Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1911-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
1-1911-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64470-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1911-1016/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64470-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji, 2015 m. lapkričio 22 d., apie 18.18 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventinu A. B. metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą jam į nugarą ir taip nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė durtinę - pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje ties VIII-IX šonkauliais, kas specialisto išvadoje konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

L. R kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. R kaltę pripažino visiškai ir pažadėjo ateityje jokio smurto sugyventinio A. B. atžvilgiu nedaryti. Taip pat ji įsipareigojo iki 2016-09-15 atlyginti žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai, t. y. sumokėti 163,64 Eur. Ji gyvena Širvintų rajone, kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu A. B. (kartu gyvena jau tris metus, veda bendrą ūkį). Su A. turi vieną bendrą vaiką – M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2015-11-20 vakare, gal apie 20.30 val. kartu su A. ir su visais savo vaikais atvažiavo į Vilnių pas tėvą P. M., gyv. (duomenys neskelbtini) norėdami pasveikinti jį su gimtadieniu. Buvo atvažiavę ir keletas giminių. Bet jie tą pačią dieną, o dalis šeštadienį išvažiavo. Liko kartu su tėvu, A. ir vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Visą sekmadienį visi kartu išgėrė butelį degtinės. Vakare tikslaus laiko neatsimena, prieškambaryje - virtuvėje A. kumščiu pradėjo jai daužyti galvą, kiek sudavė smūgių neatsimena. Ji surėkė jam, kad jai skauda ir kad jis baigtų ir nebemuštų, nes jis jau ne pirmą kartą kelia ranką. A. nustojo mušęs, bet jai vis tiek labai skaudėjo galvą ir buvo labai pikta ant A., todėl norėdama jį pamokyti, atkeršyti jam už sukeltą skausmą, apsižiūrėjo virtuvėje, nuo šaldytuvo griebė pirmą pasitaikiusį peilį (mažiuką, virtuvinį peilį apie 10 cm geležte) ir iš už nugaros vieną kartą dūrė juo A. į nugarą. Bet A. nuo jos smūgio nenukrito, taip ir liko stovėti. Tėvas iš jos rankų atėmė peilį ir iškvietė greitąją. Bet A. nesiskundė ir net nenorėjo važiuoti į ligoninę. Jeigu tėvas nebūtų iškvietęs greitosios, jie su A. būtų susitaikę. Tuo metu, kai peiliu dūrė A., negalvojo apie pasekmes. Kaip ji peiliu dūrė A., tėvas tikriausiai nematė, ji neatsimena. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (b. l. 67, 77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2015-11-20, atvažiavo pas sugyventinės L. R tėvą I. M. į Vilnių norėdami pasveikinti I. M. su gimtadieniu. 2015-11-22, apie 19.00 val., būnant P. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užėjo į virtuvę, kalbėjo su P. M.. Kalbėdamas stovėjo nugara į duris. Tuo metu į virtuvę užėjo L. R., kuri jam peiliu dūrė į nugaros dešinę pusę. Pats nematė kaip įėjo L., tik pajuto aštrų skausmą nugaros srityje. Senelis turėjo viską matyti, nes buvo kartu su juo virtuvėje. Jis nesuprato, kodėl L. taip padarė, gal buvo pikta ir girta, nes jie prieš tai konfliktavo. Įvykio metu ir jis, ir L., buvo girti. Po to, kai pajuto stiprų fizinį skausmą, jis atsisuko ir pamatė, kad jam už nugaros su virtuviniu peiliu rankose stovi L. R.. Jis atėmė peilį, o senelis P. M. iškvietė greitąją pagalbą. Jis L. pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisakė, ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. L. nebijo, jai atleido (b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. M. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-11-20 jo dukra L. R kartu su sugyventiniu A. B. atvažiavo pas jį pasveikinti su gimtadieniu. 2015-11-22, apie 18.00 val. A. B. grįžo iš parduotuvės nusipirkęs degtinės. Tarp A. ir L. kilo žodinis konfliktas. Jis liepė L. kartu su A. išeiti iš jo kambario ir bartis kitoje vietoje, nes trukdo jam žiūrėti televizorių. Po 10 min. į kambarį atbėgo A., kuris pasakė, kad L. jam dūrė peilių į nugarą. Jis pamatė, kad A. nugaroje kraujavo. Tada jis nubėgo į virtuvę ir ten pamatė stovinčią L. su virtuviniu peiliu rankose. Jis iš L. rankos atėmė peilį, padėjo ant stalo, po ko paskambino pagalbos telefonu 112. Tiek L., tiek ir A. buvo girti. Jie nuo 2015-11-20 gėrė alkoholinius gėrimus. Atvyko policiją ir sulaikė L., o A. išvežė į ligoninę. (b. l. 39).

2015-11-26 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 62-15 nurodyta, kad pateiktas tirti peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 14).

2016-05-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1375/2016(01) konstatuota, kad A. B. nustatyta nedidelė (apie 1 cm ilgio) akla durtinė – pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda ties VIII-IX šonkauliais. Sužalojimas padarytas duriančiai – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu (galimai peiliu) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. A. B. nustatytas tik vienas kūno sužalojimas. Sužalojimas pagal pobūdį (nedidelė apie 1 cm ilgio akla durtinė – pjautinė nugaros žaizda) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, ir duomenų, kad sveikata dėl jos buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui) nėra. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (dūriu), nes kartotino traumavimo požymių žaizdoje nekonstatuota. Žaizda padaryta vienu duriančiai - pjaunančių savybių daiktų, įrankių. Požymių, kurie nurodytų į konkretų daiktą, įrankį, žaizdoje neužsifiksavo. A. B. padaryta nugaros žaizda savęs paties sužalojimui nebūdinga. Tokie sužalojimai, kaip buvo padarytas A. B., paprastai pastovaus darbingumo sumažėjimo nesukelia (b. l. 21-22).

Asmens blaivumo testu L. R. 2015-11-22, 18:57 val. buvo nustatytas 2,68 ‰ girtumas (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji L. R. 2015 m. lapkričio 22 d., apie 18.18 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventinu A. B. metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą jam į nugarą ir taip nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė durtinę - pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje ties VIII-IX šonkauliais, kas specialisto išvadoje konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios L. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajai L. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

L. R. anksčiau neteista; administracine tvarka bausta; dirba; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta du kartus, paskutinį kartą nuo 2014-12-04 iki 2014-12-08. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą.

Paskelbus L. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 101).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad L. R. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji L. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-11-22 18.23 val. iki 2015-11-23 15.39 val. (vieną dieną) (b. l. 50; 53).

2015-11-23 nutarimu L. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-56), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

2015-11-23 nutarimu L. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 58-59), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su peiliu, 2015-12-07 nutarimu Nr. 10PR2-69190 (b. l. 15), 2015-12-09 kvitu B serija BB Nr. 2PK001655 (b. l. 16), perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 12 MGL (451,92 Eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti 8 MGL (301,28 Eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-22 18.23 val. iki 2015-11-23 15.39 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką ir laikyti, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirta 6 MGL (225,96 Eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – L. R. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: voką su peiliu, 2015-12-07 nutarimu Nr. 10PR2-69190 (b. l. 15), 2015-12-09 kvitu B serija BB Nr. 2PK001655 (b. l. 16), perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

L. R. išaiškinti, kad:

1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, t.y. 225,96 Eur, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Eimutis Misiūnas