėl jie mes vertina bendrą darbingumą. O kas dėl profesinio darbingumo tai čia yra nedarbingumo nustatymo tarnybos kompetencija, jie to išvis nevertina.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. balandžio 8 d. Astos Abelytės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. apie 16.15 val. į Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybą kreipėsi V. P., kuri nurodė, jog 2019 m. balandžio 2 d. apie 17.40 val., nukentėjo Vilniuje, Geležinio Vilko g., eismo įvykio metu kaip vairuotoja. Nustatė, jog 2019 m. balandžio 2 d. apie 17.40 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., E. G., vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į sustojusį automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. P.. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Po eismo įvykio V. P. kreipėsi į VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinę ligoninę, bei IĮ I.Kurcevič bendrosios praktikos gydytojo kabinetą, kur nustačius galvos smegenų sutrenkimą, išleista gydytis ambulatoriškai. Esant administracinio nusižengimo požymiams buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (b. l. 10).

Iš V. P. 2019 m. balandžio 8 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. balandžio 2 d., maždaug apie 17.40 val. vairavo automobilį Toyota Rav4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos) priklausantį Pareiškėjai. Važiavo Geležinio Vilko g. nuo centro link Savanorių žiedo. Kelio danga sausa, dvi eismo juostos. Važiavau antrąja. Sustojus pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Po ko pasijautė galvos svaigimas ir pykinimas (tuo metu net nelipo iškart iš automobilio). Kadangi tuo metu eismas buvo intensyvus, pildė tik deklaracijas. Nurodo, jog kitą rytą galvos svaigimas ir skausmai tik intensyvėjo, krėtė šaltis. Kreipėsi į ligoninę, nuvyko taksi. Tęsė gydymą pas šeimos gydytoją bendrosios praktikos kabinėte. Kadangi būklė negerėjo, tai 2019 m. balandžio 8 d. gavo nukreipimą neurologo konsultacijai (b. l. 20).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys, kuriame išdėstytos eismo įvykio aplinkybės ir pasekmės (b. l. 11).

Iš užpildytos eismo įvykio deklaracijos matyti eismo įvykio schema ir aplinkybės (b. l. 12).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilių apgadinimai (b. l. 13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. Majauskaitės – Čobot paaiškinimo matyti, kad išnagrinėjus jai pateiktus V. P. medicininius dokumentus, o būtent ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 25887/2019, CD laikmena iš VŠI RVUL, sveikatos istoriją. iš I.Į. Kurcevič bendrosios praktikos gydytojo kabineto, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr P19-13667, iš VĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad V. P. diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.). ANK 569 straipsnis numato, kas laikytina įrodymais administracinių nusižengimų teisenoje – įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 26 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nesant objektyvių įrodymų, liudijančių, kad kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti pavojingą veiką – konkretų KET pažeidimą (pažeidimus), padarinius (eismo įvykį ir kitiems asmenims padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi transporto priemonės, būtina nustatyti, ar jie abu padarė KET pažeidimus, jei taip, tai kurio iš jų padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė (pagrindinė) eismo įvykio priežastis.

Skundą padavusios V. P. teigimu, Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas, nes priimtas nepilnai surinkus visus dokumentus, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus jai padaryto sveikatos sužalojimo mastą. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. apklausti ją dėl patirtų sužalojimų, fizinio skausmo, kiek laiko buvo nedarbinga, kada ir pas kokius gydytojus lankėsi; surinkti visus dokumentus iš visų gydymo įstaigų ir gydžiusių gydytojų, apklausti ją gydžiusius gydytojus apie stebėtus ir nustatytus sveikatos sutrikdymus, medicininių dokumentų surašymo aplinkybes, apie tai, kas yra dokumentuose užfiksuota ir kodėl parinkti ar neparinkti ir neatlikti vienokie ar kitokie klinikiniai tyrimai, kaip objektyviai nustatomas vestibulinis sindromas, kokiais tyrimais tai patvirtinama, ar jie atlikti, jei neatlikti, tai kodėl; teismo medicinos ekspertams pavesti atlikti objektyvų ir motyvuotą ekspertinį tyrimą jos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Taigi, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus jos sveikatos sužalojimo mastą, nėra pagrindo teigti, jog nėra padarytas pažeidimas, nurodytas ANK 423 straipsnio 2 d.

Pažymėtina, jog teismas su tokia skundo padavusio asmens pozicija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo vertinami tyrimo metu gauti vairuotojos V. P. paaiškinimai susiję su įvykio aplinkybėmis, tarnybinio pranešimo duomenys. Be to, buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, ko pasėkoje buvo įvertinti ir šios ekspertizės duomenys.

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. Majauskaitės – Čobot paaiškinimo bei detalaus paaiškinimo duoto bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad išnagrinėjus jai pateiktus V. P. medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis daroma išvadą, kad V. P. diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Be to, iš ekspertės J. Majauskaitės – Čobot duotų paaiškinimo bylos tyrimo teisme metu matyti, kad Vestibulinis sindromas tai yra vidinės sutrikimas kuomet žmogui sutrinka pusiausvyra ir atsiranda galvos svaigimai. Pažymėtina, jog siekiant šitą sindromą surišti su eismo įvykiu turi būti tąsa nuo pradžios iki sindromo atsiradimo. Ekspertė paaiškino, jog labai retais atvejais tas vestibulinis sindromas yra trauminės kilmės, kuris turi būti su ausies pažeidimu. Papildomai paaiškino, kad jeigu vestibulinis sindromas būtų trauminės kilmės, tuomet turėtų būti su organiniu pažeidimu tai reiškia nuo pat pradžių turėtų būti objektyviai matomas sužalojimas, pasireiškęs ar tai galvos srityje, ar smegenyse, ausyje ar vidinėje ausyje. Teismas pažymi, jog kalbant apie šia situaciją, šiuo eismo įvykio metu V. P. nebuvo padaryti jokie objektyvus išoriniai ar vidiniai sužalojimai, todėl pagrįstai ekspertės sveikatos sutrikdymu nebuvo kvalifikuojama.

Taigi minėtų įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo padaryti jokie objektyvus išoriniai ar vidiniai sužalojimai, įvertinus kitus rašytinius bylos duomenis, įvykio neaiškumus pašalino atliktos ekspertizės duomenys, kai buvo diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tačiau tai sveikatos sutrikdymu nebuvo kvalifikuojama, todėl Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, neturėjo pagrindo konstatuoti vairuotojo E. G. veikoje esant pažeidimo nurodyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nors skundo padavusio asmens teigimu, nagrinėjamu atveju dėl įvykusio eismo įvykio nustatinėjant jai padaryto sveikatos sužalojimo mastą buvo nepilnai surinkti visi dokumentai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištirti ir įvertinti įrodymai, tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankami neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 26 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant pakankamai įrodymų, kad kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o V. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 07-19-9496088 palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė