- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-368-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07166-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- D. M., M. M.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. M. ir M. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų D. M. ir M. M. 419,19 Lt skolą už suteiktas paslaugas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Už Daugiabučio namo Mažvydo g. 3/Priegliaus g. 9 savininkų bendrijos suteiktas pastato administravimo ir bendrųjų patalpų bei inžinierinių sistemų priežiūros bei kitas paslaugas mokėjo nereguliariai dėl ko laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2012-06-31 susidarė skola.
Atsiliepimas
Atsakovai D. M. ir M. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patikrinus ieškovo atsiųstus mokestinius pranešimus su tais, kuriuos ieškovas yra pateikęs atsakovams, pastebėjo, jog galutinės mokėtinos sumos per mėnesį skiriasi. Keletas mokestinių pranešimų iki šiol nėra pateikti, ko pasėkoje atsakovai negalėjo apmokėti to, ko nėra gavę. Ieškovas pateikė suvestinę bei visus mokestinius pranešimus už laikotarpį, bet nenurodo, kurie konkrečiai dokumentai yra neapmokėti, neįrodo, ar jie buvo gauti, neįrodo skolos atsiradimo aplinkybių ir pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 419,19 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš byloje esančių duomenų, nustatė, jog ieškovas atsakovams siuntė apmokėjimui tris kvitus (dėl kurių vyksta šalių ginčas), kuriuose nurodyta mokėti įmokas už įrengtą magnetinę sistemą be parkingo ir už įrengtą magnetinę apsaugos sistemą už parkingą, o įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad byloje yra patvirtinta ir įrodyta, kad apsaugos sistemos įrengimo darbai buvo atlikti, už atliktus darbus ir įsigytas prekes, ieškovas sumokėjo UAB „Eproma“ nurodytas sumas, kurios apmokėjimui buvo proporcingai padalintos gyvenamojo namo gyventojams. Atsakovų teiginiai, kad tokios sistemos įrengimui turėjo būti gautas jų sutikimas yra nepagrįstas, nes šiuo atveju, sprendimus dėl namo administravimo ieškovas priima gyventojų balsų daugumai ir kiekvieno iš jų sutikimas nėra reikalingas. Teismo manymu, atsakovai nepaneigė, kad jie nesinaudoja įrenginiais ar kad jie neveikia, todėl privalo už juos sumokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai D. M. ir M. M. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Apeliantų manymu, šiuo atveju nėra įrodytas tas faktas, jog apsaugos sistemos darbai buvo atlikti nėra įrodytas, nes ieškovas nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto, o faktas, kad darbai buvo apmokėti, taip pat šiuo atveju liko neįrodytas, nes byloje nėra bankinio pavedimo originalo, kad sumos buvo apmokėtos. Taip pat, jog išrašytos sąskaitos-faktūros neįrodo skolos atsiradimą. Nurodo, kad jų gyvenamasis namas buvo pastatytas 2008 m., todėl niekaip negalima teigti, kad naujas namas turėjo defektų, kas sukėlė būtinybę pakeisti garažo bei laiptinių durų magnetines sistemas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog į bylą ieškovo pateiktas protokolas yra visai ne tas, kuris turėjo būti pateiktas, kadangi pateiktame protokole, kuriame aprašytas bendrijos narių susirinkimas yra 2012-07-31 ir šiuo susirinkimo metu buvo svarstyti visai kiti klausimai. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. iki šiol ieškovas rodo nepagarbą savininkams, nesąžiningumą, o jei 2009-12-02 ieškovas būtų pateikęs pagrindžiamuosius dokumentus, paaiškinimus-nebūtų kilęs joks ginčas. Kadangi apeliantai negavo jokių dokumentų ir dėl pastovių apskaitos klaidų, painiojimosi, apeliantams kilo įtarimas dėl neskaidrios ieškovo vykdomos apskaitos- apeliantai nutarė nemokėti tol, kol nebus pateikti visi įrodymai, jog ši sistema buvo būtina ir teisėtai įvykdyta.
Atsiliepimas
Ieškovas Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės bei nėra grindžiami įrodymais. Ieškovo manymu, sąskaita įrodo skolos atsiradimą, kadangi atsiranda mokestinė prievolė. Tai, kad darbai buvo įvykdyti patvirtino ir patys apeliantai pirminio teismo metu, todėl apeliantai teikdami apeliaciją prieštarauja patys sau. Be to, apeliantai kelia klausimus, kurių nekėlė pirmos instancijos teismo metu, t.y. prašo bankinių pavedimų, darbų priėmimo-perdavimo aktų ir kt., kuriuos ieškovas būtų pateikęs, jei to būtų paprašyta pirmos instancijos teismo metu. Iš to darytina išvada, jog apeliantai piktnaudžiauja savo teise. Ieškovas taip pat nurodo, kad apeliantai pateikdami tam tikrus argumentus, prieštarauja patys sau, t.y. pirmos instancijos teisme teigdami, jog sistema veikia gerai ir jie jai neturi priekaištų, pateikę apeliacinį skundą nurodo, kad ji pastoviai genda, įrengta nepatogiai ir kt. Apeliantų teiginys, kad teismas klaidinai atsižvelgė į apeliantų minimą 2012-07-31 dienos protokolą yra klaidinantis, nes apeliantų minimas protokolas prie bylos buvo prijungtas po to, kai apeliantai norėjo įrodymo, kad teisme ieškovą gali atstovauti ieškovo pirmininkė L. N.. Teiginys, kad dėl minimo protokolo ir darbų datų neatitikimo galima įrodinėti, kada darbai yra nepagrįsti yra absurdiškas, nes šie dalykai tarpusavyje nesusiję. Be to, apeliantų teiginiai, kad jiems yra apribojama teisė žinoti už ką, kiek ir kodėl reikia mokėti mokesčius yra nepagrįsta jokiais įrodymais, nes byloje yra prisegti visi mokestiniai pranešimai ir suvestinės už byloje svarstytą laikotarpį ir mokesčius, kuriuos apeliantai gauna kas mėnesį. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiais apie menamą nepagarbą, nesąžiningumą, neskaidrią veiklą ir pažymi, jog buvo skirtas laikas apeliantams priimti bei priėmimo metu buvo pateikti visi veiklos dokumentai susipažinimui. Nurodo, kad ieškovas neprivalo gauti kiekvieno, tame tarpe ir apeliantų, kaip gyventojų sutikimą, norint užtikrinti bendro turto saugumą, o jų paskaičiavimo išaiškinimas neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tik skaičiuodamas skolos dydį padarė klaidą dėl ko sprendimaskeistinas.
Apeliantai remdamiesi CK 4.83 straipsnio 4 d. nuostata nurodo, jog jie neprivalo apmokėti ieškovo prašomos sumos, nes ieškovas nepagrindė dokumentais būtinybės parkingo magnetinės sistemos keitimo nauja magnetine apsaugos sistema, nepateikė įrodymų apie tokių darbų tinkamą pirkimą, darbų atlikimą ir jų priėmimą, o taip pat netinkamai skaičiuoja kitus mokesčius, neteikia atsakovams jų reikalaujamų dokumentų, šių aplinkybių teismas neįvertino ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame yra atsakovams priklausantis butas, savininkai kartu su kito namo, esančio Priegliaus g. 9, Vilniuje butų savininkais yra įkūrę Daugiabučių namų Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendriją (t. 1, b.l. 48-55). Atsakovai nėra šios bendrijos nariai. Už bendrijos suteiktas pastato administravimo ir bendrųjų patalpų bei inžinerinių sistemų priežiūros bei kitas paslaugas atsakovai nuo 2009-06-15-2012-06-31 yra nevisiškai atsiskaitę su bendrija. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme kilo ginčas dėl 257,39 Lt skolos, susidariusios įrengus požeminių garažų apsaugos sistemą.
Apeliaciniu skundu apeliantai taip pat ginčija savo pareigą mokėti šį mokestį, nurodydami, kad jie nedavė bendrijai sutikimo įrengti ginčo apsaugos sistemą, ji įrengta be jokio kitų butų savininkų sprendimo, taip pat ieškovas neįrodė būtinybės įrengti sistemą, sistemos įrengimo darbų pirkimas yra neteisėtas, nėra pasirašytas darbų priėmimo aktas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad Bendrija už įrengtą apsaugos sistemą atsakovams mokesčius priskaičiavo pagrįstai.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje bendraturčių bendrą sutarimą įrengti magnetinę apsaugos sistemą į požeminę automobilių parkavimo aikštelę patvirtina byloje ieškovo pateiktas Daugiabučių namų Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrijos 2009-05-28 susirinkimo protokolas Nr. 1 (t. 2, b.l. 37-38), iš kurio matyti, kad Bendrijos savininkai nutarė užsakyti magnetinių spynų įrengimą iš geriausias sąlygas ir kokybę pasiūliusios įmonės. Pažymėtina tai, kad ieškovas šį protokolą pateikė apeliacinės instancijos teismui ir teismas šiuo įrodymu remiasi dėl to, jog pirmos instancijos teisme atsakovai savo pareigos mokėti jiems priklausančią mokesčio dalį už apsaugos įrengimą atsisakė nurodydami kitas aplinkybes ir apie tai jog nėra namo buto savininkų tokio sprendimo nebuvo nurodę. Nors pagal CPK 306 straipsnį 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, tačiau ieškovui atsiliepiant į tokias aplinkybes ir pateikus tokį atsiliepimą pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas nesiplėsdamas nurodė pagrindinį motyvą, kuo apeliantų argumentas yra nepagrįstas.
Taip pat ir kitos apeliacinio skundo aplinkybės, t.y. apie įrengtos apsaugos sistemos tikslingumą ir reikalingumą, apie nevykdymą pirkimo pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, apie kaupiamųjų lėšų rinkimo tikslingumą, yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo keliamos pirmos instancijos teisme, todėl apeliantai negali jomis grįsti apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas skaičiuodamas skolos dydį padarė klaidą ir netinkamai paskaičiavo atsakovų skolą. Ieškovas reiškė ieškinį teisme dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-06-15 iki 2012-06-31 ir ieškinyje (t . 1, b.l. 76-77) nurodė, kad skola yra 606,99 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai dalį skolos sumokėjo: 2012-08-03 pavedimu – 114,42 Lt (t. 1, b.l. 91) ir 2012-11-11 pavedimu – 199,44 Lt. Tiek viename, tiek kitame pavedime atsakovai nurodė, jok moka sumas už pareikštą ieškinyje skolos laikotarpį, tokiu būdu šią sumą pagal abu sumokėtus pavedimus teismas turėjo užskaityti, kaip dalį skolos sumokėjimo ir šios sumos nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovų kaip skolos, nežiūrint į tai, jog atsakovams buvo priskaičiuoti mokesčiai už tolimesnį laikotarpį. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas buvo aiškiai pareikštas už laikotarpį nuo 2009-06-15 iki 2012-06-31 ir iki atsakovai sumokėjo dalį įsiskolinimo skola buvo 606,99 Lt. Todėl iš atsakovų priteistina suma mažintina sumokėtų mokesčių bylos nagrinėjimo laiku skolos suma (606,99 Lt-114,42 Lt-199,44 Lt) ir priteistina suma yra 293,13 Lt.
Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 dalies 3 p.)
Pakeitus sprendimą, nekeistinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes dalis skolos atsakovų apmokėta jau po kreipimosi į teismą dienos, tokiu būdu kreipiantis į teismą ieškovas teisėtais būdais gynė teises ir pagrindas buvo reikšti reikalavimą dėl visos ieškinyje nurodytos sumos priteisimo. Ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo dalį skolos negali įtakoti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 100 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti surašant privalomą dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 28-29). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus dalį apeliantų reikalavimo (apie 70 %), ieškovui priteistina 30 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams (mokėtoja D. M.) priteistina iš ieškovo 70 % sumokėto žyminio mokesčio – 70 Lt už apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 6, 18), duomenų apie kitas išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme apeliantai nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovui Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrijai solidariai iš atsakovų D. M. ir M. M. priteistą 419,19 Lt skolą sumažinti iki 293,13 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos (293,13 Lt) sumos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrijos 70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei D. M..
Priteisti iš atsakovų D. M. ir M. M. po 15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui Daugiabučio namo Mažvydo g. 3 ir Priegliaus g. 9 savininkų bendrijai.