Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui D. V. (D. V.).

Aprašomoji dalis

nustatė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, teisėtumo.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-09-22 atsakymą duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas paaiškino, jog D. V. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko Vaidotų geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintuose Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad vagonų tikrintojas remontininkas turi pareigą techniškai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstančiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose, užtikrinti, kad prekinių vagonų techninė priežiūra būtų atliekama pagal galiojančius reikalavimus bei atitiktų eismo, darbų saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, aplinkosaugos ir sanitarinių normų reikalavimus, laiku ir tiksliai vykdyti šiuose nuostatuose nenumatytus teisėtus direkcijos, skyriaus vadovybės, tiesioginio vadovo nurodymus ir atskirus pavedimus. Nurodė, kad darbuotojams, atsakingiems už vagonų techninę apžiūrą, Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas 2015-05-14 pateikė darbuotojams raštu išaiškinimą atkabinant vagonus įsitikinti, ar yra pagrindas atkabinti vagonus nuo sąstato; su tokiu išaiškinimu darbuotojai buvo supažindinti raštu.

4. Ieškovas įrodinėja, kad darbuotojas D. V. netinkamai vykdė vagonų apžiūrą reglamentuojančias instrukcijas bei nevykdė vadovybės raštiškų nurodymų, argumentuodamas, jog D. V. nepagrįstai 2015-08-23 davė nurodymą atkabinti traukinio Nr. 2928 vagoną Nr. 58810854, kadangi ant vagono aširačių buvo neįskaitoma išsami patikros data. Paaiškino, kad trečiajam asmeniui buvo pateiktas reikalavimas pateikti raštišką pasiaiškinimą, nurodant, kodėl darbuotojas nevykdo atitinkamų instrukcijų ir vadovybės nurodymų, gavus pasiaiškinimą, buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas (jame trečiasis asmuo dalyvauti atsisakė), kuriame buvo nutarta dėl trečiojo asmens pažeistų VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 4 5.2, 5.10 punktų bei dėl Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo išaiškinimo dėl vagonų techninės apžiūros prieš pakrovą ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843 nevykdymo skirti jam drausminę nuobaudą – papeikimą, prieš tai gavus AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ sutikimą;

5. Kreipusis į atsakovą dėl sutikimų skirti D. V. drausminę nuobaudą, atsakovas 2015-09-22 duodamas neigiamą atsakymą nurodė, jog dėl identiškų kaltinimų jau pateikė atsakymus, dėl jų vyksta teisminiai procesai, o kilę konfliktai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas sekdamas ir persekiodamas profesinės sąjungos narius siekia sužlugdyti darbuotojus ginančią profesinę sąjungą. Taip pat nurodė, jog visi atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą motyvai bus išdėstyti 2015-06-22 posėdžio protokole.

6. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai riboja jo teisę įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę. Be to, kuriama diskriminacinė situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso šiai profesinei sąjungai, o trečiojo asmens elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbą bei veikia papildomų išlaidų atsiradimą dėl traukinių prastovos bei poreikiu atlikti papildomus manevravimo darbus be pagrindo atkabinant vagonus ir vėl juos prikabinant prie kito traukinio.

7. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nesutikimą grindžia tokiais argumentais:

7.1. darbdavio reikalavimas neteismingas teismui, jis turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, kadangi darbdavys turi teisę ginčyti teisme tik atsisakymą duoti sutikimą darbuotojų atstovą atleisti iš darbo;

7.2. ieškinys grindžiamas hiperbolizuotais motyvais, nurodant, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Mano, jog esminis darbdavio interesų pažeidimas kaip motyvas galimas tik sprendžiant ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 3 dalis, o ne skirti kitokią drausmine nuobaudą;

7.3. trečiasis asmuo vykdė visus savo pareiginių nuostatų reikalavimus, todėl nepažeidė darbo drausmės;

7.4. nurodė, jog vagonas be atžymos negali būti paleistas, kadangi sulaikyti vagoną nesant akivaizdžių įrodymų, jog jis yra techniškai tvarkingas, yra trečiojo asmens pareiga, tiesiogiai įrašyta trečiojo asmens pareiginiuose nuostatuose. Mano, kad dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje operatorius gali paneigti leidęs neatkabinti vagono, o dėl gedimo įvykus avarijai trečiajam asmeniui būtų iškelta baudžiamoji byla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

9. Teismas įvertino teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktą išaiškinimą, reglamentuojantį darbdavio teisė ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, ir konstatavo, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas neturi teisės ginčyti atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą bei ieškovas šiuo atveju turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, o ne tiesiogiai į teismą, nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, jog profesinių sąjungų renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, nėra absoliutaus pobūdžio; jis gali būti teismo panaikintas Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką darbdavys turi pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

11. Skundžiamame sprendime teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių profesinės sąjungos atsisakymai duoti sutikimą dėl baudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio interesus.

12. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad trečiojo asmens pareiga yra tinkamai atlikti vagonų techninę priežiūrą ir vykdyti teisėtus vadovybės nurodymus, o ne organizuoti vagonų techninės priežiūros atlikimą, ar spręsti, kokiu būdu tai turi atlikti darbdavys.

13. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ilgamečio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sąlygotas nepasitikėjimu Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo (vagonų ūkiui) 2015-05-14 parengtu Išaiškinimu dėl vagonų techninės apžiūros prieš pakrovą ir tiesioginiuose traukiniuose Nr._2(VRSS)-83 bei Išaiškinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių, kadangi būtent vagonų tikrintojas remontininkas, o ne VTPP operatorius, savo parašu atsako už pasekmes, galinčias atsirasti praleidus vagonus, kuriems reikia remonto. Teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo A. M. parodymus, 2015-09-04 operatyviniame pasitarime duotus paaiškinimus ir nustatė, jog trečiasis asmuo davė nurodymą tik sulaikyti vagoną, o tuo tarpu sprendimą atkabinti vagoną priėmė stoties tvarkdarys. Padarė išvadą, kad darbuotojas duodamas pavedimus dėl vagonų atkabinimo siekė išvengti galinčios atsirasti didesnės žalos, nei galimų nuostolių dėl vagonų užlaikymo.

14. Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisakė, kadangi juos laikė teisiškai nereikšmingais šios bylos išsprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atitinkamai išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1. pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus yra reikalingas darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas atitinkama apimtimi, kadangi turėtų būti vertinamas darbo interesų pažeidimas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, jog darbdavio 2015-05-14 Išaiškinimas Nr.2(VRSS)843 yra neteisėtas bei apie tai, kad minėto išaiškinimo nevykdymas ginčo atveju nėra laikomas darbo drausmės pažeidimu;

15.2. teismas teisėto darbdavio nurodymo nevykdymą pateisina subjektyviu darbuotojo nepasitikėjimu. Mano, jog tokia teismo nustatyta aplinkybė nepagrįsta, kadangi darbuotojas, priklausantis profesinės sąjungos renkamam organui, žinodamas, jog drausminė nuobauda jam gali būti skiriama tik gavus profesinės sąjungos sutikimą, bet kada gali atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymus, teigdamas, jog jais nepasitiki ir tokiu būdu išvengti drausminės atsakomybės;

15.3 teismas nepagrįstai praplėtė ginčo objektą ir trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimo faktą vertino labiau kaip darbo drausmės pažeidimo buvimo/nebuvimo faktą;

15.4. teismas, sutikdamas su tuo, jog esant darbo drausmės pažeidimui, darbdavys turi teisę spręsti darbo drausmės užtikrinimo klausimą, kartu konstatavo visiškai priešingą išvadą, jog darbdavys neįrodė, kad profesinės sąjungos atsisakymas leisti skirti drausminę nuobaudą esant darbo drausmės pažeidimui iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Mano, jog atsakovui nepagrįstai atsisakant leisti skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą pažeidžiami esminiai darbdavio interesai, t. y. užtikrinti, jog visi ieškovo darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, tinkamai vykdytų teisės aktais įtvirtintas prievoles, priešingu atveju darbdavys neturi jokių kitų priemonių įgyvendinti vieną esminių savo kaip darbdavio funkcijų – užtikrinti darbo drausmę bei taikyti drausminę nuobaudą;

15.5. teismas nepasisakė apie tai, ar darbdavio nurodymas, dėl kurio kilo ginčai, yra teisėtas bei nepagrįstai konstatavo, jog teisėto vadovybės nurodymo nevykdymas gali būti pagrįstas subjektyviu darbuotojo nepasitikėjimu, tokiu būdu netinkamai vertindamas pačius profesinės sąjungos atsisakymus leisti skirti trečiajam asmeniui drausmines nuobaudas;

15.6. teismas, vertindamas atsakovo atsisakymų pagrįstumą, tik pacitavo atsakovo atsisakymus leisti skirti drausmines nuobaudas trečiajam asmeniui, padarė vienintelę abstrakčią ir prieštaringą išvadą, nurodydamas, jog „neturi besąlygiško pagrindo sutikti su tokia profesinės sąjungos išreikšta nuomone, tačiau pagal bylos duomenis taip pat nėra pagrindo visiškai ją ignoruoti“, nors pagal Kasacinio teismo išaiškinimą turi įvertinti atsisakymų pagrįstumą. Mano, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą bei neįvertino teismų praktikos tokio pobūdžio bylose;

16. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

16.1. mano, jog trečiasis asmuo dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje yra persekiojamas. Be to, dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje operatorius gali paneigti leidęs neatkabinti vagono, dėl ko avarijos atveju trečiajam asmeniui būtų iškelta baudžiamoji byla;

16.2. priėmęs sprendimą atkabinti vagoną darbuotojas operatyvinio pasitarimo bei teismo posėdyje nedalyvavo, jis nebuvo apklaustas, o trečiajam asmeniui, kuris vagoną sulaikė, darbdavys ketino išskaičiuoti materialinę žalą. Pažymėjo, jog toks darbdavio sprendimas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu pripažintas neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos narys. Dėl šios priežasties apeliantas privalo prieš skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovą profesinę sąjungą „Solidarumas“. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo išėjimas iš ginčo ribų vertinat ieškovo reikalavimą, dėl ko netinkamai atliktas darbdavio interesų pažeidimo kvalifikavimas, t.y. įvertintas pačios drausminės atsakomybės pagrįstumo faktas, o ne atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą teisėtumo faktas.

Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą

18. Nagrinėjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis). Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas.

19. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Inter alia, kasacinis teismas nurodė, kad darbdavio prašymą nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą pateikti raštu), bet savo nesutikimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo darbo drausmės pagrįstumo faktai. Drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – paskiriama drausminė nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme. Taigi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui teisėtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo nepagrįstumą motyvavo tuo, kad „ilgamečio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sąlygotas nepasitikėjimu Išaiškinimu bei Išaiškinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu motyvu buvo įvertintas darbuotojo elgesys, kuris reikšmingas dėl drausminės atsakomybės taikymo (DK 234 straipsnis), o ne atsakovo veikos teisėtumas, atsisakant duoti sutikimą skirti drausmines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas kaip pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012, išaiškino, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

22. Apeliantas (ieškovas) ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovo veiksmai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę, o tuo sukuriama diskriminacinė situacija darbuotojų, kurie nepriklauso šiai profesinei sąjungai, teisėms. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 21 punkte nustatytą aplinkybę dėl to, kad teismas išėjo iš ginčo ribų, konstatuoja netinkamą materialiosios teisės normos taikymą byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 330 straipsnis).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinės sąjungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose.

24. Teisėjų kolegija, apibendrinusi prieš tai nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, daro išvadą, jog profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą. Tokią diskreciją turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minėta, profesinių sąjungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnė jų teisių apsauga išskirtinai tik dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant išvengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius nereiškia ginti nuo atsakomybės už darbo drausmės pažeidimą. Pagal normos esmę profesinė sąjunga galėtų tik patikrinti, ar nėra siekiama skirti drausminę nuobaudą dėl nario veiklos profesinėje sąjungoje. Bet kuriuo atveju, turėtų būti nustatinėjama, ar darbdavio veiksmais nėra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinės sąjungos veikėją.

25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2015-09-22 raštu Nr. 10-198 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą motyvuojant tuo, jog „...dėl identiškų kaltinimų Jūs gavote 2015-06-19 d. Nr. 10-168 ; 2015-07-17 d. Nr. 10-175 ir Nr. 10-176 atsakymus, dėl kurių vyksta teismai...<>“. Pateiktame 2015-06-19 rašte Nr. 10-168 atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą motyvuodamas tuo, jog „Taryba... nemato darbo drausmės pažeidimo“. Taigi iš esmės buvo pasisakyta dėl to, dėl ko atsakovui pagal įstatymą nesuteikta teisė spręsti. Iš atsakovo priimto 2015-07-17 rašto Nr. 10-175, kuriuo taip pat atsisakyta duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, turinio nustatyta, jog atsakovas atsisakymą duoti sutikimą grindė nedalykiškai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, aplinkybe, jog Vilniaus regionų stočių skyriaus viršininko pavaduotojas V. O. remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisės savo nuožiūra rengti „visokius sugalvotus išaiškinimus“, o darbuotojų prašymu patobulinti Išaiškinimą, kad ateityje nekiltų neaiškumų bei nesusipratimų, nenori pats VRSS viršininkas R. K.. Pažymėtina, kad minėtame rašte nebuvo vertinama, kuo toks atsisakymas susiję su trečiojo asmens kaip profesinės sąjungos veikėjo veikla. Nustatyta, jog atsakovas 2015-07-17 raštu Nr. 10-176 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, nurodydamas, kad prašoma leisti skirti nuobaudą už identišką pažeidimą ir Taryba nemato pagrindo dar kartą aptarinėti tai, ką buvo aptarusi ir pateikusi raštišką atsakymą. Taigi atsakovo 2015-09-22 raštas Nr. 10-198 pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas iš esmės sprendė darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą, bet visiškai nevertino trečiojo asmens teisių apsaugos dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo 2015-08-28 paaiškinime, parengtame atsakant į darbdavio reikalavimus pasiaiškinti dėl 2015-08-23 duoto nurodymo atkabinti vagoną Nr. 58810854 iš esmės nurodė nesutinkąs su Vilniaus regionų stočių skyriaus viršininko pavaduotojo V. O. atliktu 2015-05-14 išaiškinimu, kuris, anot jo, yra neišsamus ir neinformatyvus, priimtas pažeidžiant subordinaciją ir įgalinimus. Be kita ko, darbuotojas darbdaviui nurodė, kad 2015-05-14 išaiškinime nustatyta tvarka turi būti nustatoma įsakymu, o ne išaiškinimu, kuriame turėtų būti nurodytas, tačiau neįvardijamas, atsakingu būtent VTPP operatorius. Taigi darbuotojas iš esmės ginčija darbdavio atstovo teisę duoti nurodymus bei nurodymų išraiškos formą, nors tokios teisės pagal DK 228 straipsnį neturi.

27. Pažymėtina, jog nors byloje keliamas Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo (vagonų ūkiui) 2015-05-14 parengto Išaiškinimo dėl vagonų techninės apžiūros prieš pakrovą ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843, kuriame, be kitų reikalavimų komplektuojamų vagono dalių duomenų sutikrinimui, numatyti vagonų tikrintojo veiksmai tais atvejais, kai iš žymenos neįmanoma išskaityti paskutinės išsamiosios aširačio patikros datos, tačiau visos aplinkybės, susijusios su darbdavio nurodymo teisėtumu ir pareigų apimtimi bei atsakomybe už pareiginių nuostatų vykdymą nustatinėjamos tuo atveju, kai vyksta ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, pažeidė jo teisėtus interesus, nes ieškovas negali užtikrinti savo, kaip darbdavio, teisės operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, išvengti darbuotojų, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų narių, nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukūrimo, nes tokiu atveju būtų diskriminuojami kiti darbuotojai.

29. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, jei darbuotojų atsakomybės taikymą veiktų narystės profesinėje sąjungoje faktas, o ne apsaugos dėl vykdomos veiklos faktas, būtų pažeista imperatyvi įstatymo norma, įpareigojanti visus vertinti vienodai darbo drausmės užtikrinime. Tai reiškia, kad būtų pažeisti ne tik kitų darbuotojų teisėti interesai į bendrą darbo tvarką, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas, bet ir darbdavio teisė organizuoti darbą (DK 227, 229 straipsniai). Tokiu atveju konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog atsakovo 2015-09-22 raštu Nr. 10-198 įformintas atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą esmės pažeidžia jo interesus (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Vertintina, jog byloje nėra pateikta prima facie įrodymų, kad trečiasis asmuo galėtų būti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės veiklos (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra taip pat ir tikėtinų duomenų apie tai, kad reikalavimas laikytis ieškovo Išaiškinimo ir drausminė atsakomybė už panašius darbo drausmės pažeidimus išimtinai yra taikoma tik profesinės sąjungos nariams, taip juos diskriminuojant (CPK 178, 185 straipsniai).

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su kitais vagonų tikrintojais – remontininkais pateikė darbdavio atstovams 2015-08-24 prašymą išaiškinti atitinkamas situacijas (prašymas užregistruotas 2015-09-02), kai tuo tarpu reikalavimas pateikti raštišką pasiaiškinimą trečiajam asmeniui parengtas 2015-08-25 (įteiktas 2015-08-26), o trečiojo asmens pasiaiškinimas pateiktas 2015-08-28 . Taigi byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog darbdavys (apeliantas) būtų siekęs trečiajam asmeniui kaip profesinės sąjungos veikėjui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje per darbo drausmės institutą daryti poveikį (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-09-22 raštu Nr. 10-198 atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

35. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-09-22 atsakymą duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą, turėjo būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas ir panaikinamas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-09-22 raštu Nr. 10-198 įformintas atsisakymas duoti sutikimą ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirti D. V. drausminę nuobaudą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas sumokėjo 31 eurą žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarė 8,82 eurų dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

37. Ieškovas (apeliantas) pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 31 eurų. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovo priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 31 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015 m. rugsėjo 22 d. atsisakymą, įformintą raštu Nr. 10-198, skirti D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, Lietuvos Respublikos valstybei 8,82 Eur (aštuonis eurus 82 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas nedelsiant pristatomas teismui.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.