Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-817/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-21
Bylos Nr.
1-310-817/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14007-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. D.
Nukentėjusysis
O. D.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-817/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14007-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Alai Petrenko, Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam V. D., jo gynėjai advokatei Eglei Latauskienei,nukentėjusiajai O. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendis pakeistas: pritaikius BK 92 straipsnį, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuos­pren­džiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausimės vykdymas atidėtas 2 metams ir pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 2 punktą jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tęsti mokslą arba dirbti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 36 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 5 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2020 m. gegužės 15 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus jam paskirtą bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. gegužės 3 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sutuoktine O. D. metu, tyčia sudavė kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veido ir kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. D. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žmona pasakė, jog tai ne jo vaikas, nesusilaikė ir sumušė ją, nes tai girdėti jam buvo skaudu. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena, tačiau viskas vyko vasarą. Jis buvo kartu su sutuoktine O. D. namie, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo mažametis vaikas ir jo brolis, kuris (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko nebuvo. Jis sudavė sutuoktinei ranka, nežino, kuria rankos dalimi, galbūt, delnu. Sudavė gal 2-3 kartus į veido sritį. Ji pradėjo verkti nuo smūgių. Suvokia, kad sukėlė jai skausmą. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai prieš sutuoktinę jis pakėlė ranką. Ji verkė, nematė, ar ant sutuoktinės buvo kokių žymių. Policija atvažiavo iš karto ir jį išvežė, matė, kaip ji verkė. Nežino, kas iškvietė policiją. Savo veiksmus vertina blogai. Jis jos senai atsiprašė, jie susitaikė ir viskas dabar gerai. Jie gyvena kartu, kaip ir prieš tai. Įvyko tiesiog šeimyninis konfliktas. Dėl to labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. D. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. liepos 16 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D. parodė, kad jis duoti parodymus atsisako (b. t. 1, b. l. 131-133, 146-1470.

2021 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. D. parodė, kad V. D. yra jos sutuoktinis. Kartu su juo bendroje santuokoje (duomenys neskelbtini) metus ir turi bendrą vaiką, t. y., kūdikį S. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Kartu su V. D. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena buto savininkė K. D. ir (duomenys neskelbtini) K. D. sūnus J. D.. 2021 m. gegužės 3 d., apie 17.00 val., V. D. pradėjo kelti jai pavydo scenas, reikalaudamas jos mobilaus ryšio telefono. V. D. yra labai pavydus ir kelia pavydo scenas be jokių priežasčių. Žodinio konflikto meta V. D. buvo labai agresyvus. Nenorėdama tolimesnio konflikto, neatsakinėjo į jo reiškiamas pretenzijas ir nuėjo į svetainės kambarį ant sofos. Atsisėdus ant sofos, V. D. staiga pribėgo prie jos ir pradėjo smūgiuoti jai kumščiais į galvos ir kaklo sritis. Smūgiai buvo intensyvūs ir su didele agresija. Ji pradėjo verkti ir užsidengė galvą rankomis bei garsiai pradėjo rėkti ir šauktis pagalbos. Smurto metu pajuto stiprų fizinį skausmą. Kaip vėliau suprato, tuo metu, kai V. D. smurtavo prieš ją, K. D., būdama darbe, paskambino savo (duomenys neskelbtini) sūnui ir išgirdo, kaip J. D. negalėdamas dėl (duomenys neskelbtini) papasakoti, kas atsitiko, šaukėsi pagalbos. K. D. nesupratusi, kas atsitiko, iškvietė policiją. Kol vyko policijos pareigūnai, V. D. nusiramino, nustojo smurtauti prieš ją ir išėjo į lauką. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kad V. D. smurtavo prieš ją. Po suduotų V. D. smūgių ant jos kūno yra kūno sužalojimai, t. y. po kaire akimi ir ant kairės pusės kaklo yra matomi sumušimai, nubrozdinimai. Pareiškimo prieš V. D. rašyti nepageidauja. Nenori tęsti su juo bendro gyvenimo ir būti santuokoje. Šiandien, t. y. 2021 m. gegužės 3 d. ji kartu su kūdikiu išsikrausto iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir važiuos gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Toliau gyvens atskirai nuo V. D.. Ji bijo jo tolimesnių veiksmų, kadangi V. D. yra agresyvus ir gali ją dėl to persekioti. Bijo, kad po sulaikymo išėjęs iš areštinės V. D. pradės ją persekioti ir reikšti pretenzijas. Pageidauja, kad jam būtų uždrausta bendrauti su ja ir artintis prie jos ir jų kūdikio. Žinodama V. D. elgesį ir gyvenimo būdą, jam būnant laisvėje, gali ją persekioti. Taip pat nenori, kad V. D. artintųsi prie kūdikio, nes, kūdikiui esant šalia, V. D. gali nevaldyti savo emocijų ir elgtis agresyviai. V. D. smurtavo prieš ją pirmą kartą. Prieš tai nėra buvę smurto atvejų. Paskutiniu momentu pastebėjo, kad V. D. turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų. Kalbasi su savimi, elgiasi nesuprantamai ir neadekvačiai. V. D. (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimus pastebėjo ne ji viena. Kalbėjo su juo šia tema ir sakė, kad gal jam reikia specialistų pagalbos, bet V. D. viską neigia. Konflikto metu S. D. miegojo. Ji stengėsi pasišalinti į kitą kambarį, kad tik nepažadintų S. D.. Konflikto metu bute buvo (duomenys neskelbtini) J. D., bet jis, dėl (duomenys neskelbtini), nebendrauja. Bijo, kad V. D. pamatęs jos parodymus, galės kerštauti, todėl pageidauja, kad su jos apklausos protokolo parodymais V. D. supažindintas nebūtų. Prašo atriboti ir apsaugoti ją bei jos kūdikį nuo tolimesnių V. D. veiksmų (b. t. 1, b. l. 37-40).

2021 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. D. papildomai parodė, kad nori papildyti savo pirminius parodymus tuo, jog civilinio ieškinio rašyti nenori, pretenzijų jam neturi, fizinio skausmo nepajuto. Toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. Taip pat nurodo, kad dėl sumušimo į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Nesikreipė ir į teismo medicinos tarnybą. Prašo ikiteisminį tyrimą V. D. atžvilgiu nutraukti, susitaikė (b. t. 1, b. l. 52-54).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu O. D. pripažinta nukentėjusiąja (b. t. 1, b. l. 41, 43).

2021 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. D. parodė, kad ji yra V. D. mama. Gyvena kartu su savo sūnumis J. D., V. D., su V. D. žmona O. D. ir anūke S. D. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 3 d. dirbo iš anksto sudarytu grafiku ir apie 16.30 val. su ja telefonu susisiekė jos (duomenys neskelbtini) sūnus J. D., kuris turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir labai neaiškiai kalba, kuris jai sugebėjo paaiškinti, jog reikalinga policijos pagalba. Bendraudama su J. D. telefonu, girdėjo, kaip namuose konfliktuoja O. D. su V. D.. Išgirdusi telefonu didelį triukšmą, patikslino pas J. D., ar tikrai reikalinga policija namuose, jis atsakė jai, kad policija reikalinga. Iš karto po telefoninio pokalbio iškvietė policijos pareigūnus. Kas vyko namuose ir dėl ko konfliktavo V. D. su O. D., ji nežino ir neįtaria. Jai išeinant į darbą 2021 m. gegužės 3 d., apie 08.00 val., namuose jokio konflikto nebuvo. O. D. gamino maistą kūdikiui, o V. D. buvo savo kambaryje. Kiek ji žino, O. D. sutaria su V. D. gerai. Seniau namuose jokių konfliktų nebuvo, gyveno taikiai. Ji grįžusi namo po darbo, apie 18.30 val., iš O. D. sužinojo, kad jos sūnus V. D. fiziškai smurtavo prieš savo žmoną O. D.. Bendraudama su O. D., matė po kairės pusės akimi hematomą. Paskutiniu metu, bendraudama su sūnumi V. D., pastebėjo, kad jis grįžęs iš kalėjimo turi kažkokių (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Labai dažnai pradėjo kalbėti apie kapines, girtuoklius ir būdavo labai agresyvus. Ji siūlė V. D. gydytis, kreiptis į specialistus, bet jis viską neigė ir gydytis nenorėjo. Kai kalba su V. D. apie gydymąsi, jis jai aiškina, kad yra sveikas, bet pradeda spjaudytis namuose, konfliktuoja, atsikalbinėja ir pertraukinėja ją, jos neišklausęs (b. t. 1, b. l. 57-60).

2021 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad 2021 m. gegužės 3 d., apie 17.00 val., gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Jiems atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko moteris, kuri buvo apsiverkusi, paklausus jos, kas atsitiko, paaiškino, kad jos vyras V. kelia žodinius konfliktus, kad ji išdavinėja savo vyrą. Ko pasekoje, moteriai trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, ši patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu namuose buvo kūdikis. Moteris atsisakė duoti bet kokius parodymus prieš savo vyrą, atsisakė pasirašinėti procesinius dokumentus. Bute buvo (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris matė, kaip moteris buvo mušama, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) paaiškinti nieko negalėjo, paklausus, ar matė, kad mušė, linktelėjo galvą. V. neigė kažką padaręs, nesuprato, kodėl policijos pareigūnai atvažiavo į namus, viską neigė. Su jais nekonfliktavo, tačiau buvo neprognozuojamas, elgėsi įžūliai. Vyrą pristatė į VPK OVS (b. t. 1, b. l. 63-65).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, jog 2021 m. gegužės 3 d., 17.04 val., gautas K. D. pranešimas apie tai, kad pranešėjai į darbą paskambino (duomenys neskelbtini) sūnus J. D., verkia, paaiškinti, kas vyksta negali. Galimai jaunesnis sūnus V. D. ir jo žmona O. D. ant jo šaukia ar konfliktuoja. Namie yra vienas vaikas (b. t. 1, b. l. 17-20).

2021 m. gegužės 3 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (vyriausiojo patrulio K. Š.) užfiksuota, jog apie įvykį pranešė kiti asmenys – K. D.. Smurtą patyręs asmuo O. D.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva po kaire akimi ir kaklo priekinėje kairėje pusėje. O. D. susijaudinusi, apsiverkusi, paaiškino, kad jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jai stovint svetainėje ties sofa, kur gulėjo jų bendra dukra S. D., jos sutuoktinis V. D. nuolat prieidavo ir kėlė žodinius konfliktus, aiškindamas, kad ji jį išduoda. Žodinio konflikto metu V. D. su dešinės rankos kumščiu kelis kartus trenkė O. D. į veido sritį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą, tačiau nuo medikų pagalbos atsisakė, apžiūrai nesukreips. O. D. atsisakė duoti bet kokius parodymus prieš savo yrą, taip pat atsisakė pasirašyti bet kokius procesinius dokumentus. Smurtą artimoje aplinkoje matė bute buvęs asmuo – V. D. brolis J. D., kuris matė, kaip O. D. buvo mušama, kadangi buvo kitame kambaryje. J. D. paaiškinti nieko negalėjo, kadangi turi (duomenys neskelbtini), tačiau į klausimą, ar matė, kaip V. D. naudojo smurtą prieš O. D., atsakė teigiamai. V. D. paaiškino, kad nesuvokia, kodėl policijos pareigūnai atvyko pas jį į namus, jis nieko nepadarė. Smurto atvejį neigė. Įvykio aplinka tvarkinga. Nuotraukos įkeltos prie ROIK. Pridėtos nuotraukos (2 vnt.), kuriose užfiksuoti O. D. padaryti kūno sužalojimai (b. t. 1, b. l. 21-24, 25-26).

2021 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybiniame parnešime užfiksuota, jog dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir norint pabendrauti su įvykio metu bute buvusiu ir konfliktą girdėjusiu J. D., buvo nustatyta, kad J. D. yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) ir bendrauti tinkamai negali. J. D. išsako tik pavienius žodžius, kalba nerišliai ir neaiškiai. Reaguoja į aplinką, išreikšdamas emocijas. Dėl J. D. (duomenys neskelbtini), procesiniai veiksmai su juo atliekami nebuvo (b. t. 1, b. l. 48).

2021 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nerasta ir niekas nepaimta. Pridėta fotolentelė (b. t. 1, b. l. 27-29, 30-34).

2021 m. gegužės 31 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas „2021_05_03_17-00-15_37068031458“ per ,,Windaus Media“ leistuvą. Nustatyta, kad pranešėja, prisistačiusi K. D., kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jai paskambinęs jos vyresnis sūnus J. D., turintis (duomenys neskelbtini), verkdamas pasakė, kad kitas jos sūnus „gal nesąmonę daro“, matomai, iš žmonos atėmė telefoną ir ji negali pati paskambinti, todėl skambina pranešėja. Jaunesnis sūnus, kuris rėkia, tai V. D., o jo žmonos vardas O. D.(b. t. 1, b. l. 68-71).

2021 m. birželio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos BODY kameros filmuoti 10 (dešimt) vaizdo įrašų:

1) vaizdo įrašas ,,2021_0503_171757_002“, matoma data 2021 m. gegužės 3 d. ir laikas 17.18 val. Kameros vaizdas labiau į viršų, viskas vyksta bute, girdisi moters kūkčiojimas. Vyras kalba telefonu. V – vyras; P – pareigūnai; M – moteris. Vyras piktinasi, kad į butą atėjo policijos pareigūnai. Pareigūnas su vyru išeina į lauką. Pareigūnas stovi su vyru lauke, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

2) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_172256_003“. Pokalbis vyksta lauke, prie laiptinės, tarp policijos pareigūno ir vyro. Pirma dalis pokalbio nereikšminga, po to policijos pareigūnas liepia vyrui pasiimi savo daiktus, telefoną, piniginę, cigaretes ir nurodo, kad vyks su jais. Vyras sako, kad niekur nevyks, kodėl turi vykti. Kas atsitiko? Pareigūnas paaiškina, kad „jūs įtariamas smurtu artimoje aplinkoje“. Vyras likusią vaizdo įrašo dalį atsikalbinėja, nesutinka su nurodymu važiuoti į areštinę. Vaizdo įrašo pabaiga.

3) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_172755_004“. Toliau vyras atsikalbinėja pareigūnams, nesutikdamas su tuo, ką padarė, teigdamas, kad nieko nepadarė. Apsigalvoja ir įsėda į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga.

4) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_173254_005“. Pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje. Vyras iš automobilio sulaikymo patalpos gale toliau atsikalbinėja ir klausinėja. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

5) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_173753_006“. Visi sėdi toliau tarnybiniame automobilyje. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

6) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_171748_003“. Pareigūnas su moterimi nueina į kitą kambarį pasikalbėti. Moteris verkia. P: kas nutiko? M: nu mušasi. P: dabar? M: nu tai va (rodo į veido sritį). Įeina į kambarį vyras, kuris kišasi, atsikalbinėja. Vyras išeina. M: čia kvietė, kvietė jo mama. P: o kada jis jus mušė? M: dabar, nu jam užeina. Aš atvažiavau į svečius ir va. P: čia jis jūsų vyras? M: jo. P: čia jūsų bendras vaikas? M: taip, taip. P: dabar mušė? Ką moteris atsako, nesigirdi, tik sako pareigūnui – nieko jam nesakykit. P: žiūrėkit, nusiraminkit, viskas tvarkoje. Jeigu reikės, atsigersite vandens. Žiūrėkite, padarysime dabar taip. Reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, mes išvešim Jūsų vyrą. M: aš nerašysiu pareiškimo. P: atsisakot? M: aš nenoriu, jūs tik jį išvežkit, kad pabėgčiau su vaiku namo. P: o iš kur jūs? M: aš iš (duomenys neskelbtini). P: galit prisėsti, tada pakalbėsim žmogiškai. M: jis išėjęs iš kalėjimo yra. Šešis metus atsėdėjęs. P: o kada išėjo? M: neseniai, metus laiko gal. P: o jis pirmą kartą jus mušė? Pirmą kartą policija atvažiuoja? M: ne pirmą. P: jums medikų pagalbos reikia? M: ne. P: aš kaip supratau, jūs jo nenorit matyt. M: ne. P: aš jam paaiškinsiu, kas bus toliau, aš akivaizdžiai matau, kad jūs esate sumušta, yra liudytojas. Jeigu jūs atsisakote duoti parodymus, tai yra jūsų teisė, mes jį uždarom dviem paroms, bus pradėtas ikiteisminis. Jį paleis ir viskas. Po to su jumis susisieks tyrėjas (pareigūnas paaiškina visą ikiteisminio tyrimo eigą). Moteris kategoriškai atsisako duoti parodymus. Vaizdo įrašo pabaiga.

7) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_172247_004“. P: žiūrėkit, mes tada jau jį išvedam iš buto, ane. Aš dar su jumis pabendrausiu, telefonu užfiksuosiu jūsų sužeidimus. Jūs atsisakot duoti parodymus, bet sakau, jį paleis po dviejų parų ir viskas. Toliau vaizdo įraše viskas analogiška, prieš tai aprašytame vaizdo įraše, kadangi du pareigūnai su dviem BODY kameromis.

8) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_172746_005“. Vaizdo įrašas analogiškas prieš tai aprašytame vaizdo įraše, kadangi du pareigūnai su dviem BODY kameromis. Vaizdo įraše gale pareigūnas grįžta pas moterį į butą, paprašo jos dokumentų, vaiko. Vaizdo įrašo pabaiga.

9) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_173245_006“. M: jam tiesiog gydytis reikia, nes mes kvietėm vieną kartą. P: dabar sakau, jis dvi paras pas mus bus. Vaiko dokumentų neturite? Moteris pasako visus asmens duomenis pareigūnui: savo, vaiko, vyro. P: kaip minėjau, mes jį sulaikom iki 48 val. Jūs atsisakot pretenzijas reikšti? M: aš nenoriu. P: aš tik suinteresuotas, kad jums būtų saugi aplinka. Bet, prašau dar kartą, kaip viskas, kur įvyko. M: čia. P: tai viskas vyko svetainėje? M: jo. Jis vaikščiojo, prisiknisinėja, kad aš jį išduodu, lenda prie manęs, kad vaiką atimsiu, tu jo nepamatysi nu ir pradėjo mušti. P: o kaip mušė? M: su ,,kuloku“ per galvą ir čia (rodo į kairės akies sritį, tada į kaklą). Žinokit, aš slėpiausi. Jis ir dusino mane. Ir su kojomis, ir su kumščiu. Pagrindas ant veido. Vaizdo įrašo pabaiga.

10) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2021_0503_173744_007“. P: jums medikų tikrai nereikia? M: ne, aš apsiraminsiu. P: atsisakot, supratau. Gerai tada linkiu stiprybės, viso gero. M: viso gero. Vaizdo įrašo pabaiga (b. t. 1, b. l. 75-79).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 rodmenų kvite užfiksuota, kad V. D. 2021 m. gegužės 3 d. 18.18 val. buvo nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b. t. 1, b. l. 104).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. D. savo šeimos nariui – sutuoktinei O. D., su kuria kartu gyvena, turi bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis V. D. žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sutuoktine O. D. metu, tyčia sudavė kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veido ir kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. D. fizinį skausmą. Iš byloje esančių nukentėjusiosios apklausos protokolų, nutarimo pripažinti ją nukentėjusiąja ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką padarė nukentėjusiosios O. D. atžvilgiu. Todėl ši aplinkybė, t. y. nukentėjusiosios pavardė, tikslintina, nurodant, kad V. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. gegužės 3 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sutuoktine O. D. metu, tyčia sudavė kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veido ir kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. D. fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis V. D., apklausiamas teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. gegužės 3 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sutuoktine O. D. metu, tyčia sudavė kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į veido ir kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. D. fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. D. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į V. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nepadaryta. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį konflikto metu gali būti linkęs išreikšti fiziniu smurtu. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. D. – jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turintis mažametį vaiką, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. t. 1, b. l. 94), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 1, b. l. 95), daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 96-102), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu (b. t. 1, b. l. 86-91). Byloje nėra duomenų apie V. D. gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. t. 1, b. l. 115). V. D. gydytas (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 107-114). 2021 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nėra duomenų, kad V. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų pasireiškęs psichikos sutrikimas, dėl kurio jis būtų negalėjęs suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir vykdyti savo veiksmų, bei nėra duomenų, kad šiuo metu jis sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 1, b. l. 120).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punkte, 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį V. D. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 3 d. 17.40 val. iki 2021 m. gegužės 4 d. 12.08 val. (b. t. 1, b. l. 123, 137), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 134-135) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 3 d. 17.40 val. iki 2021 m. gegužės 4 d. 12.08 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė